Lietuvos gydytojai pastebi, kad šalyje daugėja nevaisingų porų. Anot nevaisingumo specialistų, tam įtakos gali turėti tiek aplinkos užterštumas ir radiacija, tiek lytiškai plintančios ligos bei žalinga gyvensena. Gydytoja Gražina Bogdanskienė pabrėžia, kad visame pasaulyje daugėja nevaisingų vyrų, tačiau vienos tikslios to priežasties specialistai kol kas negali įvardinti.

„Nėra vienos nevaisingumo priežasties. Aplinkos užterštumas, chemija, radiacija, daug skraidome lėktuvais. Lytiniu keliu plintančios infekcijos pastaruoju metu šiek tiek daugėja“, – LRT radijui teigė nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, gydytoja G.Bogdanskienė.

„Negalime paaiškinti, kodėl daugėja nevaisingų vyrų. Nebent galime paaiškinti infekcijomis, uždegimais, bet labai aiškių priežasčių nėra. Bet ypač vyrų nevaisingumo didėjimas per pastarus 25 metus ryškiai matyti“, – pridūrė ji.

Pasak jos, vyrų nevaisingumą galima būtų sieti ir su žalinga gyvensena. Gydytojos teigimu, dabartinis jaunimas ateityje greičiausiai susidurs su dar didesnėmis problemomis.

„Gali būti medikamentų vartojimas, alkoholis, rūkymas, narkotikai. Aš įsivaizduoju, kad karta, kuri dabar yra 15-mečiai, 20-mečiai, turės tikrai dar daugiau problemų nei dabartinė karta, žmonės, kurie yra 30–40 metų“, – akcentavo G.Bogdanskienė.

„Matome, kad spermos tyrimų rodikliai pablogėjo, ko gero, daugiau nei dvigubai. Jei prieš 25 metus spermatozoidų koncentracijos, tai yra kiekis mililitre, norma buvo 50 milijonų, tai šiuo metu manoma, kad 15–16 milijonų yra norma, kas yra praktiškai 3–4 kartus blogesnis rezultatas“, – pabrėžė gydytoja ir pažymėjo, kad tokios tendencijos stebimos visame pasaulyje.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Aimės Dumšienės, nuo 2017-ųjų, kai įsigaliojo pagalbinio apvaisinimo įstatymas, šios paslaugos populiarumas išaugo.

„Pagal statistinius duomenis, nuo 2017-ųjų didėja šių paslaugų kiekis, sveikatos draudimo biudžeto lėšų išlaidos taip pat didėja. Jeigu 2017 metais tokių paslaugų turėjome per 3 000, tai 2022 metais jau beveik 8 000“, – pasakojo A.Dumšienė.

„Ir biudžeto lėšos nuo 2017 metų iki 2022 metų padidėjo nuo 0,7 milijonų iki 3,6 milijonų eurų“, – pridūrė patarėja.

Anot A.Dumšienės, Lietuvoje nemokama pagalbinio apvaisinimo paslauga gali pasinaudoti nevaisingos poros, apdraustos sveikatos draudimu. Taip pat moteris poroje turi būti ne vyresnė nei 42 metų amžiaus.

„Nuo 2017-ųjų metų įsigaliojus pagalbinio apvaisinimo įstatymui, pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje yra prieinamos ir apmokamos iš Sveikatos draudimo biudžeto lėšų. Yra nustatyta, kokios poros gali tomis paslaugomis naudotis ir kokiais atvejais yra apmokama“, – sakė specialistė.

„Pirmiausia partneriai turėtų būti apdraust sveikatos draudimu, taip pat moterys turi būti ne vyresnės nei 42 metų amžiaus. Ir, aišku, poros turi būti nevaisingos arba dar viena sąlyga – yra reikalinga preimplantacinė genetinė konsultacija, genetinis tyrimas, kuris parodo, ar vienas iš partnerių ar abu partneriai neperduos sunkios negalios savo palikuoniams“, – paaiškino A.Dumšienė.

Parengta pagal Eltą