Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl vis daugiau žmonių serga širdies ligomis

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Higienos instituto duomenimis, 2001 metais užregistruota apie 703 tūkst., 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų šiomis ligomis. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami nepakankamai.

Rizikos veiksnių – daug

„Viena pagrindinių nemažėjančio susirgimų skaičiaus priežasčių yra didelis rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, nejudra bei metabolinis sindromas, dažnis ir vis dar nepakankama jų korekcija. Gydytojai turi posakį, jog pacientai gydosi echoskopijomis, o ne keisdami gyvenseną ir vartodami paskirtus vaistus. Diagnozė svarbi, bet ne mažiau reikšmingos ir paciento pastangos laikytis gydymo režimo jo savavališkai nekoreguojant, reguliarus visų paskirtų vaistų vartojimas“, – pranešime žiniasklaidai sako gydytoja kardiologė prof. Gintarė Šakalytė.

Jos teigimu, dar viena priežastis yra ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. 2001 m. vyrų gyvenimo trukmė buvo 65,9 m., moterų – 77,4 m., o 2020 m. – atitinkamai 71,5 m. ir 81 m.

Serga kas trečias

Lietuvoje arterinė hipertenzija (AH) diagnozuojama maždaug trečdaliui suaugusiųjų, ji dažnesnė vyresniame amžiuje – net jei sulaukus 50 metų kraujospūdis yra normalus, tikimybė, jog ateityje jis pakils, yra 9 iš 10. Prof. G.Šakalytė sako, kad negydant AH pusė ja sergančiųjų numirtų nuo išeminės širdies ligos, trečdalis – nuo insulto, 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo.

„Keičiamieji AH išsivystymo rizikos veiksniai yra antsvoris ir nutukimas, nejudra, gausus riebaus ir sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nervinė įtampa, rūkymas, naktinis darbas. Sveika gyvensena gali užkirsti kelią AH atsiradimui ar atitolinti kraujospūdžio padidėjimą. Sergantiesiems AH reikėtų riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną – tiek sumažinus suvartojamo natrio kiekį 1 mln. sumažėtų AH sergančių pacientų skaičius, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika – net 13 proc. Svarbu įvertinti natrio kiekį maisto produktų etiketėse, nes net 80 proc. druskos yra pagamintame maiste ir tik 10 proc. pridedama papildomai gaminant maistą ar valgant“, – komentuoja gydytoja kardiologė.

Alkoholio vartojimas neturi viršyti 14 vnt. per savaitę vyrams ir 8 vnt. moterims, kai 1 vnt. yra 125 ml vyno ar 250 ml alaus. Pacientai turėtų stebėti, kad kūno masės indeksas būtų normalus – 20–25 kg/m2, o juosmens apimtis – mažesnė nei 102 cm vyrams ir 88 cm moterims. Keičiant mitybą, rekomenduojama suvalgyti bent 300 g daržovių per dieną, vartoti neriebius pieno produktus, daugiau vaisių, žuvies, riešutų, mažinti raudonos mėsos.

„Kitas reikšmingas keičiamas rizikos veiksnys yra padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis. Pacientai, kuriems diagnozuota dislipidemija, dažnai nevartoja arba nereguliariai vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, vietoj jų renkasi papildus ir tiki mokslu nepagrįstais cholesterolio mažinimo būdais. Kartais neteisūs būna ir gydytojai, skirdami per mažas vaistų dozes, neskirdami vaistų derinių ar naujausių vaistų“, – pastebi prof. G.Šakalytė.

Dėmesys miokardo infarktui

AH ir dislipidemija yra vieni pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti lėtiniams vainikinių arterijų sindromams, anksčiau vadintiems išemine širdies liga.

Lėtiniai vainikinių arterijų sindromai yra dažniausia širdies patologija bei mirties priežastis. „Eurostat“ duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungoje mirtys nuo šių sindromų sudarė 11,9 proc.: nuo ūminio miokardo infarkto – 4,3 proc., nuo kitų sindromų – 7,6 proc.

„Nekeičiamieji lėtinių vainikinių arterijų sindromų rizikos veiksniai yra paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, vyresnis amžius ir lytis – vyrai serga dažniau. Dislipidemija, AH, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas judrumas, metabolinis sindromas yra keičiamieji rizikos veiksniai, o tai reiškia, kad juos pašalinus galima sumažinti susirgimo riziką“, – kalba medicinos profesorė.

