Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Du vilkai ir kiti žvėriukai mumyse ir šalia mūsų

Kiekvienas turime tikslų ir norų. Kai šeimoje ar darbo kolektyve mūsų poreikiai ir požiūriai sutampa, galime kartu gyventi, lengvai bendrauti, dirbti ir sutarti. Tačiau neretai tenka susidurti su skirtingomis nuomonėmis, derinti savus ir svetimus interesus. Vieni žmonės geba tartis gražiai, atvirai, pagarbiai bendrauti, bet retas kuris išsisuka be didesnių ar mažesnių konfliktų. Lektorė, streso ir pokyčių valdymo ekspertė Rita Regalė aptaria penkias konfliktų valdymo strategijas ir pateikia situacijas, kada jos geriausiai pasiteisina.

Vidiniai konfliktai

Konfliktais įprasta vadinti susidūrimus, ginčus dėl priešingų siekių, požiūrių, interesų. Konfliktai būna vidiniai ir išoriniai. Vidiniai vyksta žmogaus viduje, jo mintyse. Kitaip tariant, kai viena asmenybės dalis kažko nori, o kita tam prieštarauja. Skamba kiek šizofreniškai, tiesa? Bet jei geriau į save įsiklausytume, tai kiekvienas savyje rastume vidinių prieštaravimų. Tarkim, aš noriu būti stipri, liekna ir tvirta. Tam pritaria visos mano asmenybės dalys. Tačiau kad ir kokia būčiau, man būtina reguliariai maitintis ir mankštintis. O štai šitiems veiksmams dažnai prieštarauja kita mano esybės dalis – vidinis tinginys. Ir kai tik reikia konkrečiai veikti, pavyzdžiui, eiti sportuoti – ji atranda milijoną priežasčių to nedaryti. Arba kai reikia susilaikyti nuo didesnio kiekio skanaus, tačiau nesveiko, kaloringo maisto, tai visada pataria, kad šį kartą dar gali sau leisti, bet kitą kartą tai jau tikrai... Dar didesni vidiniai prieštaravimai kyla priimant svarbius sprendimus, pasirinkimus savo gyvenime: ryžtis įgyvendinti seną svajonę, pradėti nuosavą verslą ar tęsti darbą, kurio nemėgsti, kuriame nerealizuoji savęs, bet bijai, kad neužsitikrinsi reikiamų pajamų. Arba dvejoji, nutraukti ar tęsti toksiškus, bet savaip patogius santykius, tuščiai leisti laiką su netinkama vadinamų draugų (greičiau naudingų žmonių) kompanija ar rinktis sielai artimus žmones ir t.t.

Šiuos vidinius konfliktus labai taikiai atspindi istorija apie du vilkus:

„Kadaise senelis perdavė savo anūkui vieną gyvenimo tiesą. Kiekviename žmoguje vyksta kova, panaši į dviejų vilkų grumtynes. Vienas vilkas atstovauja blogiui: pavydui, apmaudui, egoizmui, ambicijoms, melui. Kitas vilkas įkūnija gėrį: taiką, meilę, viltį, tiesą, ištikimybę ir gerumą. Anūkas, sukrėstas iki sielos gelmių susimąstė, o paskui paklausė: „O kuris vilkas galiausiai laimi?“. Senelis nusišypsojęs atsakė: “Visada laimi tas, kurį tu maitini.“

Kiekvienas turime laisvą valią rinktis, kurį vilką penėti savo mintimis ir poelgiais ir tokiu būdu auginti ir stiprinti. Ir kartais atrodytų tokie menki nuolaidžiavimai blogiui ar kone nekalti prasižengimai tiek sustiprina žmogaus ego, kad, atrodo, net tų dviejų vilkų nebėra ir jau ten retai kas besikauna. Ir kai lygaus priešininko viduje nebelieka, tai kova kaskart dažniau persikelia į išorę.

Išoriniai konfliktai

Išoriniai konfliktai vyksta tarp dviejų žmonių ar grupių. Kaip atsiranda konfliktas? Pavyzdžiui, aš ko nors noriu ir atlieku arba ketinu atlikti veiksmą, kad tą norą realizuočiau. Kitas žmogus irgi turi norų ir jei mūsų abiejų norai tarpusavyje susiję, o veiksmai ar ketinimai nesutampa – gimsta konfliktinė situacija.

Kaip žmonės elgiasi konfliktinėse situacijose? Vienas iš elgesio modelių arba strategijų – bet kokia kaina siekti laimėti, stengtis patenkinti tik savo norus – tempti „antklodę į save“. Kitas modelis – atsisakyti savo interesų ir „dėl šventos ramybės“ nusileisti. Trečias variantas – nesiginčyti, nespręsti ir palikti likimo valiai „kaip bus, taip bus“. Dar yra dažnai pristatomas kaip pozityvus būdas – „ieškoti kompromisų“, abiem pusėms po truputį nusileisti ir susitarti. Penktas atvejis – galimybė taikyti bendradarbiavimo strategiją ir ieškant abiems pusėms priimtinų sprendimo variantų siekti maksimaliai patenkinti savo ir kito žmogaus interesus.

