Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kur ir kodėl dingsta atmintis

Jei neturėtume atminties, mūsų gyvenimas taptų panašus į akimirksnį trunkančių epizodų rinkinį. Negalėtume suregzti paprasčiausio pokalbio, o apie mokymąsi net kalbėti būtų beprasmiška. Pastaruoju metu, vis didėjant informacijos srautams, daugelis ima skųstis suprastėjusia atmintimi. Tačiau kodėl kai kada įsimename vos kartą matytą vaizdą ar girdėtą žodį, bet neprisimename daug kartų skaityto teksto? Kodėl atmintis kai kada mus išduoda, o kartais ir visai dingsta? Apie tai kalbamės su Vilniaus Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatre Jūrate Kotomin.

Be atminties žmogui būtų sunku gyventi. Vienus dalykus įsimename ilgam, kitus greit pamirštame. Vadinasi, mūsų atmintis vienus faktus padeda į saugų mūsų galvoje esantį stalčiuką, iš kurio prireikus juos gali greitai ištraukti, kitus nugrūda kažkur į užkaborius, o kai kada pati nusprendžia, kad informacija neaktuali ir neverta jos „archyvuoti“?

Atmintis mums iš tiesų labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų potyrių, o vos įsėdę į automobilį nebežinotume, kur išsiruošėme. Atmintis – viena svarbiausių ir pagrindinių smegenų funkcijų, kai informacija, kurią gauname iš aplinkos, įsimenama, išlaikoma ir atgaminama. Tačiau informacijos išlaikymo atmintyje trukmė iš tiesų skiriasi, ir pagal tai atmintis skirstoma į darbinę, trumpalaikę ir ilgalaikę.

Darbinė atmintis yra tai, kas patiriama konkrečiu momentu, į ką nukreiptas dėmesys. Ši atmintis reikalinga tam, kad galėtume veikti, o trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis leidžia pasinaudoti kažkada anksčiau gauta informacija.

Trumpalaikė atmintis padeda prisiminti tam tikrus dalykus praėjus nedideliam laiko tarpui – kas vyko prieš kelias sekundes ar minutes. Būdraujant trumpalaikė atmintis veikia visą laiką, nes žmogus nuolat gauna informaciją per klausą, regėjimą, lietimą. Ji reikalinga tam, kad mums svarbią informaciją vėliau būtų galima perkelti į ilgalaikę atmintį, nes trumpalaikės atminties resursai yra riboti, joje saugoma informacija greitai užsimiršta.

Ilgalaikėje atmintyje saugomi visi mums per gyvenimą nutikę svarbūs įvykiai, gautos žinios, įgyti įgūdžiai, patirti jausmai. Šie duomenys atgaminami tada, kai mums to reikia. Ilgalaikėje atmintyje informaciją galima išsaugoti visą gyvenimą, bet kartais saugojimas trunka daug trumpiau –priklausomai nuo to, kiek pačiam žmogui svarbus konkretus atsitikęs įvykis ar išgyventa patirtis. Kaip ilgai bus saugoma, priklauso ir nuo to, ar gauta informacija pasikartoja, ar ne.

Jūratė Kotomin

Pajutę, kad atmintis „jau nebe tokia, kokia buvo“, mes ne juokais išsigąstame. Dėl kokių priežasčių atmintis ima prastėti?

Gyvenimo kokybė pablogėja suprastėjus bet kuriai atminties rūšiai. Žmogui tampa sunkiau bendrauti (tarkime, jis negali prisiminti vardų ar veidų), jis jaučiasi blogai nuolat pamiršdamas, ką ruošėsi daryti ar kur pasidėjo reikiamą daiktą. Tačiau kartais žmogus gali nesuvokti savo atminties trūkumų. Tada jau vystosi pažinimo sutrikimai – protinis nusilpimas, vadinamas demencija. Demenciją gali sukelti tam tikros ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Sergantis šia liga žmogus ilgainiui praranda atmintį ir nebegali suvokti savęs, nesugeba apsitarnauti, tampa priklausomas nuo aplinkinių. Be to, atmintis gali sutrikti ir po galvos smegenų traumos ar insulto. Abiem atvejais nyksta nervinės ląstelės, nors ir ne taip greitai, kaip sergant Alzheimerio liga.

Apsinuodijimas alkoholiu, vaistais, dažais, lakais ir įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis beveik visada sutrikdo atmintį. Ji gali pablogėti ir dėl dėmesio sutrikimų, kurie atsiranda sergant depresija, kankinant nerimui ar išsivysto po ilgalaikių stresų.

Ar atminties sutrikimai visada pasireiškia vienodai?

