Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kada cholesterolis kenkia

Sveikatos specialistai neslepia – apie cholesterolį randasi vis daugiau mitų ir nepagrįstų nuostatų. Nors per didelis cholesterolio kiekis organizme tikrai yra svarbus rizikos veiksnys, prisidedantis prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo, gydytojai ir vaistininkai pataria pirmiausia atlikti reikalingus tyrimus ir įvertinti asmeninę riziką.

Mitai

Pasak VUL Santariškių klinikų gydytojos kardiologės prof. Žanetos Petrulionienės, cholesterolis vis dar stipriai apipintas mitais. Gydytoja pabrėžė, kad svarbu mažinti ne patį cholesterolį, o jo perteklių. „Normalus kiekis cholesterolio organizmui žalos nedaro, netgi priešingai, jis turi savo funkciją. Vis dėlto viršijus normą, cholesterolis ima kenkti – tampa rizikos veiksniu, prisidedančiu prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo. Pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenimis, pirmoje vietoje pagal rizikos veiksnių paplitimą yra būtent padidėjęs cholesterolis (diagnozuota net 89 proc. programos dalyvių). Antroje vietoje buvo arterinė hipertenzija, trečioje vietoje – pilvinis nutukimas“, – problemos mastą komentavo gydytoja.

Anot vaistininkės Jolitos Bespalovienės, cholesterolį, kaip ir kitus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius nuosekliai stebėti ir įvertinti turėtų kiekvienas žmogus. Tik žinant savo kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir kūno masės indeksą, galima nustatyti, kokio gyvenimo būdo reikėtų laikytis. „Kuo daugiau žmogus žino, tuo geriau jam sekasi tvarkytis su savo rizikos veiksniais ir ilgiau išlikti sveikam. Per dešimtį darbo metų ne vieną kartą kvietėme greitąją, nes nusprendusių pasitikrinti kraujospūdį žmonių rodikliai būdavo gąsdinančiai aukšti. Vaistinėje galima pamatuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, kartais atliekami cholesterolio tyrimai. Tai leidžia greitai įvertinti žmogaus rizikos veiksnius, o jei žmogus turi antsvorio, veidas išmuštas raudonio – grėsminga situacija matoma iškart. Tokiu atveju visuomet pasikalbame su žmogumi, paraginame pasirodyti gydytojui“, – patirtimi dalijasi vaistininkė.

Mitybos pagalba

VUL Santariškių klinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė priduria, kad dieta yra pirmoji priemonė, siekiant sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Vis dėto ji padeda ne kiekvienam, įtakos turi genetiniai veiksniai ir bendros organizmo savybės. „Nustačius didesnį cholesterolio kiekį asmenims, kurių šeimoje yra dažnesni insulto ar infarkto atvejai, padidinto kraujospūdžio nulemtos ligos, iš karto rekomenduojamas racionas, kuris turi mažesnį cholesterolio kiekį ir tokio raciono rekomenduojama laikytis ne mažiau kaip 3 mėnesius. Po kiek laiko pakartotinai atliekamas riebalų kraujyje tyrimas ir žiūrima, kaip pasirinktas maitinimosi būdas veikia kraujo riebalus. Net jeigu ir nepasiektas reikšmingas sumažėjimas, reikia maitintis pagal gydytojo rekomendacijas, tik jau cholesterolio lygis koreguojamas ir vaistais“, – sakė gydytoja dietologė. Anot mitybos specialistės, mažinant cholesterolio kiekį subalansuota mityba, galioja paprasta taisyklė – pašalinti iš raciono gausiai riebalų turinčius maisto produktus. „Reikėtų rinktis liesesnių rūšių mėsą be matomų riebalų, liesesnius pieno produktus, nevalgyti jūros gėrybių, kurios turtingos cholesteroliu. Sveikame racione turi būti pakankamai tirpių skaidulų, t.y. košių, daržovių, kurios sujungia cholesterolį, esantį maiste, ir pašalina jį iš organizmo. Be to, kasdien reikėtų išgerti bent 1–1,5 l vandens ir vengti transriebalų, kurių mūsų organizmas gauna su riebiais kepiniais ar aliejuje verdamais patiekalais“, – patarė gydytoja dietologė.

Rodikliai

Sveikatos specialistai primena, kad atlikus kraujo tyrimą dėl cholesterolio (lipidogramą), laboratorija pateikia kelis skirtingus rodiklius. Analizuodami paciento tyrimų rezultatus, daugiausiai dėmesio gydytojai paprastai skiria mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio rodikliui. Pagal Europos kardiologų draugijos naująsias rekomendacijas, labiausiai mažinti MTL ir siekti mažiausios normos reikia didžiausios rizikos pacientams. Didžiausios rizikos pacientai – tie, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių liga (širdies vainikinių arterijų, galvos smegenų, periferinių arterijų), kurie jau patyrė infarktą ar insultą, kuriems atlikta vainikinių arterijų plėtimo, stentavimo procedūra ar operacija turėtų siekti, kad jų MTL rodiklis būtų 1,8 mmol/l. Didelės rizikos pacientams (pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu) rekomenduojama MTL cholesterolio norma yra 2,6 mmol/l ir mažiau. Pacientams, kurių rizika vidutinė ir maža, jiems dar nėra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, jie nesirgo infarktu, insultu, nebuvo procedūrų ir operacijų, neserga diabetu, tiems mažinti MTL cholesterolį reikia iki 3 mmol/l. Šiai grupei priskiriami sveiki asmenys arba turintys vieną ar kelis rizikos veiksnius, nutukę bei tie, kurių giminėje sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, mat jie turi genetinio paveldėjimo riziką. Vidutinės ir mažos rizikos grupės žmonės patys gali apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų mažindami savo rizikos veiksnius. Atlikus kraujo tyrimą, laboratorija pateikia ir 3 kitus skaičius. Jų išaiškinimas ir sveikos normos yra tokios: bendrasis cholesterolis – apie 5 mmol/l; trigliceridai – jų norma 1,7 mmol/l (trigliceridų būna daug sergant cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, esant pilviniam nutukimui, piktnaudžiaujant alkoholiu; jeigu trigliceridų daugiau nei 10 mmol/l – gręsia pankreatitas); didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, vadinamojo gerojo, kiekis: vyrų turi būti ne mažiau kaip 1 mmol/l, moterų – ne mažiau kaip 1,2 mmol/l.

Rekomenduojami video