Šiltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame gamtoje, prie vandens telkinių, keliaujame, sportuojame lauke. Tačiau vasaros malonumai kartais gali pasibaigti sveikatos problemomis. Viena jų – ūminis cistitas. Tai dažniausiai infekcinės kilmės šlapimo pūslės gleivinės uždegimas.

Kodėl dažniau sergama vasarą?

„Negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu laiku atpažinti pirmuosius simptomus ir kreiptis medicininės pagalbos. Tai padeda išvengti tokių komplikacijų kaip pielonefrito, lėtinės infekcijos ar net sepsio rizikos“, – įspėja „UnaVita“ klinikos gydytoja urologė Minija Januškevičienė.

Šaltas vanduo, sėdėjimas ant vėsaus ar drėgno paviršiaus, ilgos kelionės dviračiu ar net lengvas organizmo pervargimas – visa tai silpnina natūralią šlapimo takų apsaugą ir sudaro palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Vasarą šlapimo pūslės uždegimų padažnėja todėl, kad po maudynių ne visada iš karto persirengiama nauja sausa apranga, o buvimas su šlapia ilgesnį laiką – puiki terpė daugintis bakterijoms.

Kelionėse ar gamtoje ne visada būna galimybė tinkamai nusiprausti ar naudotis tualetu, todėl suprastėja asmens higiena ir padidėja rizika bakterijoms patekti į šlapimo takus. Be to, karštomis dienomis neretai pamirštama gerti pakankamai skysčių, organizmas dehidratuoja, gaminamas mažesnis šlapimo kiekis ir tuomet bakterijoms lengviau daugintis šlapimo sistemoje. Dėl anatominių ypatumų (trumpesnė moters šlaplė) moterys šia liga serga dažniau. Tą ypač paskatina ir lytiniai santykiai.

Kokie yra pirmieji požymiai?

Šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia šiais simptomais:

· deginimo ar skausmo jausmas šlapinantis;

· dažnas ir staigus noras šlapintis nedideliais kiekiais;

· maudimas ar spaudimas apatinėje pilvo dalyje;

· kartais šlapimas gali tapti drumstas, turėti nemalonų kvapą, jame atsirasti kraujo priemaiša;

· bendras silpnumas, nežymus karščiavimas.

Svarbu žinoti: net jei simptomai atrodo lengvi – kreiptis į gydytoją būtina. Dažniausiai cistitas yra bakterinės kilmės infekcija, kurią reikia tinkamai gydyti.

„Labai svarbu, jog pacientas savavališkai nenutrauktų paskirto gydymo kurso per anksti – taip didinamas atsparumas antibiotikams, skatinamas infekcijos pasikartojimas, didinama komplikacijų rizika“, – sako gydytoja M.Januškevičienė.

Kokios ligos priežastys?

Kaip teigia gydytoja urologė M.Januškevičienė, šlapimo pūslės uždegimą gali sukelti įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

·  Bakterijos – dažniausiai Escherichia coli, kurios natūraliai gyvena žarnyne, bet patenka į šlapimo takus. Rečiau – lytiškai plintančios infekcijos, grybeliai ar virusai.

· Kūno hipotermija ar staigūs temperatūros pokyčiai dubens srityje.

·  Hormoniniai pokyčiai: menopauzė, nėštumas, nes sumažėja natūrali gleivinės apsauga.

·  Anatominiai ypatumai: moters šlaplė yra trumpesnė, todėl bakterijos iš tarpvietės lengviau patenka į šlapimo pūslę.

·  Šlapinimosi sutrikimai: gerybinė prostatos hiperlazija, neurologinės ligos, kateterių naudojimas ir t.t.

·  Nepakankama higiena arba dirginančių gleivinę intymios higienos priemonių, kosmetikos naudojimas;

· Lytiniai santykiai: bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus. Taip pat spermicidų naudojimas, didesnis lytinių partnerių skaičius.

·  Cistitas taip pat gali būti ir neinfekcinės kilmės (po spindulinio gydymo, chemoterapijos).

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Pajutus pirmuosius cistito simptomus, neverta laukti ir tikėtis, jog liga praeis savaime. Negydoma liga dažnai gali tapti ir lėtine. Reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai trunka ilgiau nei 1–2 dienas, stiprėja arba pasireiškia šie požymiai:

·  atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis;

· atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje;

·  šlapimas pasidaro drumstas, jame atsiranda kraujo priemaiša;

·  jaučiate bendrą silpnumą ar pykinimą, vemiate;

· esate nėščia, sergate inkstų ar autoimuninėmis ligomis.

„Šie simptomai gali reikšti rimtesnę ligos eigą. Negydomas cistitas gali komplikuotis pielonefritu, inkstų abscesu ar net sepsiu, tačiau laiku paskyrus antibakterinį gydymą, laikantis gydytojo rekomendacijų dažnu atveju simptomai regresuoja per kelias dienas“, – akcentuoja gydytoja M.Januškevičienė.

Pirmoji pagalba sau

Atsiradus pirmiesiems cistito simptomams ir laukiant gydytojo konsultacijos, M.Januškevičienė rekomenduoja:

·  gerti daug vandens (1,5–2 litrus per parą) – vanduo padeda „išplauti“ bakterijas iš organizmo.

· vartoti paracetamolį, ibuprofeną ar kitus NVNU, kurie slopina skausmą ir uždegimą.

· neatidėlioti šlapinimosi – svarbu pasišlapinti vos tik pajutus norą.

·  vengti šlapimo pūslę dirginančių produktų: kavos, alkoholio, gazuotų gėrimų.

·  vengti sintetinių, aptemptų apatinių drabužių, prausimuisi naudoti švelnius prausiklius intymiai higienai be kvapiųjų medžiagų.

·  stebėti simptomus – jiems blogėjant nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.

Parengta pagal „UnaVita“