Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gydytojai įspėja: taip grūdintis nereikėtų

Žiema be sniego neatbaido entuziastų susiburti maudynėms šaltame vandenyje. Nors tradiciškai sveikuoliai „ruoniai“ pasiturkšti Baltijos jūroje kviečia vasario mėnesį, jau ir šiemet nestinga socialiniuose tinkluose besidalinančių šalto vandens iššūkį įgyvendinusių asmenų. Tačiau gydytojai įspėja – sveikatos paieškos šaltame vandenyje gali baigtis ir ligos patale.

Paprašytas įvertinti tokių žiemos maudynių teigiamą naudą sveikatai šeimos gydytojas Valerijus Morozovas buvo kategoriškas.

„Išsimaudymas šaltame vandenyje tikrai nėra grūdinimasis, tai yra tiesiog išsimaudymas šaltame vandenyje. Kaip ir obuolio suvalgymas dar nėra sveika mityba. Grūdinimasis – tai nuolatinis, daromas palaipsniui ir kompleksinis procesas.

Tą reikia daryti nuolat ir tai tikrai neapsiriboja karščio–šalčio jausmu. Grūdinimasis tai yra išėjimas iš komforto zonos, tačiau kontroliuojamas stresas organizmui. Tai išties padeda didinti mūsų imunitetą“, – pabrėžė gydytojas.

Vis dėlto medikai laikosi vieningos nuomonės – nuspręsti pradėti grūdintis niurktelint į šaltą vandenį tikrai nėra geras sumanymas.

 „Pradėti grūdintis jau įsibėgėjus peršalimo ir gripo sezonui yra pati didžiausia nesąmonė, kurią gali sugalvoti sveikas žmogus. Tai bus didžiulis stresas organizmui ir tuomet lengvai „prisikabins“ net silpniausias virusas“, – sakė Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Ji pabrėžė, kad nuosekliai grūdintis reikia pradėti dar vasarą ir tą daryti visus metus. „Reikia kuo daugiau laiko būti gryname ore, išnaudoti vandens procedūras. Kad galėtume grūdintis šaltame vandenyje, organizmas jau turi būti tam paruoštas“, – įspėjo gydytoja.

Didina susirgimo riziką

Nors tokių maudynių entuziastai pabrėžia to privalumus, neva tai – vaistas nuo visų ligų, V. Morozovas įspėjo, kad nepasiruošus tokia savaitgalio „pramoga“ gali baigtis ir ligoninėje. „Kontroliuojamas, dozuotas stresas organizmui yra gerai.

Tada imuninė sistema yra stimuliuojama ir pripranta prie šalčio dirgiklio. Taigi, jei vienas spėja sušalti, peršalti ar net infekciją pasigauti, kitam, kuris nuolat užsiima šalčio procedūromis, nieko nebus. Būna, žmonės giriasi tokia „pramoga“, o vėliau kas kelintas eina pas gydytojus ir geria vaistus, pirmiausia sušalę išorinius organus, pavyzdžiui, sėklidės“, – kalbėjo jis.

Anot J. Dūdienės, maudynės šaltame vandenyje yra didžiulis šokas, stresas organizmui, staiga suaktyvinantis visos organizmo – imuninę, hormoninę – sistemas. „Dėl to vėliau galima labai lengvai persišaldyti ir prisišaukti labai lengvų virusų, kurie gali virsti ir komplikacijomis, t. y. bakterinėmis infekcijomis“, – pabrėžė ji.

Kartu V. Morozovas pridūrė, kad čia kalbama tik apie vieną – šalčio dirgiklį. Peršalimas Peršalimas „Tam kad galėtume sakyti, kad grūdinamės, reikia kompleksinių priemonių – ir fizinio krūvio, ir darbo, ir poilsio, taip pat reikia ir kitų dirgiklių – šviesos ir kt.

Maudynės nieko blogo nebūtų, jei grūdintis žmonės pradėtų vasarą, bet kokiu oru, fizinis krūvis atvirame ore, bėgte iki prūdelio, nusimaudyti, apsitrinti šiurkščiu rankšluosčiu ir basomis per ražienas, žvyrą, nelygius akmenis maksimaliai padirginti odos receptorius. Lengvai ką papusryčiauti, suvalgyti obuolį, morką, vengti sumuštinių, bandelių, vengti alkoholio, čia ir bus grūdinimasis, nepersidirbti, laiku nueiti gulti, pasimylėti su žmona, pabučiuoti vaikus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. J

o pastebėjimu, nė vienas gydytojas ramia sąžine neišduos pažymos, leidžiančios užsiimti tokia „pramoga“.

„Dar seniau rašydamas straipsnius šia tema kiekviename tokių maudynių organizatorių puslapyje šalia teiginių, kad šaltas vanduo per akimirką išgydė nuo sąnarių ligų, rasdavau patarimą, kad sergant lėtinėmis ligomis prieš tai reikėtų atsinešti gydytojo pažymą. Tačiau nė vienas gydytojas neduos tokios pažymos, kad galima kaip išprotėjusiam šokinėti į šaltą vandenį, nes nežino, ką jūs ten darysite ir neturi medicininių duomenų, kad vasario vanduo kaip nors padėtų. Juk tokios maudynės vasario mėnesį atsirado neatsitiktinai, jos turi religinių aliuzijų – šį mėnesį buvo Kristaus krikštas. Tik norėtųsi priminti, kad jis tą darė Jordano upėje, kur šalčiausio vandens temperatūra siekia +20“, – sveiko proto neprarasti siūlė medikas.

Grūdintis padeda ledai?

Savo ruožtu J. Dūdienė pastebėjo, kad itin ydinga praktika tokiu būdu grūdinti vaikus. „Jei įsivaizduojame, kad vaikams darysime kokį gėrį kišant juos po šaltu vandeniu, tai yra didžiausias nusikaltimas. Tai turi būti daroma palaipsniui, pradedant nuo kūno temperatūros, t. y. trisdešimt kelių laipsnių vandens apipylimu maudymosi pabaigoje.

Vėliau po truputį mažinti temperatūrą po keletą laipsnių, kol prieinama iki kokių 28, t. y. temperatūros, kokia būna baseine. Ir tada po truputį dar į šaltesnį vandenį“, – aiškino medikė. Ji priminė, kad pats geriausias grūdinimasis – buvimas, žaidimas, aktyvus laiko leidimas gryname ore tinkamai apsirengus. „Dar vienas labai malonus gerklės grūdinimas net ir žiemą – ledų valgymas. Be abejo, jei žmogus neturi antsvorio. O į ledinį vandenį rekomenduokime lįsti tik tiems, kurie tą pripratę daryti kiekvieną mėnesį“, – kalbėjo J. Dūdienė.

Aigustė Tavoraitė

Rekomenduojami video