Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip sveikatą tausoja gydytojai?

Gal gydytojai, nuolat būdami tarp sergančiųjų, gelbėdami jų sveikatą bei gyvybę, išgyvendami stresą bei įtampą, laikosi kokių nors ypatingų sveikatą tausojančių ritualų? Dauguma tų, kuriuos kalbinome, atsakė esą tokie pat žmonės ir stebuklingų metodų neturį. Tačiau kai ko iš jų galime pasimokyti ir mes.

Kreipiasi pavėluotai

„Gydytojas – blogiausias įmanomas pacientas“, – taip mano gydytojas endokrinologas Andrej Levinger, turėdamas omenyje didelį jų užimtumą, darbą naktimis, papildomus budėjimus, stresą, nepagarbą bei mažus atlyginimus – dalykus, kurie neprideda sveikatos.

„Sveikatos būklę apsunkina ir tai, kad žinai viską, ką reikėtų daryti, bet tam nėra nei laiko, nei jėgų. O nueiti pasikonsultuoti pas kitą specialistą – tolygu pripažinti, kad pats nežinai, o tai – silpnumo ženklas. Taigi todėl gydytojai pagalbos visada kreipiasi pavėluotai. Per savo 20 metų darbo praktiką pastebėjau, jog visos ligos gydytojams dažnai pasireiškia netipiškai ir su komplikacijomis. Todėl nesidžiaugiu savo darbo kabinete pamatęs kolegą“, – sako jis.

Andrej Levinger

Suvokti, kad gydytojo profesija – viena pavojingiausių, endokrinologui padėjo ir draugų ligos. Štai paskambinęs draugui chirurgui jis paklausė: „Kur esi?“ Draugas atsakė: „Reanimacijos skyriuje“. „Ką chirurgui reanimacijos skyriuje veikti?“ – nustebo. „Guliu lovoje“, – atsakė kolega.

Paklaustas, kokiais būdais tausoja savo sveikatą, A.Levinger prisipažino vaikštantis su šiaurietiškomis lazdomis, plaukiojantis baseine ir kartais išgeriantis gero vyno.

Liftu nesinaudoja

„Statistika rodo, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose per 50 proc. operuojančių chirurgų turi stuburo problemų, nes ištisinis stovėjimas prie operacinio stalo palenkus galvą ir persisukus šonu, ilgalaikė statinė pozicija sukelia diskų išvaržas bei kitų stuburo problemų. Dėl tų problemų net apie 15 proc. chirurgų negali sulaukti pensijos“, – pasakoja gydytojas pilvo chirurgas dr. Algirdas Šlepavičius.

dr. Algirdas Šlepavičius

Kad išlaikytų sveiką stuburą, kas rytą jis atlieka 20 min. mankštą – septynis Tibeto pratimus. Jau ketverius metus dukart per savaitę lanko pilateso užsiėmimus – iš visų jo išbandytų mankštų būtent pilatesas labiausiai padeda atsigauti stuburui, sustiprėti raumenims. Kitos jo naudojamos priemonės: važiavimas dviračiu, kalnų slidinėjimas; kelionių metu – nardymas.

Vakarais, parėjęs iš darbo, jei palankus oras, jis vaikšto prie jūros su šiaurietiškomis lazdomis.

Įdomu tai, kad jau daugelį metų dirbdamas septynių aukštų ligoninės pastate, chirurgas niekada nėra naudojęsis liftu – visada vaikšto tik pėsčias.

Kartais norisi tik atsigulti

Kaip chirurgai atsigauna, relaksuojasi po įtemptų operacijų? Deja, dr. A.Šlepavičius sako, jog po operacijos kartais nėra laiko net arbatos išgerti: tenka konsultuoti jau prie durų besibūriuojančius kitus pacientus, atlikti perrišimus ar namo išleisti išoperuotus ligonius.

„Po darbo dienos, jei operacijos užtrunka 10–12 val., jautiesi itin pavargęs, tai labiausiai norisi tiesiog atsigulti ir pagulėti. Bet jei operacija būna labai įtempta psichologiškai, kelianti daug streso, tada geriau pasivaikščioti, kad išsikrautum fiziškai“, – pasakoja jis.

O kas padeda atlaikyti nuolatinį stresą? Chirurgo manymu, sportas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, ėjimas greitu tempu ir kitokia fizinė veikla.

„Esu bandęs ir medituoti, užsiiminėti joga, – prisipažįsta dr. A.Šlepavičius. – Bet kadangi esu gerai perpratęs visą žmogaus kūną, dirbti su vaizdiniais man nesiseka, nesugebu išgyventi transo būsenos, pasikalbėti su Dievu.“

Gydytojo patarimas skaitytojams – į viską žiūrėti pozityviai. Jei stengsiesi kiekviename dalyke surasti ką nors pozityvaus, ir gyventi bus lengviau, ir sveikata bus geresnė.

Apsauga nuo ligų – dviratis

„Stengiuosi reguliariai valgyti ir intensyviai sportuoti“, – paklaustas, kas jam padeda palaikyti sveikatą, atsako gydytojas traumatologas Markas Fiodorovas.