Nors pastarasis variantas man skamba patraukliausiai, tačiau ir kitos interesų gynimo strategijos, priklausomai nuo situacijos ir asmeninio požiūrio, yra naudojamos tiek sėkmingai, tiek nesėkmingai.

Konfliktų sprendimo būdai

Laimėti. Kai vyksta varžybos, kiekvienas siekia laimėti, ir jei viskas vyksta pagal taisykles, sąžiningą pergalę švęsti malonu. Bet jei visus ginčus siekiame laimėti šeimoje ar kolektyve, vargu, ar galime pasigirti gerais ir sveikais santykiais. Prisimenu, kaip viena moteris pasididžiuodama pasakojo savo norų ir pageidavimų reiškimo bei konfliktinių situacijų sprendimo šeimoje strategiją: „Mano vyras žino, kad gyvenant su manimi būtina laikytis dviejų taisyklių: 1. Žmona visada teisi. 2. Jei suabejojai žmonos teisumu, tai žiūrėk pirmą punktą.“

Deja, jų santykiai buvo sunkiai apnuodyti, dėl to ir ji, ir vyras kentė sunkią ligą. Puikybės pagauta moteris kovojo dėl savo teisumo ir poreikių įtvirtinimo, o vyras buvo verčiamas slopinti savo norus ir bent jau formaliai nusileisti.

Svarbu pastebėti, kad siekiančiam laimėti dominuojančiu pranašumu, žmonės nusileidžia tik žodžiais, veiksmais, bet mintyse laikosi savo ir konfliktas vyksta toliau. Savo norų nepatenkinusi pusė gali siekti laimėjimo ateityje arba net kurti keršto planus. Pralaimėjusi pusė paprastai skęsta negatyviose mintyse ir emocijose. Tai yra destruktyviai veikianti abiejų konflikto dalyvių organizmus energijos forma, fizinio kūno negalavimus ir ligas sukelianti neigiama emocinė energija. Neigiamų minčių sukurtos emocijos slegia patį pralaimėjusį ir pasiekia tą, kuriam jis jaučia pasipriešinimą. Kitaip tariant, pasąmonėje prasideda energetinis karas, kurio pasekmes savo kūnu jaučia ir kenčia abu konflikto dalyviai.

Nespręsti. Panašūs procesai vyksta ir tuomet, kai abi pusės dėl kažko nepatenkintos, bet garsiai apie tai nekalba ir, atseit, nekonfliktuoja. Tačiau konfliktas tęsiasi pasąmonėje. Laikydamiesi strategijos „kaip bus, taip bus“, žmonės emociškai tolsta vienas nuo kito, atsiriboja, tampa svetimi. Atsiranda trintis, priešiškumas ir konfliktinės situacijos įgauna realią formą su atvirais barniais ir agresija. Jei ir toliau neieškoma abiems pusėms priimtinų sprendimų, visa tai dažnai perauga į rimtą krizę su fizinio ar psichologinio smurto elementais.

Nusileisti. Būna situacijų, kuomet tikrai neverta aiškintis santykių ir iš esmės spręsti konfliktą, pavyzdžiui, jei konflikto dalyviai susitiko atsitiktinai, trumpam susidūrė ir jokių ankstesnių santykių neturėjo ir ateityje neturės. Taip gali nutikti kelyje, kai automobiliams tenka neįprastai manevruoti ir vienas vairuotojas nesilaiko taisyklių, demonstratyviai rodo savo pranašumą. Tokiais atvejais išmintingesnis vairuotojas ir būdamas teisus bus linkęs nusileisti karštakošiui, kad situacija kuo greičiau išsispręstų ir abu galėtų judėti pirmyn. Prisimenu dar vaikystėje išmoktą patarlę: „Jei kvailys prisėdo tavo skverną, tai ilgai neįkalbinėk jo pasikelti, o verčiau jį nusiplėšk ir keliauk toliau.“ Kartais tikrai neverta įrodinėti savos tiesos, nes neišprusėlis vis tiek supras savaip, nusitemps iki savo patyrimo lygio ir „užmuš“ argumentais.

