Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia maždaug 2800 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo.

Kad prieššventiniu laikotarpiu ir per šventes saugiausia per pandemiją vieta – namai, netyčia netaptų pavojaus ar nelaimės šaltiniu, kai kuomet netyčia apsinuodijama vienokiomis ar kitokiomis medžiagomis ir skubiai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijos, primename, ko saugotis derėtų labiausiai.

Šaltuoju metų laiku, artėjant gražiausioms metų šventėms, daugiau laiko praleidžiame namuose, tad išauga tikimybė apsinuodyti namų aplinkoje esančiomis medžiagomis: buitinės chemijos ar dezinfekcinėmis priemonėmis, anglies monoksidu (smalkėmis), vaistais. Tuo tarpu gausus šventinis stalas didina ir apsinuodijimo nesaugiu maistu ir alkoholiu riziką.

Buitinės chemijos priemonės

Apsinuodijus buitinės chemijos priemonėmis, priklausomai nuo jų patekimo į organizmą būdo, gali atsirasti odos, gleivinių, kvėpavimo takų ar akių  dirginimas ir pakenkimas. Jeigu netyčia šių priemonių nuryjama, galimi virškinamojo trakto cheminiai nudegimai, taip pat gali varginti  pykinimas, vėmimas, viduriavimas, koordinacijos sutrikimai, sujaudinimas ar net sąmonės netekimas. Įkvėpus – gali atsirasti kosulys, dusulys, galvos svaigimas, galvos skausmai.

Prisikvėpavus buitinės chemijos priemonių, rekomenduojama nedelsiant išeiti iš užterštos patalpos, pabūti gryname ore, o jei priemonių nuryjama, reikėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

Dezinfekcinės priemonės

Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo to, ar dezinfekcinės priemonės per klaidą buvo išgerta, ar prisikvėpuota. Dezinfekcinės priemonės, ypač skirtos paviršiams valyti, gali dirginti kvėpavimo takus, gleivinę, akis, išprovokuoti kosulį, sunkiais atvejais –  dusulį, paūminti lėtines kvėpavimo takų, alergines ligas. 

Odai skirti  dezinfektantai gali dirginti, sausinti ir alergizuoti odą, tuo tarpu paviršių dezinfekcijai skirti skysčiai, priklausomai nuo jų sudėties, gali turėti ir ėsdinančių (korozinių) savybių ir jokiu būdu neturėtų būti vartojami  odos dezinfekcijai.

Gurkštelėjus paviršiui dezinfekuoti skirtos priemonės, gali atsirasti gerklės graužimo, dirginimo jausmas, sunkiais atvejais – vystytis net cheminis virškinamojo trakto nudegimas. Tuo tarpu rankų dezinfekciniai skysčiai savo sudėtyje paprastai turi didelę etanolio ir izopropilo alkoholio koncentraciją ir yra mažiau pavojingi.

Prisikvėpavus dezinfekcinių priemonių, rekomenduojama nedelsiant  išeiti iš užterštos patalpos, pabūti gryname ore. Atsiradus dusuliui ir  būklei blogėjant, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros  įstaigą. Išgėrus dezinfekcinio skysčio, ypač skirto paviršiams valyti, visais atvejais rekomenduojama surasti naudoto produkto pakuotę, kur būtų nurodyta tiksli produkto sudėtis. Ši informacija yra labai reikalinga sveikatos priežiūros specialistams, kurie žinodami produkto sudėtį, galės efektyviau suteikti pagalbą.

Anglies monoksidas (smalkės)

Nesunkiai apsinuodijus smalkėmis, žmogus pajunta galvos skausmą, svaigimą, ūžimą ausyse, atsiranda dažnas kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, nuovargis, pradeda pulsuoti smilkiniuose. Vidutinio apsinuodijimo atvejais vargina stiprus galvos skausmas, koordinacijos sutrikimas, silpnumas alpimai, trumpalaikiai sąmonės netekimai, mieguistumas, sumišimas, padažnėja pulsas. Sunkaus apsinuodijimo atveju, žmogų ištinka traukuliai, sutrinka širdies veikla bei kvėpavimas, nebesiorientuojama aplinkoje, prarandama sąmonė, tad tokį apsinuodijimą gali pastebėti tik aplinkiniai.  Įtarus apsinuodijimą smalkėmis, būtina  atidaryti langus, išvesti (ar išnešti) nukentėjusįjį į gryną orą ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Svarbu žinoti, kad smalkės pavojingos ir gelbstinčiam asmeniui.