Atminties sutrikimus galima išskirti į staiga atsiradusius ir lėtai besivystančius. Staiga ir visiškai, bet trumpam atmintis išnyksta dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Visiškas atminties praradimas vadinamas amnezija. Dažniausiai tokie sutrikimai po kurio laiko praeina, bet jie įspėja apie galimus pavojingesnius pakitimus ateityje. Trumpalaikių atminties sutrikimų kartais atsiranda dėl alkoholio, dėl netinkamo vaistų vartojimo ar dėl migrenos. Atmintis trumpam dažnai sutrinka iškart po traumos; tada būtina stebėti smegenų veiklą, kad vėliau neatsirastų jau pavojingesnių antrinių pakitimų. Patyrus stiprų psichologinį ar emocinį stresą, taip pat gali sutrikti atmintis: išnyksta visi atsiminimai apie save arba kitą asmenį. Tai vadinamieji afekto (emocijų pakitimo) būsenos požymiai, arba poemociniai atminties sutrikimai.

Lėtai besivystantys atminties sutrikimai atsiranda dėl daugelio priežasčių. Nepastovus užmiršimas, kai neprisimenama nei naujų, nei senų įvykių, dažniausiai pasireiškia sutrikus emocinei būklei, sergant depresija. Senus žmones kamuoja reminiscencijų reiškinys, kai sąmonę užvaldo labai ryškūs praeities prisiminimai – dažniausiai iš ankstyvos vaikystės ar jaunystės, verčiantys apie juos pasakoti po kelis kartus tiems patiems žmonėms. Derėtų leisti jiems dalytis įkyriais prisiminimais, nes tik taip kurį laiką senyvas žmogus gali galvoti apie tai, kas vyksta dabar. Be to, asmenybės raidos psichologai mano, kad taip jis bando užpildyti neužbaigtą savo gyvenimo mozaiką ir sprendžia savęs priėmimo klausimą.

Senstant dažnai užmirštamos detalės, reikia daugiau laiko norint ką nors išmokti, perprasti naują informaciją. Tačiau vien senatvei suversti atminties trūkumų, ypač atgaminant tai, ką visą gyvenimą žinojote, nevertėtų. Gali būti, kad yra kitų priežasčių ar ligų, nes įprastai senstant intelektas, suvokimas ir profesiniai įgūdžiai niekur nedingsta – procedūrinė atmintis (kai žmogus tam tikrus veiksmus ar darbus atlieka automatiškai, negalvodamas ir nejausdamas protinio nuovargio), savęs pažinimas senatvėje išlieka geri, išskyrus tuos atvejus, kai sutrinka kraujotaka smegenyse ar trūksta vitamino B12.

Smegenų ląstelės nyksta greičiau sergant Alzheimerio liga ar kitomis smegenų degeneraciją sukeliančiomis ligomis. Tada pradeda sparčiai silpnėti visos atminties rūšys, nors pats žmogus tampa nekritišku ir to nesuvokia; tuomet jis darosi įtarus ir linkęs kaltinti kitus. Liga gali prasidėti sulaukus 45 metų, bet dažniau – sulaukus apie 50–60 metų. Norint šią ligą sustabdyti ir palengvinti naštą artimiesiems, būtina anksti ją diagnozuoti.

Tačiau ne tik šiuo, bet ir visais kitais atvejais labai svarbu kuo greičiau nustatyti atminties sutrikimo priežastis, nes tai padės išvengti didesnių bėdų ateityje.

Testas: ar gera jūsų atmintis?

Norintiesiems pasitikrinti, kaip veikia jų atmintis, gydytoja psichiatrė J.Kotomin siūlo atlikti specialistų sudarytą testą.

Perskaitykite keturiolika lentelėje įrašytų žodžių ne daugiau kaip du kartus ir pabandykite juos įsiminti. Tuomet ant atskiro popieriaus lapo per minutę surašykite visus žodžius, kuriuos pavyko įsiminti ir suskaičiuokite rezultatus.

Beždžionė Popierius Upė
Lygintuvas Batas Akmuo
Virvė Sliekas Medis
Aitvaras Vokas Sūris
Namas Pieštukas --

 

Rezultatai

Jei įsiminėte 1–5 žodžius, jūsų atmintis kiek žemesnė nei vidutinė, todėl atminties gerinimo strategijos jums yra gana reikalingos. Treniruokite aptingusias smegenis!

Jei įsiminėte 6–8 žodžius, pasižymite vidutine atmintimi. Nors tai nėra pats prasčiausias rezultatas, tačiau tobulėti tikrai yra kur.

Jei įsiminėte 9–12 žodžių, pasižymite puikia atmintimi. Galite savimi didžiuotis, bet nepamirškite smegenis nuolat treniruoti.

Jei įsiminėte 13–14 žodžių, esate tikras geros atminties virtuozas, išnaudokite savo aštrią atmintį visose gyvenimo srityse!

Rekomenduojami video