Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip išsaugoti akis sveikas

Net ir nedideli sveikatos pokyčiai gali riboti žmogaus veiklą. Kad lengvi negalavimai netaptų sunkiais, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.

Ligų progresija

Australijos akių tyrimo centro duomenimis, sulaukus 40 metų, toliau kiekvienas amžiaus dešimtmetis aklumo bei silpnaregystės ir su amžiumi susijusių akių ligų riziką gali didinti tris kartus. Senėjant didėja visų ligų rizika, o katarakta, presbiopija, amžinė makulos (geltonosios dėmės) degeneracija dažniausiai pasireiškia tik vyresniems žmonėms. Glaukoma, kuri dažnai paveldima, paprastai irgi susergama vyresniame amžiuje.

Regą trikdančios akių ligos apriboja pojūčius, mobilumą ir orientavimąsi aplinkoje, sukelia socialinę atskirtį, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas provokuoja nerimą, depresiją ir kitas psichosomatines ligas. Regos pažeidimai gali lemti nelaimingus atsitikimus.

Glaukoma apima didelę akių ligų grupę, kurių svarbiausias požymis yra padidėjęs akispūdis, dėl ko ilgainiui įdumba ir atrofuojasi regos nervas, vystosi akipločio pakitimai, tinklainės nervinių ląstelių pažeidimai. Ligos negydant, apankama.

Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas. Manoma, kad kataraktą lemia medžiagų apykaitos sutrikimas lęšiuke bei jo struktūros pakitimai, taip pat cukrinis diabetas, atopinis dermatitas (egzema), sklerodermija, ilgai ir didelėmis dozėmis vartojami hormoniniai vaistai. „Sudrumstėjęs“ regėjimas ir matymas it pro rūką – kataraktos požymis. Gali atrodyti, kad objektai matomi geltoname fone, gali akinti ryški šviesa, dvejintis vaizdai, tampa sunku vairuoti tamsiu paros metu. Katarakta gydoma chirurginiu būdu.

Presbiopija (gr. presbys – senas; ops – akis) – tai senatvinė toliaregystė, fiziologinis akies akomodacijos nusilpimas.

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (kai žūsta tinklainės centre esančios ląstelės, dėl to sumažėja regėjimo aštrumas, vystosi aklumas) rizikos veiksniai gali būti ne tik amžius, rūkymas, paveldimumas, stresas, bet ir metabolinio sindromo komponentai: nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, dislipidemija, arterinė hipertenzija.

Labai svarbi prevencija – reguliari regėjimo patikra. Sulaukus 50ies, bent kartą per metus būtina pasitikrinti akispūdį.

Metabolinis sindromas ir akių ligos

Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 19,4–28,1 proc. vyrų ir 16,6–26,3 proc. moterų nustatytas metabolinis sindromas – metabolinių sutrikimų visuma, apibūdinama atsparumu insulinui ar gliukozės netoleravimu, kūno centrinio tipo nutukimu, dislipidemija (padidėjusiu trigliceridų ir sumažėjusiu didelio tankio lipoproteinų kiekiu kraujyje) ir padidėjusiu kraujospūdžiu.

Kol kas nėra visiškai aišku, kaip šis organizmo kraujotakos ir medžiagų apykaitos sutrikimų kompleksas veikia akių būklę, tačiau metaboliniu sindromu sergantiems žmonėms sutrinka kraujotaka smulkiosiose kraujagyslėse ir jiems dažniau nustatoma katarakta.

Daugiau žinoma apie atskirų metabolinio sindromo komponentų – hiperglikemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo ir dislipidemijos – ryšį su akių ligomis.

- Dėl padidėjusio kraujospūdžio kiekvieną amžiaus dešimtmetį tinklainės kraujagyslių pakitimų tikimybė padidėja du kartus. Padidėjęs kraujospūdis sukelia smulkiųjų arterijų spazminę būklę ne tik akyse, bet ir visame organizme, o ilgai negydant padidėjusio kraujospūdžio, akies tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų, paburkti regos nervas ir pablogėti regėjimas.

- Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir cukrinis diabetas pirmiausia pažeidžia smulkiąją kraujotaką akies tinklainėje, sukelia diabetinę retinopatiją ir yra vienas iš aklumo bei silpnaregystės rizikos veiksnių.

- Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dažniau išsivysto katarakta ir glaukoma.

- Nutukę žmonės ir tie, kuriems nustatyta dislipidemija, dažniau serga katarakta.

Patarimai

Vartokite gydytojo paskirtus vaistus.

Jeigu diagnozuotas padidėjęs arterinis kraujospūdis glikemijos bei kraujo plazmos lipidų pokyčiai, nutukimas, būtina šiuos lėtinių ligų rizikos veiksnius koreguoti.

Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, streso mažinimas gali padėti išsaugoti ne tik sveikas akis.

Esminiai sveikos gyvensenos principai:

- Būkite fiziškai aktyvūs, darbuokitės ir vaikščiokite gryname ore. Gamtoje akys atsipalaiduoja, nes į įvairius arti ir toliau esančius objektus žvelgiama natūralioje šviesoje.

- Tinkamai maitinkitės. Netinkama mityba didina tinklainės degeneracijos bei kataraktos riziką.

- Mažiau vartokite gyvulinių riebalų, venkite druskos ir cukraus. Rinkitės rupių miltų gaminius.

- Valgykite migdolų, morkų, pomidorų, bruknių, erškėtuogių, šermukšnių uogų, įvairių žalumynų.

Be įtampos

  • Pajutę akių įtampą, lėtai pamirksėkite, nukreipkite žvilgsnį į tolį: dangų, žolę, medžius.
  • Išsiugdykite įprotį atidžiai, bet be įtampos, apžiūrinėti daiktus, kuriuos jums sunku įžiūrėti.
  • Pasižvalgykite į debesis, lėktuvus, paukščius.
  • Pamirkčiokite bent šimtą kartų per dieną.
  • Dirbdami kompiuteriu ar skaitydami knygą, kas pusvalandį darykite kelių minučių akių poilsio pertrauką: pažiūrėkite į lubas, po to į grindis, į šonus, į dešinįjį viršutinį kambario kampą ir į kairįjį apatinį kampą bei atvirkščiai; į arti esantį tašką, tada – į tolį.

Akių mankštą reikėtų atlikti kasdien. Veiksmingi ne tik pratimai, bet ir mintys, suvokimas, jog tai yra naudinga.

 

Rekomenduojami video