J.Čelutkienė: „Palyginti su užpernai, 2020 m. pabaigoje mirusiųjų namuose skaičius išaugo net 90 proc. Akivaizdu, kad per karantiną žmonės gerokai rečiau lankėsi pas kardiologą ir šeimos gydytoją.“

Miokardo infarkto priežastis yra ūmus širdies kraujagyslės užsikišimas – ją būtina kuo skubiau atverti, atkuriant širdies kraujotaką, išsaugant raumenį, tokiu būdu užkertant kelią galimoms komplikacijoms ir mirčiai. Todėl pajutus spaudžiantį skausmą už krūtinkaulio, plintantį į kairę ranką ar kaklą, lydimą šalto prakaito pylimo, stiprėjantį nuo fizinio krūvio, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Lietuvoje nuo 2014 m. visi pacientai, susirgę miokardo infarktu, skubiam kraujagyslės atvėrimui yra vežami į penkis visą parą kasdien dirbančius centrus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Mokslo inovacijos yra, reikia tik naudotis

Pastarieji 20 metų, anot prof. G.Šakalytės, į kasdienę kardiologų praktiką atnešė daug naujų mokslo pasiekimų ir inovacijų. XXI amžiaus naujiena kardiologijoje tapo ilgai veikiantys injekuojami vaistai lipidų sutrikimams gydyti.

Ištobulėjo vaizdo tyrimai: nuo linijinio širdies echoskopijos tyrimo pereita prie dvimatės ir trimatės echoskopijos, kurių metu detaliai įvertinami širdies dydžiai, funkcija, vožtuvų būklė. Širdies ir kraujagyslių būklė vertinama su kompiuterinės tomografijos pagalba, būtinybe tapo sudėtingi širdies magnetinio rezonanso tyrimai.

„Kalbant apie gydymą, ypač progresuoja intervencinė kardiologija, kai per kateterius išplečiamos susiaurėjusios širdies kraujagyslės, implantuojami stentai, keičiami širdies vožtuvai, taip pat širdies chirurgija – mūsų šalies chirurgai implantuoja širdį pavaduojančius prietaisus, sudėtingiausiems pacientams persodina širdis ir plaučius. Smarkiai patobulėjo elektrofiziologija: per kateterius gydomi įvairūs ritmo sutrikimai, implantuojami elektrostimuliatoriai ir defibriliatoriai. Taigi turime tobuliausią įrangą, mūsų ligoninėse dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, taikomi moderniausi instrumentiniai ir medikamentiniai gydymo metodai“, – tikina prof. G.Šakalytė.

Iškalbinga mirčių statistika

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės teigimu, ši statistika liūdina, nes nuo 2015 m. besileidusi mirtingumo nuo kraujagyslių ligų kreivė vėl pradeda kilti: 2020 m. nuo šių ligų mirė 9,8 proc. daugiau žmonių negu 2019 metais. Tarp tokio šuolio priežasčių įvardijami netiesioginiai COVID-19 ligos padariniai, vengimas lankytis pas gydytojus.

„Dar vienas nerimą keliantis skaičius – mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai namuose. Palyginti su užpernai, 2020 m. pabaigoje mirusiųjų namuose skaičius išaugo net 90 proc. Priežasčių, kodėl tai įvyko, gali būti ne viena, tačiau akivaizdu, kad per karantiną žmonės gerokai rečiau lankėsi pas kardiologą ir šeimos gydytoją. Labiausiai nukentėjo sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, diabetas, nutukimas, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga. Šių pacientų ligos eiga buvo sunkesnė, be to, rizika mirti nuo koronavirusinės infekcijos gerokai didesnė“, – komentuoja prof. J.Čelutkienė.

Vienas pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę – didelis cholesterolio kiekis, – gali pabloginti ir COVID-19 ligos eigą. Amerikos kardiologijos žurnale pateikta statistika parodė, kad žmonių, kurie vartojo cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė nei tų, kurie šiuos vaistus vartoti turėjo, tačiau to nedarė. Statinus vartojusių pacientų buvimo laikas ligoninėje buvo apie 39 proc. trumpesnis.

Siekiant sumažinti augti pradėjusį mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių, profesorė ragina ne tik pasiskiepyti nuo pavojingų infekcijų, bet ir tvarkingai vartoti specialisto skirtus vaistus, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, mankštintis, o svarbiausia – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą, atlikti visus būtinus tyrimus.

Rekomenduojami video