Susidūrę su priklausomybės ligomis, tik mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų kreiptųsi pagalbos ir gydymo, parodė reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Likusiai daliai ieškoti pagalbos labiausiai trukdytų gėda ir netikėjimas, kad gydymas padės.

Slepia skaudžias problemas

Paklausti, ar kreiptųsi pagalbos, jei susidurtų su priklausomybės ligomis, ar jau yra kreipęsi, 42 proc. apklausos dalyvių atsakė teigiamai. 41 proc. nežino, ar kreiptųsi, 18 proc. nesikreiptų arba to nedarė, net jei ir reikėjo.

Apklausą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Šiaulių filialo direktoriaus dr. Modesto Grigaliūno teigimu, viena vertus, gerai, kad visuomenė supranta, jog susidūrus su priklausomybe būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Kita vertus, ši tema išlieka tam tikroje pilkojoje zonoje – daug žmonių abejoja, ar ieškotų pagalbos.

„Abejonė ar apsisprendimas pagalbos neieškoti, deja, slepia skaudžias ir būtent priklausomybių gydymo laukui būdingas problemas. Dažnai priklausomybė priimama ne kaip liga, kurią reikia gydyti, o kaip laikiną įprotį, kurio bet kada pavyks atsisakyti savo jėgomis. Kai suprantama, kad nepavyks, kreiptis pagalbos trukdo ryžto stoka ar pasidavimo būsena, gėdos jausmas, pasmerkimo baimė, informacijos trūkumas ir daug kitų aspektų bei įsitikinimų“, – sako dr. M.Grigaliūnas.

Netiki, kad padės

Iš tų, kurie nesikreiptų pagalbos susidūrę su priklausomybe, net 44 proc. nurodė netikintys, kad gydymas jiems padėtų. Pasak pašnekovo, viena iš priežasčių, kodėl žmonės abejoja pagalbos efektyvumu, tikriausiai kyla iš asmeninio susidūrimo su priklausomybės ligomis bei su tuo susijusių patirčių.

Žmonės nebūtinai patys yra patyrę priklausomybę, galbūt matė su priklausomybe kovojančius artimuosius ar draugus. Ši patirtis leidžia suprasti, kaip nelengvai gydomos priklausomybės ligos, kaip priklausomybė tai atsitraukia, tai vėl sugrįžta atkryčių pavidalu.

M.Grigaliūnas: „Abejonė ar apsisprendimas pagalbos neieškoti, deja, slepia skaudžias ir būtent priklausomybių gydymo laukui būdingas problemas.“

„Žmogiška norėti greito ir efektyvaus sprendimo, kaip taisant sugedusį dviratį – pakeitei detalę ir jis vėl važiuoja. Su priklausomybės gydymu taip beveik nebūna. Priklausomybė – tai liga, kurios gydymui reikia pastangų ir paties asmens įsitraukimo. Yra atvejų, kai žmogus vėl iš naujo pradeda sveikimo kelią kelis ar keliolika kartų. Visada pacientams akcentuojame, kad artimiausios aplinkos palaikymas, paciento pasiryžimas ieškoti pagalbos ir visą ją nuosekliai priimti – nuo medikamentinio gydymo iki terapinio darbo su psichologais, socialiniais darbuotojais bei kitais specialistais – leidžia kontroliuoti ligą. Pagalbos kreiptis skatiname be kaltės ir be gėdos – toks yra priklausomybės ligų gydymo principas. Tikiu, kad tai kelias į sėkmę“, – kalba RPLC atstovas.

Dr. M.Grigaliūnas kaip pagalbos galimybes išskiria ne tik penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose veikiančius RPLC filialus, į kuriuos galima kreiptis nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, bet ir pirminį sveikatos priežiūros lygį.

„Šiuo metu daug funkcijų suteikiant pagalbą numatyta ir psichikos sveikatos centrams, kurių tinklas yra tikrai platus – jie gali būti ir arčiau žmogaus gyvenamosios vietos. Galiausiai šeimos gydytojai gali suteikti pirminę informaciją apie tai, kur kreiptis pagalbos dėl priklausomybės gydymo. Svarbiausia, ką noriu akcentuoti, yra tai, kad pasitikėti reikėtų būtent tokia pagalba, kuri yra grindžiama mokslu ir medicininiais metodais. Magiškų būdų pasveikti nėra, patikimą pagalbą gali suteikti tik gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai ir kiti kvalifikuoti specialistai“, – sako jis.

Labiausiai gėdijasi jauni žmonės

Kone kas trečias žmogus (29 proc.) pagalbos dėl priklausomybės nesikreiptų, nes jiems būtų gėda. Dr. M.Grigaliūno nuomone, tai lemia priklausomybių stigma, nes vienokios ar kitokios priklausomybės turėjimas beveik visada yra lydimas pasmerkimo iš visuomenės pusės.

„Viena vertus, tai yra tarsi natūrali visuomenės reakcija į nepageidaujamą šalia esančių žmonių elgesį. Kita vertus, priklausomybę turintys žmonės yra tos pačios visuomenės nariai, kažkieno tėvai, vaikai, partneriai, todėl jų sveikimas turėtų būti visų mūsų interesas. Būtent todėl į priklausomybės ligas svarbu pažvelgti ne į kaip kažką gėdingo, o kaip į sveikatos būklę, kurią būtina spręsti. Priklausomybės smerkimas ir negebėjimas suprasti šios problemos apsunkina priklausomybės ligų gydymą, nes sergančiam žmogui kelia gėdos jausmą, kuris tampa barjeru kreiptis pagalbos, kas yra labai apmaudu“, – komentuoja RPLC Šiaulių filialo direktorius.

Apklausa atskleidė ir tai, kad gėdos jausmas kreiptis pagalbos labiausiai trukdytų jauniems žmonėms – daugiausiai jaučiančių gėdą yra tarp 26–35 m. amžiaus (33 proc.) ir 18–25 m. amžiaus (31,3 proc.) žmonių.

Pašnekovo manymu, jauniems žmonėms labai svarbu įsitvirtinti visuomenėje, profesinėje veikloje, būti pripažintiems bendraamžių ir aplinkos, o priklausomybė yra kažkas visiškai priešingo jauno, aktyvaus, sėkmės lydimo žmogaus įvaizdžiui. Būtent todėl jiems sunku ir gėda pripažinti, kad šiuo metu jie tarsi pasitraukia iš sėkmingo gyvenimo kelio, yra priversti daryti pauzę.

„Kiekvienam jaučiančiam, kad nebegali valdyti potraukio žalingoms medžiagoms, perlipti gėdą ir ieškoti pagalbos gali padėti supratimas, kad jis reikalingas ir svarbus kaip šeimos, kolektyvo, bendruomenės narys. Naudingas ir visuomenės švietimas apie tai, kad priklausomybė yra sveikatos būklė, o ne valios neturėjimas, ir reikia tą būklę spręsti.

Taip pat reikalingas sprendimų priėmėjų dėmesys psichikos sveikatos laukui ir priklausomybės ligų gydymui. Bendromis jėgomis turime siekti, kad žmonės matytų, jog pagalba yra prieinama, žinotų, kur jos ieškoti, kad būtų puoselėjamas mokslu grįstas priklausomybės ligų gydymas ir vystoma nesmerkimo bei supratimo kultūra“, – reziumuoja jis.

Rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko 2025 m. birželio 19–29 d. Jos metu apklausti 1 019 šalies gyventojų, kurių amžius – 18–75 m.

Parengta pagal RPLC