Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Laiku diagnozuotas krūties vėžys – išgydomas

Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų, – optimistinę žinią skelbia specialistai. Deja, didžiausią riziką susirgti krūties vėžiu turinčios vyresnės nei 50 metų moterys tikrintis neskuba – nemokama prevencijos programa pasinaudoja tik kas antra.

Saugus programos modelis

Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta vidutiniškai keturios moterys, dažniausiai diagnozuojamas II stadijos vėžys. Rezultatai galėtų būti geresni, jei moterys pasinaudotų nemokama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta moterims nuo 50 iki 69 m. (imtinai), joms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa siekiama ligą diagnozuoti kuo anksčiau ar net nustatyti ikivėžinius – nulinės stadijos – susirgimus, kol moteris dar nieko nejaučia ir neužčiuopia. Ankstyvas ligos diagnozavimas tikimybę pasveikti padidina iki 98–100 proc., o gydymas būna ne toks agresyvus.

„Moterų aktyvumą Lietuvoje stabdo įvairios baimės, pradedant baime sužinoti nemalonias naujienas, taip pat skausmingo tyrimo baimė. Galų gale diskutuojama ir apie tai, kad mamografijos metu krūtys apšvitinamos ir tai gali sukelti vėžį. Noriu nuraminti: Lietuva pasirinkusi saugų programos modelį, kai tyrimas atliekamas kas dvejus metus. Ir skausmo nereikėtų bijoti – mamografijos tyrimas pažengęs į priekį ir nebesukelia tokio diskomforto kaip anksčiau, o galimybę išgyventi, nustačius ankstyvą krūties vėžį, gali padidinti net iki 100 proc. Dėl to verta atrasti laiko ir įveikti savo baimes”, – teigia krūties vėžio prevencijos programų koordinatorė Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė.

dr. Daiva Gudavičienė

Rizikos faktoriai

Kuo anksčiau moteriai prasidėjo mėnesinės, kuo vėliau jos baigėsi, kuo mažiau moteris gimdė ir kuo trumpiau maitino krūtimi, tuo rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė. Tai susiję su padidėjusiu moteriško hormono estrogeno kiekiu. Su didesne rizika susiduria ir moterys, vaikystėje gydytos spinduline terapija, pvz., dėl limfomos.

„Kita grupė moterų, kurioms rizika susirgti krūties vėžiu yra didesnė, yra tos, kurių šeimose buvo artimų giminaičių, sirgusių krūties vėžiu. Ypač tos, kurioms nustatytos su didesne krūties vėžio rizika susijusių genų – BRCA1 ir BRCA2 – mutacijos. Moterų, kurioms nustatytos šių genų mutacijos, rizika susirgti krūties vėžiu gali siekti net 80 proc. Tokiu atveju aptariama profilaktinių mastektomijų galimybė – tai riziką susirgti sumažina net 95 proc.“, – sako dr. D.Gudavičienė.

Krūties vėžio rizika apipinta ir įvairiais tarp moterų sklandančiais mitais, pvz., vėžinio darinio išsivystymą gali paskatinti netinkamos liemenėlės nešiojimas ar hormoniniai kontraceptikai.

„Apie liemenėlių įtaką krūties vėžio vystymuisi medicininėje literatūroje duomenų nėra. O hormoniniai kontraceptikai riziką padidina labai nežymiai – iki 1,2 karto. Nutraukus kontraceptikų vartojimą, rizika grįžta į normalią. Vis dėlto, vartojant hormoninius preparatus, rekomenduotina kartą per metus pasitikrinti krūtis, nepriklausomai nuo amžiaus“, – pasakoja specialistė.

Tarp krūties vėžio riziką mažinančių veiksnių – kūdikio maitinimas krūtimi, optimalaus kūno svorio palaikymas, fizinis aktyvumas, visavertė mityba ir gera emocinė bei psichinė būklė. Nuovargis ir stresas nualina imuninę sistemą, o šiai nusilpus gali pasireikšti ir onkologinės ligos.

Kaip pasitikrinti pačioms

Gydytojai pataria jau nuo 20 metų susiformuoti įprotį kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą, o sulaukusioms 30 metų moterims krūtis kartą per metus pasitikrinti atliekant echoskopiją.

Krūtų savityrą reikėtų atlikti po mėnesinių.

Atsigulusi ant nugaros pakelkite savo kairę ranką ir pasidėkite ją po galva. Dešine ranka čiuopkite krūtį: trimis viduriniais pirštais (smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu) keliaukite nuo centro (spenelio) išorės link (link pažasties). Nepamirškite čiuopti ir paspausti spenelio. Jokių išskyrų ar įtraukto spenelio neturi būti.