Markas Fiodorovas

Kadaise septynerius metus buriavus Kuršių mariose, prieš keletą metų jo pomėgis pasikeitė – gydytojas sėdo ant dviračio. Per metus jis sako numinąs tūkstančius kilometrų ir dalyvaująs įvairiose varžybose. Tai, anot jo, nors reikalauja ištvermingumo bei pasiruošimo, išėjimo iš komforto zonos, padeda palaikyti formą, pravėdinti galvą, įsikrauti energijos darbui ir pagaliau – džiaugtis gyvenimu.

„Įveikti save – puikus jausmas, – sako jis. – Kai po darbo išvažiuoju pasivažinėti dviračiu, namo grįžtu laimingas ir pailsėjęs“. Anot jo, tai apsauga ir nuo ligų, ir nuo streso.

Panašiai nuo ligų ginasi ir gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Jacikevičius. „Kai turiu laiko, stengiuosi jį praleisti kuo daugiau užsiimdamas fizine veikla: iškeliauti į gamtą, pasportuoti ar pasivaikščioti. Kelis kartus per savaitę nueinu į baseiną ar, jei oras leidžia, pasivažinėju dviračiu. Laisvus savaitgalius beveik visada stengiuosi praleisti gamtoje“, – savo būdus palaikyti gerą formą išvardijo jis.

Neurochirurgo manymu, susiduriantiems su stresu ar įtemptu gyvenimu labai svarbus visavertis miegas, darbo bei poilsio režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba bei mėgstami užsiėmimai, kurie skatina kūrybinius gebėjimus.

Planuoja laisvalaikį, išsikelia tikslus

Kad užsitikrintų kasdienę gerą savijautą, gydytojai vaikų neurologei Mildai Dambrauskienei užtenka paprastų dalykų: pabūti lauke, išgerti pakankamai skysčių, rasti laiko ne tik darbui, bet ir kitai veiklai.

Kad suvaldytų stresą, ji stengiasi kuo geriau susiplanuoti laisvalaikį – geriausia, jei kam nors įsipareigoja, mat tada žino, kad neišsisuks. Esą labai lengva paskęsti darbuose – tuomet tik tada, kai priartėja perdegimas, pamatai, kad praleidai daug progų atgauti jėgas.

M.Dambrauskienė

„Pailsėti protui man geriausiai padeda, net jei skamba paradoksaliai, protų mūšiai, savanorystė arba intensyvi fizinė veikla, kai turi susikoncentruoti į tai, ką turi atlikti kūnas. Mėgstu pati sau sugalvoti artimą tikslą: ruošiuosi slidinėjimui, buriavimui, dviračių sezonui ar rožiniam bėgimui spalio mėnesį. Taip visus metus atsiranda dėl ko pasportuoti. Darbe stengiuosi nesinaudoti liftu, o lipti laiptais. Pasisekė, kad dirbu penktame aukšte! Jei trūksta motyvacijos – man puikiausiai padeda šuo, su kuriuo kasdien reikia išeiti pasivaikščioti. Šiltuoju metų laiku bagažinėje visada vežiojuosi irklentę – šį patarimą gavau iš draugo ir tikrai pastebėjau, kad toks paprastas sprendimas padeda gerokai dažniau nuvykti iki ežero ir šviesiais vakarais pabūti gamtoje, kartu ir pasportuojant“, – pasakoja M.Dambrauskienė.

Padeda net skiepai ir kraujo donorystė

Peršalimo ligų sezono metu gydytoja M.Dambrauskienė sako itin daug dėmesio skirianti miegui, nes jeigu jo trūksta, virusinės infekcijos užpuola greičiau. Be to, ji kasmet su visa šeima skiepijasi nuo gripo – ne tik dėl savęs, bet ir dėl pacientų.

„Kasdien tenka konsultuoti kūdikius ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, kuriems gripo virusas gali sukelti sunkių komplikacijų, tad tą patį galiu patarti ir šeimoms – pasirūpinkite, kad silpnesnę imuninę sistemą turintys artimieji būtų saugūs, sukurdami „kokoną“, t. y. pasiskiepydami“, – pataria ji.

Dar vienas būdas, kuris stimuliuoja imuninę sistemą ir nuolat primena pasirūpinti savo sveikata, anot vaikų neurologės, – reguliari kraujo donorystė. „Kraujo davimas naudingas ir pačiam donorui. Per septynerius metus kraujo esu paaukojusi dvidešimt kartų. Gal ir sutapimas, bet per šį laiką tikrai jaučiuosi geriau – sveikesnė, stipresnė, galinti dalintis“, – sako ji.

Jos nuomone, gyvenimo būdas turi įtakos įvairiems sveikatos sutrikimams. Todėl, konsultuodama dėl galvos skausmų, miego sutrikimų, pacientams ji visada siūlo atkreipti dėmesį ne tik į veiksnius, trikdančius savijautą, bet ir pagalvoti apie tas dienas, kai jautėsi gerai, – ką darė kitaip?

Ji pataria kiekvienam rasti sau tinkamus paprastus sprendimus, lengvai pritaikomus kasdienybėje. Mat kai sveiki įpročiai nereikalauja ypatingų pastangų ir iš karto galima pastebėti pokyčius – sunku jų atsisakyti.

 

Birutė Litvinaitė

Rekomenduojami video