Hepatitas C – pavojinga, lėtai besivystanti ir sunkiomis komplikacijomis grasinanti liga. Negydomas lėtinis hepatitas gali sukelti kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą, pirminį kepenų vėžį. Tačiau ši liga jau išgydoma. Pasitikrinkite, ar nesergate.

Visuotinė patikra

Norint įtarti hepatitą C reikia profilaktiškai atlikti hepatito C viruso antikūnų tyrimą. Šiais metais gegužės pradžioje pradėta visuotinė gimusių iki 1994 m. hepatito C patikra, kurią atlieka šeimos gydytojai. Patikslinamuosius kraujo tyrimus – hepatito C viruso RNR paiešką, ultragarsinį, elastografinį (neinvazinį kepenų audinio elastingumo) kepenų pažeidimo laipsnio ištyrimą – jau atlieka gydytojas specialistas: gastroenterologas arba infekcinių ligų gydytojas. 

„Norime pasidžiaugti, kad išgydyti galima visus, kurie kreipiasi į medikus ir nori gydytis, o šios virusinės ligos diagnostikai pasitelkiami ir šeimos gydytojai, – žiniasklaidai sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė. – Profilaktiškai bus siekiama vieną kartą ištirti visus, gimusius nuo 1945 iki 1994 metų. Kasmet bus tiriami ir didesnę riziką užsikrėsti hepatitu C turintys asmenys. Taip siekiama ne tik diagnozuoti visus sergančiuosius, bet ir sumažinti riziką užsikrėsti.“

Gydytoja paaiškina, kad pacientams skiriami dviejų tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių antivirusinių vaistų deriniai, kurie tinkami ir pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, ir net dializuojamiesiems. Lėtinį kepenų pažeidimą, sukeltą virusinio hepatito C, privalu patvirtinti histologiškai, tai yra atliekant kepenų biopsiją arba neinvaziniu kepenų elastografinio tyrimo metodu išmatuojant kepenų standumą. Dažniausiai pakanka šio tyrimo ir kepenų biopsijos reikia vis rečiau, tik esant neaiškiems kepenų pažeidimo atvejams. Taigi dabar nereikia bijoti nei ligos, nei ją patvirtinančių tyrimų, nei gydymo.

Simptomų galima nejusti

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė žiniasklaidai pasakoja, kad net 80–90 proc. ūminio hepatito C atvejų nepasireiškia jokie specifiniai simptomai, kuriuos galėtume lengvai atpažinti – kepenų neskauda, nepagelstama.

„Pirmaisiais mėnesiais po užsikrėtimo virusine hepatito C infekcija galimi nespecifiniai į gripą panašūs simptomai be karščiavimo (raumenų ar sąnarių skausmai, nemotyvuotas greitas nuovargis).

Todėl ūminis hepatitas C diagnozuojamas retai. Blogesnė žinia, kad savaime pasveiksta tik mažai užsikrėtusiųjų šia infekcine liga. 75–80 proc. ūminio hepatito C atvejų liga tampa lėtinė: vystosi lėtinis kepenų uždegimas, kuris negydomas gali negrįžtamai pažeisti kepenis, ir ne tik jas. Išsivysčius negrįžtamo kepenų pažeidimo komplikacijoms sergantysis pagelsta, jam ima tinti kojos, kauptis skysčiai pilvo ertmėje, trūkus išsiplėtusioms stemplės venų varikozėms gali prasidėti kraujoplūdis, sutrikti sąmonė. Tokiais atvejais išgelbėti sergantį žmogų galima tik atlikus kepenų transplantaciją“, – pasakoja gydytoja.

Jos pateiktais duomenimis, daugiau nei 40 proc. sergančiųjų lėtiniu hepatitu C pasireiškia bent viena su kepenų pažeidimu nesusijusi liga – artritas, vaskulitas (inkstų, odos kraujagyslių pažeidimas, neuropatijos, fibromialgijos, kognityviniai sutrikimai), ne Hodžkino limfoma, autoimuninės trombocitopenijos, gliukozės tolerancijos sutrikimas, autoimuninis tiroiditas ir kita.

„Diagnozuodami pirmą kartą hepatitą C, dažnai kartu diagnozuojame ir jo jau sukeltas komplikacijas – nuo 5 iki 27 proc. atvejų nustatoma ir pirminio kepenų vėžio diagnozė. Apie 40 proc. visų kepenų transplantacijų atliekama dėl lėtinio hepatito C sukelto kepenų pažeidimo“, – pasakoja specialistė.

Užsikrėtimo būdai

Pastaraisiais metais naujai diagnozuojant lėtiniu hepatitu sergančius asmenis nemažai sudaro užsikrėtusieji iki 1993–1994 metų – po kraujo, plazmos perpylimo, didelių operacijų, hemodializės procedūrų ar žmonės, kurie bent kartą buvę kraujo ir ypač plazmos donorai, taip pat medicinos darbuotojai.

Tačiau daugėja sergančiųjų, kurie užsikrėtė bent kartą pavartoję švirkščiamųjų narkotikų (apie 27 proc.). Kiti rizikos užsikrėsti hepatito C virusu veiksniai – manikiūro, pedikiūro procedūros, tatuiruotės, atliktos nesterilizuotais įrankiais, nesaugūs lytiniai santykiai. Hepatitas C dažnai diagnozuojamas įkalinimo įstaigose, taip pat tarp užsikrėtusiųjų žmogaus imunodeficito virusu.

