Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš pirties į eketę – grūdinimasis ar šuolis į ligos patalą?

Iš pirties virstantis garas ir šaltoje eketėje žvaliai besiturškiantys sveikuoliai – toks vaizdas gali paskatinti išbandyti šias pramogas ir tuos, kurie niekuomet nesimaudė žiemą. Tačiau medikai įspėja – tokios pramogos nerekomenduojamos sergantiesiems lėtinėmis ligomis, o žmonėms, kurie kenčia nuo kraujotakos sutrikimų, toks bandymas grūdinti organizmą gali turėti nemalonių pasekmių.

Reikia pasiruošti

Pasiryžusiuosius šokti į eketę specialistai įspėja, kad nuo šalčio gali paūmėti lėtinės reumatinės, plaučių, sąnarių ir kitos ligos, o jei organizme rusena lėtinis infekcinis procesas, yra didelė tikimybė, kad po pirties nėrus į ledinį vandenį jis gali suaktyvėti. Šeimos gydytoja Mantė Barzdenytė tokius spontaniškus bandymus grūdinti organizmą iš karštos pirties šokant į šaltą vandenį vertina itin skeptiškai – anot jos, tai darantieji be ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo gali prisišaukti didelių bėdų.

„Be jokio pasirengimo sugalvojus trintis sniegu ar šokti į eketę galima ne energijos antplūdį pajusti, o prisišaukti nemalonių ir baisių ligų. Viena jų – plaučių uždegimas. Taip pat gali imti varginti juosmens radikulopatija (nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas – aut. past.), moterims gali prasidėti šlapimo takų uždegimas, vyrai rizikuoja susirgti prostatos uždegimu“, – galimas neapgalvoto elgesio pasekmes vardija medikė.

Mantė Barzdenytė

Pasak gydytojos, žmonėms, kurie anksčiau nėra išbandę tokių procedūrų, spontaniškai į jas pasinerti nerekomenduotina. „Staigus šalčio faktoriaus atsiradimas pavojingas kardiologų pacientams. Nenorėčiau sakyti, kad šuolis į šaltą eketę galėtų sukelti miokardo infarktą, bet tam tikrų nemalonių jausmų gali atsirasti. Nemažai pacientų skundžiasi juosmenine radikulopatija, pasakoja, kad blogai pasijuto, kai pasikaitinę pirtyje nusprendė apsiprausti lediniu vandeniu. Vadinasi, žmogus buvo tam nepasiruošęs. Žinoma, patyrę „ruoniai“ drąsiai maudosi žiemą ir neserga, bet reikėtų nepamiršti, kad iki tol jie skyrė daug laiko organizmui pripratinti prie tokių procedūrų“, – aiškina medikė.

Būtinas saikas

Paklausta, ar karšta pirtis, o po jos – šalta eketė apskritai dera tarpusavyje, ar tai tinka tik kai kuriems žmonėms, o visi kiti tokias pramogas turėtume vertinti labai atsargiai, gydytoja sako, kad iš principo derinti šalčio ir karščio procedūras nėra blogai.

„Juk tokiu pat principu atliekamos kontrastinio dušo procedūros, stiprinančios imunitetą, nervų sistemą ir kraujagyslių sistemą. Prausiantis po kontrastiniu dušu temperatūrų kaita kraujagysles priverčia dirbti – susitraukti ir išsiplėsti, o tai jas stiprina. Vis dėlto norint organizmą grūdinti šalčio ir karščio kontrastu reikia tinkamai pasiruošti“, – aiškina M.Barzdenytė ir priduria, kad negalima ilgai būti ir labai karštoje pirtyje, jei anksčiau to nedarydavote. Taip pat nepatartina anksčiau nesigrūdinusiam žmogui po pirties apsipilti lediniu vandeniu ar šokti į eketę, nes „tam nepasirengusį, netreniruotą organizmą dėl staigaus temperatūrų kontrasto gali ištikti šokas“.

Paklausta, kas pavojingiau – kibiras ledinio vandens ar šuolis į eketę, medikė teigia, kad pasekmės gali būti panašios, bet įšokus į eketę ilgiau būnama šaltoje aplinkoje; taigi kol iš jos išlips, žmogus gali sušalti. Apsipylimas vyksta trumpai ir staigiai, tad ir jo poveikis mažesnis.

Pavojus – ne tik žiemą

Gydytoja įsitikinusi, kad norintieji be liūdnų pasekmių sveikatai mėgautis pirties ir maudynių lediniame vandenyje privalumais, turėtų savo organizmą ruošti metus ar net kelerius. „Pradėti grūdintis reikėtų vasarą maudynėmis vėsesniame vandenyje. Pratintis galima ir namuose po kontrastiniu dušu“, – sako ji.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad drąsuoliams sveikata gali sušlubuoti ne tik žiemą, nes pirtis visuomet įkaitinama iki tam tikros temperatūros neatsižvelgiant į metų laiką, tad ir kontrastas šokant į šaltą vandenį išlieka visus metus.

