Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip gyventi sergant Parkinsono liga?

Parkinsono liga – tai lėtinė neurologinė liga, paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Lietuvoje ja serga maždaug 12 000 žmonių. Dažniausiai ši liga užklumpa vyresnius kaip 60 metų žmones. Nors ja beveik vienodai serga abiejų lyčių asmenys, šiek tiek dažniau ji vargina moteris.

Ligos požymiai

2017 m. minime 200 metų sukaktį, kai pirmą kartą buvo aprašyta Parkinsono liga. Ją aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“, kurioje aptarė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antroje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šią ligą pavadino Parkinsono liga.

Tikslių statistinių duomenų nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje ja serga apie 300 iš 100 000 gyventojų. 2015 m. mūsų šalyje buvo užfiksuoti 8 945 šia liga sergantys70 metų ir vyresni asmenys,iš jų – 6 041 moteris. Amžius yra vienas svarbiausių Parkinsono ligos rizikos veiksnių. Paprastai simptomai išryškėja apie 55 metus, kartais ir anksčiau – apie 40 metus, dažniausiai moterims.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kuria sergant nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, kontroliuojančius judesius. Ligą diagnozuoja gydytojas neurologas. Pagrindiniai jos simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), raumenų sukaustymas (rigidiškumas), drebėjimas (rankų, žandikaulio, kojų) bei pusiausvyros nestabilumas (pusturalinis nestabilumas). Pirminis ligos simptomas – vienpusis drebėjimas, kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje, dažniausiai ramybės būsenoje. Gali drebėti ranka ar vienas rankos pirštas. Parkinsono ligą sunku atskirti nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Parkinsonizmo varginami žmonės gali jausti didesnį nuovargį, sulėtėja jų mąstymas, vėliau gali tapti sunkiau kramtyti, ryti.

Gydymas ir profilaktika

Parkinsono ligos varginamiems žmonėms tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Ši liga nėra visiškai išgydoma, tačiau ja sergančiųjų gyvenimo kokybę galima pagerinti. Taikomi trys gydymo būdai: medikamentinis, chirurginis ir nemedikamentinis. Dažniausiai gydoma vaistais, kurie lėtina ligos progresavimą ir silpnina jos simptomus. Parkinsono liga sergantys asmenys dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, šalutiniu vaistų poveikiu. Siekiant šiuos nemalonius pojūčius sumažinti ar pašalinti, būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba. Rekomenduojama tinkamai maitintis ir vartoti pakankamai skysčių, patartina vadovautis sveikos mitybos piramidės principais.

Maiste esantys baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, todėl juos reikėtų gerti 30–40 minučių prieš valgį, o baltyminį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius produktus) valgyti vakare. Labai svarbu būti fiziškai aktyviems. Ypač naudingi pratimai, skirti pusiausvyrai gerinti, kojų ir klubų raumenims stiprinti. Pusiausvyros treniruotės padeda sumažinti griuvimo riziką. Reikėtų pradėti nuo trumpų treniruočių, pavyzdžiui, nuo pratimų su kamuoliuku, plaštakoms ir pirštams skirtos mankštos, taip pat tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, vaikščiojimas, joga. Svarbu nepersistengti ir pasirinkti tinkamą bei saugų būdą mankštintis.

Išgirdus diagnozę svarbu susitaikyti su žinia ir „susidraugauti“ su liga. Tai padaryti padeda optimizmas, artimųjų palaikymas, informacijos paieška ir bendravimas su likimo draugais. Didelė pagalba sergantiesiems yra Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Dalyvaudami jos veikloje šios ligos kamuojami žmonės užsimiršta, lengviau įveikia negalavimo keliamus sunkumus. Parkinsono ligos draugija periodiškai rengia konferencijas, susitikimus, siekdama pasidalyti naujausiomis žiniomis ir sudaryti galimybę jos nariams pabendrauti. Šiuo metu draugija turi 8 regioninius skyrius (Alytaus, Akmenės, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių ir Vilniaus), tačiau mielai priima norinčiuosius prisijungti iš visų Lietuvos miestų.

 

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė

 

Rekomenduojami video