„Kiekvieną dieną susiduriame su žmonių nesėkme ta prasme, kad žmonės negyvena tiek, kiek norėtume“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Lietuvoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė – apie 77 metus, reikšmingai mažiau nei Pietų Europos valstybėse. Vyrai Lietuvoje gyvena dar 10 metų trumpiau nei moterys. Tad kodėl mes gyvename trumpiau ir kaip prailginti gyvenimo trukmę?

Net pusė miršta nuo kraujotakos ligų

Ateities biomedicinos fondo (ABF) iniciuotoje, MO muziejuje vykusioje viešoje paskaitoje R.Šerpytis teigė, kad 2024 m. mūsų šalyje mirė 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023 m. Didžiausią dalį sudarė mirusieji nuo kraujotakos sistemos ligų. Tai – net 50,8 proc. visų mirčių.

„Vidutinis išgyvenamumas mūsų šalyje prastas dėl to, kad žmonės nekontroliuoja savo rizikos veiksnių, t.y. aukšto spaudimo ir didelio cholesterolio. Pateiksiu šiek tiek statistikos: gyvenimo būdas ir dieta mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lemia net 50 proc., aplinkos užterštumas – 20 proc., medicininė pagalba – tik 10 proc.“ – teigia gydytojas.

Aukšto spaudimo skaudžios pasekmės

Anot jo, turint aukštą spaudimą ir padidėjusį cholesterolį bei to negydant laukia skaudžios pasekmės.

„Prieš metus buvo publikuotos kraujospūdžio gydymo gairės ir reikšmingai sugriežtinta kontrolė. Visi pacientai su kraujospūdžiu 140/90 mmHg ir didesniu turi gydytis. Analizuojant didžiųjų arterinio kraujospūdžio tyrimų rezultatus pastebėta, kad asmenys, kurių sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mmHg, turi net 24 proc. mažesnę tikimybę patirti insultą ar miokardo infarktą, palyginti su tais, kurių kraujospūdis siekia mažiau nei 140 mmHg“, – teigia jis.

Nežymiai padidėjusį kraujospūdį, anot R.Šerpyčio, reikėtų pradėti gydyti be vaistų – mažinti kūno svorį, sveikiau maitintis, riboti alkoholį, nerūkyti ir sportuoti.

Dar vienas tyrimas, kurį, anot jo, bent kartą reikėtų pasidaryti kiekvienam – lipoproteino (a) tyrimas, kuris parodo paplitusį genetinį cholesterolio apykaitos sutrikimą. Jei šio lipoproteino daugiau nei norma, vadinasi, genetiškai turite padidėjusią širdies ir kraujagyslių, pavyzdžiui, aterosklerozės, ar vožtuvų ligų riziką.

„Tie, kas turi aukštą cholesterolį, ateroskleroze suserga žymiai anksčiau. Sveikai gyvendami, sportuodami ir gerdami vaistus nuo cholesterolio galime ženkliai sumažinti šią riziką“, – sako R.Šerpytis.

Kaip atpažinti miokardo infarktą?

Anot gydytojo, turint aterosklerozę padidėja ir miokardo infarkto tikimybė. Jo teigimu, vieni palengva silpsta, jaučia skausmus, dusulį, tačiau nemažą dalį žmonių miokardo infarktas ištinka netikėtai, nes kraujagyslės staiga užsikemša dėl aterosklerotinės plokštelės plyšimo.

„Pagrindiniai šios ligos simptomai – stiprus, staigus skausmas už krūtinkaulio, kuris plinta į visą kūną, labiausiai į kairę ranką, nugarą. Kiti požymiai gali būti silpnumas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas ir nerimas. Pirmoji pagalba pajutus tokius simptomus – išgerti aspirino, nitroglicerino ir iš karto kviesti greitąją. Laikas – kertinis aspektas šioje situacijoje“, – teigia gydytojas.

Turintys „Frenko raukšlę“ serga dažniau

Tai, kad reikėtų susirūpinti savo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, anot kardiologo, galima atpažinti ir vizualiai.

„Net 6 iš 10 turinčių „Frenko raukšlę“ serga širdies ligomis. „Frenko raukšlė“ – įstriža raukšlė ausies spenelyje. Tai užuomina, kad žmogaus kraujagysles gali žaloti aterosklerozė“, – pabrėžia kardiologas.

R.Šerpytis sako, kad išlaikyti puikią sveikatą galima keliais paprastais būdais: nepersivalgyti, sportuoti, nerūkyti, nevartoti dideliais kiekiais alkoholio, mažinti viršsvorį bei stebėti savo rodiklius – gliukozę, kraujo spaudimą ir cholesterolį.