Įprastų lytinių santykių metu partnerį užkrėsti hepatito C virusu ar hepatitu C sergančiai moteriai užkrėsti kūdikį gimdant – rizika nedidelė, mažiau nei 5 proc., tačiau šiems asmenims taip pat reikia pasitikrinti.

Kodėl minimi 1993 metai

„Hepatito C virusas pirmą kartą nustatytas 1989 m. Lietuvoje jis pradėtas tirti kiek vėliau – 1993–1994 m. Daug metų liga buvo lyg nuosprendis – kepenų cirozės ar pirminio kepenų vėžio išsivystymas per 20–30 metų ir žinia apie tuo metu nepagydomą ligą esant 40–60 metų, dar darbingo amžiaus. Gydymas iki 2014 m. buvo labai ilgas, sunkus ir mažai efektyvus“, – pasakoja dr. A.Buivydienė.

Gydytoja džiaugiasi, kad šiandien taikomas šiuolaikiškas, trumpas ir labai efektyvus hepatito C gydymas tiesiogiai hepatito C virusą veikiančiais geriamaisiais vaistais. Gydymas trunka tik du–tris mėnesius. Gydymo efektyvumas, tai yra galimybė visiškai pasveikti ir pamiršti hepatito C diagnozę, yra beveik šimtaprocentinis didžiajai daliai pacientų, nepriklausomai nuo ligos trukmės – net ir praėjus daugiau nei 30 metų po užsikrėtimo.

Kai kepenų liga toli pažengusi (kepenų cirozė per 20–30 m. išsivysto 20–30 proc. atvejų), bet dar nėra jos komplikacijų (tokių kaip kepenų nepakankamumas, gelta, ascitas, kraujavimas iš stemplės varikozinių venų) ir išgydžius hepatitą C, sumažėja tų komplikacijų ir pirminio kepenų vėžio vystymosi rizika, net trečdaliu sumažėja kepenų transplantacijos poreikis.

Išgydžius hepatitą C, reikšmingai sumažėja mirštamumas, susijęs tiek su pačiu kepenų pažeidimu, tiek ir nuo kitų ligų, tokių kaip insultas ar miokardo infarktas.

Problemų dar yra

„Pasaulio sveikatos organizacija iškėlė ambicingą uždavinį – iki 2030 metų išspręsti hepatito C keliamas ne tik sveikatos, bet ir socialines, ekonomines, psichologines problemas. Iki numatyto termino liko mažiau nei 10 metų, o diagnozuojamas tik kas ketvirtas penktas sergantis asmuo. Problema dar išlieka ir tokia, kad, net diagnozavus ligą, gydytis pradeda tik dalis asmenų, žinančių, kuo serga. Priežastys pačios įvairiausios – nuo įsitikinimo, kad nieko nejaučia, tai ir gydytis nereikia, iki kepenų biopsijos ar paties gydymo baimės“, – apgailestauja gydytoja gastroenterologė.        

A.Buivydienės manymu, turime įveikti visuomenėje vis dar paplitusius įvairius su hepatitu C susijusius mitus. Būtina sumažinti hepatito C stigmatizavimą: hepatitas C nėra vien asocialių asmenų, narkotikus vartojančių asmenų liga, plintanti per kraują.

„Iki šiol nemažai vyresnio amžiaus žmonių, sužinoję hepatito C diagnozę, ima teisintis, kad jie tikrai gyvena tvarkingai – narkotikų nebandę, alkoholio nevartojantys, gyvenantys tradicinėje šeimoje. Tačiau sirgti galime bet kuris, ypač gimusieji iki hepatito C viruso atradimo eros pradžios, tai yra iki 1994 metų. Ir pasveikti galime visi, sergantieji hepatitu C – jei apie ligą žinosime, galėsime ją ir išgydyti. Jei gydyti vaistais jau bus vėlu (išsivysčius kepenų nepakankamumui ar pirminiam kepenų vėžiui), dažnai padėti galėsime ir atlikdami kepenų transplantaciją“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja dr. A.Buivydienė.

Svarbu žinoti

·  kreipkitės į šeimos gydytojus ir pasitikrinkite dėl hepatito C viruso;           

·  gydymas trumpas, lengvas ir beveik 100 proc. efektyvus pradėjus jį laiku;

·  išgydę ligą, apsaugosite ne tik save, bet ir savo artimuosius, visuomenę nuo užsikrėtimo rizikos;

·  pasiskiepykite nuo hepatitų A ir B;

·  nesigydykite patys – net natūralūs gydymo metodai gali būti nesaugūs ir, užuot padėję, gali tik pabloginti sveikatą. Tai ir įvairūs augaliniai preparatai ir kepenų „valymo“ procedūros;

·  daugiau judėkite, sveikai maitinkitės – saugokite kepenis nuo suriebėjimo, kuris pastaraisiais metais jau ima plisti kaip tikra epidemija.

Galimi kepenų pažeidimo (bet kokios kilmės hepatito ar kepenų cirozės) požymiai:

·  tamsus šlapimas,

·  nemotyvuotas nuovargis,

·  karščiavimas,

·  pilkos arba molio spalvos išmatos,

·  sąnarių skausmai,

·  apetito praradimas,

·  pykinimas ir (arba) vėmimas,

·  skausmas dešiniame pilvo šone,

·   gelta (gelsvos akys ir oda).

Parengė Birutė Litvinaitė