„Būtent temperatūrų skirtumas šokant į šaltą vandenį gali sukelti organizmo šoką ar kitų sutrikimų, – teigia ji ir perspėja naivuolius, manančius, kad taurelė alkoholio padės greitai sušilti po žiemiškų maudynių. – Alkoholis turi dvigubą poveikį: iš pradžių sušildo, bet paskui kūno temperatūra nukrenta. Susitraukia kraujagyslės, dėl sulėtėjusios kraujotakos ima šalti galūnės, tad jo derinti su pirtimi ir maudynėmis šaltame vandenyje tikrai nereikėtų.“

Į klausimą, ar sveikatos problemos po neatsargių maudynių pasireiškia iš karto, ar pasiveja žmogų po kurio laiko, medikė atsako, kad dažniausiai negalavimai užklumpa per porą dienų ar savaitę.

Jei dvejojate

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė tikina, kad baimės nei stovėdamas prie šaltos eketės, į kurią ruošiasi šokti, nei prie žaižaruojančių žarijų tako, kuriuo ketina bėgti, nejaučia. „Jau nebepamenu savo pirmųjų ekstremalių maudynių žiemą, bet, regis, nėriau į Baltijos jūrą. Pirmą kartą išbandyti tokias maudynes buvo mano paties, o ne kitų žmonių padiktuotas sprendimas. Mano šeima domisi sveika mityba, bet lediniame vandenyje nesimaudo“, – pasakoja jis.

Simonas Dailidė

Ar iš tiesų tokie ekstremalūs išbandymai naudingi sveikatai? „Yra įvairių teorijų, bet aš tikiu, kad tikslingas organizmo grūdinimas yra vienas iš sveikatos šaltinių. Pažįstu daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie maudosi lediniame vandenyje nuo jaunystės. Stebėdamas šiuos sveiką gyvenseną pamėgusius asmenis vis pagalvoju, kad pats sulaukęs jų amžiaus norėčiau turėti tiek energijos“, – sako S.Dailidė. Pašnekovas teigia, kad nereiktų naiviai įsivaizduoti, jog gūdinimasis yra tik šuolis į eketę ar vienkartinė apsitrynimo sniegu procedūra – tai sistemingas ir ilgalaikis įvairių pratimų derinimas.

„Svarbiausia – judėjimas. Prieš maudynes būtina apšilti – pabėgioti, padaryti mankštą. Būtina išjundinti visus kūno raumenis, antraip tai neduos naudos“, – sako jis.

Paklaustas, kokiems žmonėms nerekomenduotų tokių ekstremalių sveikatingumo procedūrų, S.Dailidė atsako, kad jų turėtų vengti tie, kurie bijo. „Svarbiausia, kad žmogus būtų tikras savo sprendimu ir tai darytų tikėdamas, kad nesusirgs. Jei žmogus dvejoja, jam to daryti nereikėtų.“

Ledinių maudynių ABC

Sveikuolių teigimu, optimali oro temperatūra pirmosioms maudynėms yra 5–12 laipsnių šalčio. Idealu, jei tai sausa, nevėjuota diena. Susiruošusiesiems į ledinį vandenį šokti pirmą kartą nereikėtų jame maudytis ilgiau nei 5–15 sek. Vėliau jų trukmę galima ilginti, bet net „ruonių“ maudynės vidutiniškai trunka nuo 30 sek. iki 2–3 min. Maudytis šaltame vandenyje nereikėtų kasdien – tai daryti rekomenduojama ne dažniau nei tris kartus per savaitę.

Prieš šokant į vandenį būtina apšilti. Apšilimas turėtų trukti bent 5 min. ir apimti visas raumenų grupes: veiksminga pabėgioti ar kelis kartus atlikti intensyvaus bėgimo vietoje, raumenų tempimo pratimus, pravartu atlikti mostus rankomis ir kojomis – tai padės atpalaiduoti raumenis. Apšilimo pratimus reikia atlikti su drabužiais, tačiau nusivilkus viršutinius žieminius apdarus. Maudynėms lediniame vandenyje rekomenduojama turėti maudymosi kepuraitę, kad po ekstremalios pramogos plaukai išliktų sausi ir nepasidengtų ledo plėvele.

Patyrę maudynių entuziastai sako, kad ketindami šokti į ledinį vandenį neturėtumėte ilgai delsti, mat kuo didesnis kūno ir vandens temperatūrų skirtumas, tuo didesnis maudynių efektas. Į vandenį šokti reikia staigiai, po sekundės ar dviejų išnirus į vandens paviršių 3–4 kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti, tada galima dar kartą trumpam panerti. Maudynių metu reikia stengtis maksimaliai atpalaiduoti raumenis.

Specialistai taip pat įspėja, kad įšokę į eketę kai kurie žmonės gali pajusti traukulius. Paprastai pajudinus raumenis mėšlungis praeina, bet jei jis trunka ilgiau nei 10 sek., būtina skubiai lipti iš vandens. Po maudynių būtina kuo skubiau nusivilkti šlapius drabužius. Taip pat rekomenduojama padaryti trumpą energingą mankštą ir išgerti puodeli karštos arbatos ar kito nealkoholinio gėrimo.

 

Viktorija Mitkutė

 

Rekomenduojami video