Ieškoti kompromisų. Dažnai tenka girdėti žmones, sakančius, kad jie sutaria gana gerai, nes stengiasi ieškoti kompromisų. Iš vienos pusės lyg ir gerai kai konfliktinėse situacijose kalbamasi, išklausomos abi pusės ir ieškoma sprendimo variantų, tačiau vis tik kompromisas yra tik dalinis abiejų pusių interesų patenkinimas. Kompromisas pasiekiamas abiem pusėms aukojant ką nors manais. Šis derybų ar konfliktų sprendimo būdas gali būti laikomas geriausiu sprendimu kai abi pusės atkakliai, negalvodami apie būsimą santykių kokybę, siekia savo interesų patenkinimo ir ilgai nepavyksta susitarti. Ši strategija nepasiteisina, jei yra siekiama išlaikyti ilgalaikius ir draugiškus santykius su kolegomis ar verslo partneriais, ar su meile ir pagarba gyventi šeimoje.

Bendradarbiavimas. Sėkmingiau spręsti konfliktines situacijas ir užtikrinti gerą savijautą po visų laimėtų derybų padeda bendradarbiavimo arba „laimėkime abu“ („win-win“) strategija. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad konfliktinėje situacijoje abiems laimėti neįmanoma, nes galima prieiti išvadą, jog konflikto visai nebuvo. Laimėti abiems vis dėlto įmanoma. Reikia atkreipti dėmesį, kad iki šio momento buvo minimi konfliktuojančių pusių norai, interesai, nuomonės, bet ne jų poreikiai. Dauguma žmonių dažniausiai apsiriboja savo norais ir retai kada susimąsto, iš kokio poreikio tie norai kilę.

Kalbant apie poreikius verta prisiminti tą pačią Maslow poreikių piramidę su penkiais pagrindiniais poreikių hierarchijos laipteliais: fiziologiniai, saugumo, bendravimo, saviraiškos, pripažinimo ir dvasiniai.

Nepatenkinti poreikiai

Visus žmogaus poreikius galima skirstyti į fizinio kūno, emocinius, intelektinius (proto) ir dvasinius. Didžioji žmonijos dalis gyvena pirmuosiuose dviejuose poreikių labirintuose, kiek mažesnė dalis kaip didelę vertybę vertina žinias ir išsilavinimą, tačiau tik nedidelis procentas suvokia save daugiau nei kaip fizinį kūną ir rūpinasi savo ir kitų dvasiniais poreikiais.

Kiekvienas turime dominuojančių, labiau išreikštų poreikių, kuriuos sąmoningai ir dažnai nesąmoningai perkeliame į konkrečius norus ir tikslus, kuriuos siekiame realizuoti manydami, kad gavę, ko trokštam, pasijausime geriau. Iš tikrųjų mums reikia patenkinti savo poreikį. Ir čia svarbu suprasti, kad poreikio patenkinimas gali būti realizuotas ne tik konfliktinėje situacijoje ginčijamu noru ar požiūriu, bet ir kitais būdais. Kita vertus prisiminkime, kad kartais nesijaučiam geriau net ir laimėję, gavę ko siekėm, nes pasirodo, kad realizuotas noras neturi nieko bendro su tikruoju poreikiu, dėl kurio patenkinimo ir vyksta trintis ar kivirčai. Būtent bendradarbiavimo strategija pirmiausia siūlo atpažinti ir suvokti tikruosius abiejų pusių poreikius, kurie siejami su konkrečiu noru, ir ieškoti galimybių tuos poreikius realizuoti.

Viena moteris pasakojo, kaip ji neadekvačiai, ne laiku ir ne vietoje, užsipuolė savo vyrą, kuris žadėjo ir nesuplovė indų. Bet indai buvo tik priežastis, dirgiklis, „paskutinis lašas“, perpildęs nuoskaudų taurę dėl kitų jos nepatenkintų poreikių, kuriuos ji siejo su savo vyru. Dažnai mes savo nerealizuotus poreikius siejame su kitu žmogumi, tačiau trūkumas glūdi mūsų mintyse. Stresą ar bet kokį diskomforto jausmą sukelia nepatenkinti norai, susiję su perdėtu saugumo, kontrolės, pritarimo ar unikalumo siekiu. Jų šaknys glūdi mūsų klaidinguose įsitikinimuose, suformuotuose iš ankstyvųjų patirčių, emocinių traumų, nuoskaudų, nepaleistų ir neišreikštų jausmų.

Atpažinti tikruosius poreikius nėra taip paprasta – reikia skirti laiko savianalizei, gilesniam savęs ir kito žmogaus pažinimui. Tačiau siekiant aukštesnės gyvenimo kokybės, tikrai verta į tai investuoti.

Taigi, išmokime sumaniai vertinti ir spręsti konfliktines situacijas, atpažinkime savo ir kito žmogaus poreikius. Pagarbiai juos išsakykime ir neatidėliokime, kol visa tai neperaugo į santykių krizę. Blogiausia, kai užsitęsusi konfliktinė situacija, neišspręstos derybos ima sekinti jėgas, vesti rimtų sveikatos sutrikimų, depresijos ir beviltiškumo link.

 

Rekomenduojami video