Taip pat verta atsiminti, kad pagrindiniai smalkių šaltiniai yra automobilio išmetamosios dujos, kaminai, krosnys, židiniai, dujiniai šildymo katilai, viryklės, džiovyklės, šildytuvai, kepsninės, gaisrai, tad norint apsisaugoti, būtina:

- bent kartą metuose tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus;

- įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (detektorių);

- nelaikyti automobilio užvestu varikliu garaže, net jei garažo durys ir atidarytos;

- tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) išsikviesti tik tos srities specialistus;

- nepalikti įjungtų šildytuvų be priežiūros, juos statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų – būtinai išjungti.

Vaistai

Dažniausiai vaistais atsitiktinai apsinuodija vaikai ar senyvo amžiaus žmonės. Yra vaistų, kurių net ir nedidelės dozės, pvz., pusė tabletės, gali sukelti pavojų vaiko sveikatai ar net gyvybei. Apsinuodijus vaistais, simptomai priklauso nuo vaisto terapinės grupės.

Gali pradėti svaigti galva, atsirasti mieguistumas, koordinacijos sutrikimai, apkvaitimas, sujaudinimas, nerimas, silpnumas, sąmonės netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, kvėpavimo ar širdies ritmo sutrikimai. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju toksikologu.

Jokiu būdu nerekomenduojama pradėti gydyti patiems, nes pagalba labai priklauso nuo išgerto vaisto, jo kiekio  ir kitų aplinkybių. Jei žmogus neteko sąmonės, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Apsinuodijusįjį, kuris neteko  sąmonės, guldyti ant kairiojo šono, kad šiam pradėjus vemti, būtų apsaugoti kvėpavimo takai ir šis neužspringtų.

Maistas 

Suvalgius netinkamai paruošto ar laikyto maisto, į organizmą patenka infekcijų sukėlėjų ir maiste susikaupusių jų endotoksinų. Maisto toksines infekcijas gali sukelti įvairių rūšių, ypač žarnyno grupės bakterijos, pvz., salmonelės, kampilobakterijos, taip pat žmogui patogeniški stafilokokai, streptokokai ir kai kurios sąlygiškai patogeninės bakterijos.

Maisto toksinės infekcijos prasideda po 1-3-24 val. pavalgius netinkamo maisto. Žmogus pradeda staigiai vemti, gausiai viduriuoti, jį kankina stiprūs pilvo skausmai, prasta savijauta, šaltkrėtis, pakyla temperatūra. Vemiant ir viduriuojant netenkama daug skysčių, sutrinka vandens ir elektrolitų pusiausvyra. Nesunkūs apsinuodijimai praeina per 1-7 dienas. Sunkesnė ligos eiga būdingesnė kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims, kurių imuninė sistema silpnesnė.

Švenčių metu pasitaiko ir apsinuodijimų namuose netinkamai paruoštais bei laikomais žuvies, grybų, mėsos (ypač vytintais ar rūkytais) gaminiais, konservais. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose ir iki pavasario išlaikytuose produktuose būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis. Užkrėsti  botulino toksinu maisto produktai savo išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų.

Apsinuodijus, pirmiausia vargina silpnumas, galvos svaigimas. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimo jausmas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas.

Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Siekiant išvengti botulizmo,  prieš vartojant bet kokius namuose gamintus konservus, juos bent 10 minučių reikėtų pakaitinti (net jei neišpūstas dangtelis), nevartoti konservų, kurių dangtelis išsipūtęs, nevalgyti mėsos ar dešrų, jei pakitusi jų spalva, įtartinas skonis ar kvapas.

Alkoholis

Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo suvartoto alkoholio kiekio, ir nuo to, ar prieš  tai buvo valgyta, taip pat ar buvo rūkoma ir kaip konkretaus žmogaus organizmas toleruoja alkoholį. Apsinuodijimo alkoholiu pagrindiniai simptomai: sumišimas, sutrikusi, neaiški kalba, koordinacijos praradimas, vėmimas, nereguliarus ar sulėtėjęs kvėpavimas, išblyškusi arba pamėlusi oda. Daugeliu sunkių atvejų apsinuodijimas alkoholiu gali baigtis koma, smegenų pažeidimu ir mirtimi.

Dėl sutrikusios sąmonės ir nuslopinto kosulio reflekso, sumažėjusio raumenų tonuso žmogus gali pradėti vemti ir užspringti skrandžio turiniu. Kartais alkoholio vartojimas sukelia skrandžio ar žarnyno sutrikimų (gastritą ar gastroenteritą). Tada labai pykina, gausiai vemiama, kartais viduriuojama.

Dažniausiai ši būklė nėra tokia pavojinga gyvybei ir, jei vėmimas neužsitęsia ilgą laiką, per dieną ar dvi praeina savaime. Alkoholiu apsinuodijusį žmogų, jei  šis yra netekęs sąmonės,  būtina paguldyti ant šono ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. 

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52.). Tarnybos specialistai konsultuoja visą parą.

Aistė Tautvydienė

Rekomenduojami video