Lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, pernai parduota daugiau negu 80 milijonų vaistų pakuočių. Kas tai – vis augantis sergamumas, gerėjantis ligų gydymas ar įprotis kaupti? Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa, vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais.

Pasak vieno didžiausių vaistinių tinklų vaistinės vedėjos Editos Šerpenskienės, ilgą laiką vienus ar kitus vaistus vartojančių pacientų receptuose gydytojai nurodo ne tik kaip tiksliai turi būti vartojamas vaistas, bet ir kaip ilgai vaisto užteks, kada vėl reikės eiti į vaistinę.

Tačiau neretai žmonės į vaistinę sugrįžta praėjus gerokai daugiau laiko po datos, iki kurios sąžiningai, pagal gydytojo nurodymus geriamų vaistų turėjo užtekti. „Žmonės neretai užsiima savigyda ir pasikoreguoja gydymo planą, o vėliau piktinasi, kodėl vienas ar kitas vaistas jiems nepadeda arba net pablogina savijautą“, – sako vaistinės vedėja E. Šerpenskienė.

Jos teigimu, itin dažnai pacientų savivalė pastebima, kai kalbama apie antibiotikų vartojimą, nes vos pasijutę geriau žmonės nutraukia vartoti jiems paskirtus vaistus, o dėl to ateityje bakterijos įgyja didesnį atsparumą antibiotikams.

Nereguliariai vartojant vaistus arba nepaisant gydytojo rekomendacijų ir išvis nutraukus jų vartojimą, galima stipriai pabloginti savo sveikatą. „Pavyzdžiui, neatsakingai ir nenuosekliai naudojant medikamentus aukštam kraujospūdžiui mažinti, galima net padidinti insulto ar infarkto riziką“, – pabrėžia vaistininkė E. Šerpenskienė.

Savigyda ir eksperimentavimas su vaistais gali išderinti organizmą.

„Pacientai, kurie nusistato ligą pasiskaitę apie simptomus internete, gydytojams jau nebe naujiena, o gydymą patys pasiskiriantys ligoniai – dar viena vis dažnėjanti tendencija“, – sako ne vienus metus vaistinėje dirbanti E. Šerpenskienė. Farmacijos specialistė pastebi, kad dažnas žmogus jaučiasi tarsi negavęs pagalbos, jei po konsultacijos gydytojas neišrašo jokio vaisto. Tuomet ima rinkti informaciją iš kaimynų, pasikliauja televizijos reklamomis.

Galiausiai „žinių pasitikrinti“ ateina į vaistinę. Vieną po kito pirkdami vaistus, žmonės ne tik nepagerina savo būklės, bet ir rizikuoja sau pakenkti, nežinodami, kaip konkrečios veikliosios medžiagos sąveikauja tarpusavyje, ar vaistai suderinami, o galbūt keleto vaistų sudedamosios dalys yra identiškos, todėl jų galima net perdozuoti. Vaistus reikėtų vartoti itin atsakingai, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, tačiau, kaip pastebi E. Šerpenskienė, lietuviai itin linkę pasitikėti kaimyno, kito artimo žmogaus rekomendacija ar net TV ekrane pamatyta reklama.

Juk negali pakenkti man, jei padėjo kaimynui?

Tačiau retas susimąsto, kad, skirdami vienus ar kitus preparatus, gydytojai vertina visumą – bendrą sveikatos būklę, ne tik negalavimus. Remiantis VVKT vaistų suvartojimo ataskaita, matyti, kad lietuviai kasmet suvartoja vis daugiau medikamentų. Beveik pusę visų suvartojamų vaistų Lietuvoje sudaro širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai, antroje vietoje – virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai.

Apie blogojo cholesterolio įtaką kraujagyslėms ir kardiologinių ligų riziką, atrodytų, žinoma pakankamai. Aterosklerozė ir jos pasekmė išeminė širdies liga vadinama XXI a. epidemija. Vakarų Europos šalyse, kur vartojama daugiau medikamentų cholesteroliui mažinti, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, o Lietuvoje, nors ir pradėjo mažėti pastaraisiais metais, kreivė leidžiasi labai lėtai.

„Apie tai, jog, palyginti su Europos ar Baltijos šalimis, lietuviai vaistų cholesteroliui mažinti (statinų) vartoja bene mažiausiai, kalbama vaistininkų konferencijose, tačiau sprendimui – vartoti ar ne paskirtą statiną – įtakos turi visuomenėje įsigalėjusi nuomonė, esą jie kenkia kepenims.

Tačiau, pripažinkime, žmonės savarankiškai nėra nepajėgūs įvertinti gyvenimo būdo ir mitybos daromos įtakos kepenų veiklai“, – sako vaistinės vedėja E. Šerpenskienė. Kaip rodo daugybė klinikinių tyrimų, statinai dažniausiai jokios neigiamos įtakos kepenims neturi. Vaistininkė priduria, kad į padidėjusią blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje numoti ranka nederėtų, nes cholesterolis skatina aterosklerozę, o ši – miokardo infarktų atsiradimą.