Specialistų trūkumas, gydytojų migracija ir privačių gydymo įstaigų nenoras jungtis į kuriamus sveikatos centrus yra didžiausi iššūkiai šiuo metu valdančiųjų vykdomai sveikatos priežiūros įstaigų reformai, sako trečiadienį Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavę ligoninių ir savivaldybių atstovai.

Žmogiškųjų resursų trūkumas

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento profesoriaus Juliaus Kalibato teigimu, silpniausia vykdomos sveikatos reformos vieta šiuo metu yra gydytojų trūkumas.

„Šiuo metu bet kokios reformos Achilo kulnas yra žmogiškųjų resursų trūkumas. Trūksta šeimos gydytojų, trūksta specialistų, trūksta slaugytojų“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo gydytojas.

Pasak jo, sveikatos centrų kūrimas nepadidins gydytojų skaičiaus, nes dauguma specialistų, pasiekę pensinį amžių, nebenori tęsti darbo reorganizuotose gydymo įstaigose.

„Sveikatos centrų kūrimas nepadidins gydytojų skaičiaus ir nesumažins pacientų skaičiaus. Visuomenė sensta, sergamumas didėja, o gydytojų skaičius didėja labai vangiai“, – teigė J.Kalibatas.

„Dalis pensinio amžiaus gydytojų, prasidėjus sveikatos apsaugos sistemos reformoms, tiesiog išeina į pensiją“, – sakė šeimos gydytojų atstovas, pridurdamas, kad naujų specialistų ruošimas užtrunka labai ilgai.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad siekiant praplėsti šeimos gydytojo komandą, taip pat reikalingi nauji specialistai.

„Kai formuojama šeimos gydytojo komanda, kineziterapeutas, gyvensenos specialistas, atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas, aišku, palengvins šeimos gydytojo gyvenimą. Bet irgi problema – kada mes paruošime specialistus šeimos gydytojo komandai? Tai tikrai labai ilgas procesas“, – pastebėjo J.Kalibatas.

Jis ragina spartinti gydytojų ruošimą, į medicinos studijas priimant kur kas daugiau studentų.

„Aš manyčiau, reikia projektuoti gydytojų ruošimo spartinimą. Aukštosios mokyklos turi priimti kur kas daugiau studentų negu dabar. Jeigu neturėsime tinkamo gydytojų skaičiaus, reforma tikrai nepasieks tikslų“, – pabrėžė J.Kalibatas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė patikino, kad šeimos gydytojų skaičius yra didinamas į rezidentūrą priimant daugiau jaunų specialistų.

„Šiuo metu didinamas šeimos gydytojų skaičius – mano žiniomis, dabar po 80 jų yra priimama kiekvienais metais“, – teigė viceministrė.

Problemos su privačiu sektoriumi

Pasak Regioninės Mažeikių ligoninės direktoriaus Sigito Kakčio, dalis gydytojų nemano, kad, įvykdžius gydymo įstaigų reorganizaciją, galės toliau dirbti viešajame sektoriuje. Todėl, pabrėžė jis, renkasi pereiti į privatų sektorių.

„Dalis gydytojų mato, kad nebegalės dirbti tose viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose ir ruošia kelius, kaip pereiti į privatų sektorių. Privatus sektorius ruošia investicijas ir tai didina perskirstymą“, – posėdyje kalbėjo S.Kaktys.

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mackevičius teigė nežinąs, ką reikės daryti, jei savivaldybė pareikš norą kurti sveikatos centrą, tačiau privačios įstaigos nenorės prie jo jungtis.

„Apraše pasakyta, kad turi būti priimtas konsensusas. Kas bus, jei sutarties sudarymo metu konsensusas nebus priimtas? Apraše tai nenumatyta“, – klausė Jurbarko rajono meras.

Viceministrė D.Jankauskienė patarė iš anksto nesvarstyti blogiausių scenarijų. Ji sakė esanti įsitikinusi, kad savivaldybėms pavyks sutarti su privačiomis įstaigomis.

„Jeigu iš karto galvosime, kad nesusitarsime, tai netinkamas dalykas. Aš manau, kad jūs susitarsite. Visos įstaigos, taip pat ir privačios, turi suprasti, kad tarnauja ne pačios sau, o savivaldybės gyventojams. Esu įsitikinusi, kad susikalbėti tikrai galima“, – teigė D.Jankauskienė.

Trūksta specialistų

Posėdyje dalyvavusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pripažino, kad šiuo metu ypač trūksta gydytojų ir kitų specialistų. Anot jos, ministerija ėmėsi peržiūrėti medikų ruošimo programas.

„Tikrai matome, kad sveikatos sistemoje trūksta specialistų. Kalbant apie gydytojų specialistų rengimą, vykdomi pokyčiai tiek dėl programų trukmės peržiūrėjimo, tiek dėl praktikų rezidentūros atlikimo regionuose, taip yra sudaromos galimybės gydytojams rezidentams integruotis į sveikatos sistemą, labiau pažinti regionus“, – teigė O.Vitkūnienė.

Pasak SAM specialistės, siekiant pritraukti gydytojus į Lietuvos regionus, numatomas papildomas finansavimas, kuris bus skirtas savivaldybėms.

„Šiuo metu yra dirbama su finansavimo sąlygų aprašu, kad galėtume paleisti sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonę ir tiek regionams, tiek savivaldybėms suteikti instrumentą. Tam, kad galėtume įgalinti savivaldybes įvairiais būdais pritraukti kuo daugiau specialistų ir mažinti netolygumus, yra numatyta apie 14 mln. eurų“, – kalbėjo O.Vitkūnienė.

Prašo stabdyti reformą

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos savivaldybės gali pradėti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikta bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo, jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas, turės priimti iki šių metų pabaigos.

Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis priklausomai nuo kiekvienos dydžio.

Vis dėlto pradėtai reformai negailima kritikos. Lietuvos socialdemokratų partija jau antrą kartą prašo stabdyti vykdomą sveikatos priežiūros įstaigų reformą ir pradėti išsamų jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą. Partijos atstovai teigia, kad SAM siekia visas sveikatos paslaugas sukoncentruoti penkių didmiesčių ir stambesnių rajonų ligoninėse.