Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, o Lietuvoje – net pagrindinė. Dėl sėslaus gyvenimo būdo, streso ir netinkamos mitybos širdžiai tenka vis didesnė rizika. Vis dėlto viena veiksmingiausių, lengvai prieinamų ir natūralių profilaktikos priemonių – fizinis aktyvumas. Tačiau kyla klausimas: kiek reikia judėti, kad širdžiai būtų naudinga? Ir kokia veikla – tikrai veiksminga?

Kodėl širdžiai reikalingas judėjimas?

Fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, mažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) lygį ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Reguliariai judant taip pat mažėja rizika sirgti cukriniu diabetu, nutukimu, depresija ir kitomis ligomis, kurios neigiamai veikia širdį. Net ir nedideli, bet pastovūs pokyčiai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kasdien, gali žymiai pagerinti širdies būklę. Tiems, kurie turi individualių sveikatos iššūkių ar anksčiau sirgo širdies ligomis, itin svarbu pasikonsultuoti su specialistu. Gydytojas kardiologas padės įvertinti fizinio aktyvumo tinkamumą bei saugumą jūsų organizmui.

Kiek judėti, kad širdis liktų sveika?

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes didelio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę. Tai gali būti vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgimas, plaukimas ar šokiai. Taip pat rekomenduojama bent du kartus per savaitę atlikti raumenų jėgą stiprinančius pratimus. Svarbu, kad aktyvumas būtų reguliarus – ne vienkartinis pasiryžimas, o gyvenimo būdo dalis. Jei nesate tikri dėl krūvio intensyvumo, naudinga stebėti širdies ritmą arba pasikonsultuoti su gydytoju.

Kokį fizinį aktyvumą rinktis?

Ne visi fiziniai pratimai tinka kiekvienam. Vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie ilgą laiką nesportavo, rekomenduojama pradėti nuo švelnesnės veiklos – pavyzdžiui, tempimo pratimų ar ėjimo su lazdomis. Jaunesni ar fiziškai aktyvesni asmenys gali rinktis intensyvesnes veiklas – bėgimą, intervalines treniruotes ar plaukimą. Svarbiausia – kad pasirinkta veikla teiktų malonumą. Tai padės išlaikyti pastovumą ir nesustoti po kelių savaičių.

Fizinis aktyvumas – tai ne tik sportas ar treniruotės. Tai ir kiekvienas sąmoningas žingsnis, kuriuo pasirenkame rūpintis savo kūnu ir širdimi. Galbūt verta pradėti nuo paprasto pasivaikščiojimo šiandien? Judėjimas – tai sprendimas, kurį priimame kasdien, o jo nauda mūsų sveikatai gali būti neįkainojama. Kai širdis stipri, stipresni tampame ir mes patys – ne tik fiziškai, bet ir gyvenimo kokybės prasme.

Anchor: gydytojas kardiologas​