Labai svarbi pažasties sritis. Apčiuopkite pažastį, atkreipkite dėmesį, ar nepadidėję limfmazgiai, ar nėra mazgelių. Neturite apčiuopti jokio sukietėjimo („guzelio“) ar darinuko.

Atkreipkite dėmesį į krūtų formą, asimetriją; įdubusią ar išsigaubusią krūtų odą; paraudimus.

Viską pakartokite kita ranka.

Patikrą taip pat galite atlikti ir atsistojusi duše ar prieš veidrodį.

Galimi vėžio simptomai

„Svarbu neignoruoti krūties vėžio simptomų: jei atsirado sustandėjimas, darinys krūtyje, jei užčiuopėte mazgelį pažastyje, atsirado kraujingų ar gausių išskyrų iš spenelio ar ant jo atsirado negyjanti žaizdelė, būtinai pasikonsultuokite su specialistu“, – pasakoja dr. D.Gudavičienė.

Svarbu mokėti atpažinti ir labai agresyvios – uždegiminės, arba mastitinės, – krūties vėžio formos simptomus. Esant šiai formai, krūtis parausta (nors moteris nėra ką tik gimdžiusi ar maitinanti krūtimi), krūties paraudimo nelydi temperatūra, leukocitozė ar aukštas CRB (kraujo uždegimo rodiklis), o antibiotikai nepadeda – tuomet būtina nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu.

Progresas neabejotinas

Laiku diagnozavus krūties vėžį galima išgelbėti apie 90 proc. sergančiųjų. Tokiai statistikai įtaką padarė pagerėjusi diagnostika, visuomenės požiūrio į sveikatą pokyčiai ir progresas gydyme.

„Chirurgija darosi vis mažiau traumuojanti. Anksčiau būdavo šalinama krūtis su nervais, raumenimis, kraujagyslių pluoštais. Dabar atliekama daug krūtį tausojančių operacijų, – iki 80 proc. atvejų, operuojant krūties vėžį, krūties galima nešalinti. Jei reikalinga mastektomija, yra krūties rekonstrukcijos galimybė. Spindulinis gydymas taip pat pažengė į priekį – dabar švitinimas derinamas su pacientės kvėpavimu, gydymas planuojamas 3D dimensijoje, daug mažesnis šalutinis poveikis aplinkiniams audiniams, tikslesnis dozės realizavimas. Chemoterapijoje bandomi vis nauji vaistų deriniai, į rinką ateina nauji vaistai, veikiantys būtent tą vėžio formą, kuri nustatyta pacientei, – taip pasiekiama, kad šalutiniai poveikiai būtų mažesni, o pagrindinis – stipresnis. Tiriamos imunoterapijos galimybės“, – pasakojo krūtų chirurgė.

Ji neabejoja, kad ateityje pavyks perkopti sėkmingą 90 proc. po anksti nustatytos diagnozės pagijusių pacienčių ribą – vilties teikia ir genų reparacija, laukiama tyrimų rezultatų ir dėl imunoterapijos.

„Prieš 10 metų histologiniai tyrimai apsiribodavo keletu parametrų, dabar apie pašalintą auglį gauname išsamų jo bruožų, jautrumo medikamentams aprašymą. Manau, kad ne visus bruožus šiandien žinome, ir tikiu, kad netolimoje ateityje vėžys turėtų būti visiškai išgydomas“, – sako D.Gudavičienė.

Iššūkis – medikamentinis gydymas

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė Monika Drobnienė praneša, kad vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria pacientės, kurioms diagnozuotas krūties vėžys – medikamentinis gydymas, ypač chemoterapija.

Monika Drobnienė

„Tiek chemoterapija, tiek hormonoterapija yra apipintos daugybės mitų ir baimių dėl galimų šalutinių reiškinių. Tačiau šiandien, ypač gydant ankstyvą krūties vėžį, žinios apie naviko biologiją, naudojami imunohistocheminiai bei genetiniai tyrimai ligos agresyvumui, atsinaujinimo rizikai bei chemoterapijos efektyvumui numatyti padeda individualizuoti gydymą, skirti konkrečiai pacientei efektyviausią metodą siekiant optimalių gydymo rezultatų“, – pasakojo chemoterapeutė.

Naudojami ne tik chemoterapiniai, hormonoterapijos medikamentai, bet ir biologinės taikinių terapijos preparatai, yra duomenų apie imunoterapijos efektyvumą gydant navikus su tam tikrais žymenimis.

„Medikamentinis krūties vėžio gydymas yra labai svarbi kompleksinio krūties vėžio gydymo dalis siekiant geriausių rezultatų gerinant pacienčių išgyvenamumą“, – aiškino ji.

 

Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video