Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Blaiviai gyventi įdomiau

Vilniuje gyvenanti ir dirbanti Milda Noreikaitė prieš ketverius metus niekuo nesiskyrė nuo daugumos jaunuolių: dirbo, muzikavo ir linksminosi vakarėliuose. Dabar jos gyvenimas nė kiek neprimena buvusiojo – jame neliko alkoholio, linksmybių iki paryčių, žalingą gyvenimo būdą pasirinkusių draugų. Tačiau atsirado vertingesnių dalykų – pagerėjusi sveikata ir savijauta, sportas bei blaivus žvilgsnis į aplinkinius ir į save pačią.

Daugelis alkoholio paragauja dar mokykloje. Turbūt taip nutiko ir jums?

Mokykloje man sekėsi gerai, buvau aktyvi, maištinga paauglė, mėgdavau pasilinksminti. Tiesa, ir linksmybes tada suvokiau visai kitaip nei dabar. Nevengiau svaigalų, nors alkoholio mano organizmas fiziškai nepriėmė. Net labai mažas kiekis labai smarkiai paveikdavo.

Pamenu nutikimą, kai devintoje klasėje su draugais visai nedaug išgėrėme. Mano elgesys iš karto sukėlė įtarimų visiems šventėje buvusiems mokytojams. Tada vakaras baigėsi direktorės kabinete, o manęs pasiimti iš mokyklos buvo iškviesti tėvai.

Ar tokį elgesį lėmė bandos jausmas? O gal paprastas paaugliškas smalsumas?

Pati visada sakydavau, kad beprasmiška vartoti alkoholį, bet tai buvo tik kalbos. Juk ir pati retkarčiais vartodavau. Blaškiausi tarp to, ką maniau, ir to, ką dariau. Galbūt tokį elgesį lėmė mane supanti aplinka ir bent kol kas mūsų šalyje sėkmingai klestinti alkoholio gėrimo kultūra. Džiaugiuosi, kad galiausiai atsisakiau alkoholio ir pradėjau matyti pasaulį tokį, koks jis yra iš tikrųjų.

Ar buvo lengva pakeisti įpročius?

Jau ketvirti metai linksminuosi be alkoholio, rūkalų ar kitokių svaigalų. Įpročius pakeisti nelengva, ypač jei neįsivaizduoji, kad gali būti kitaip. Juk mano susikurta socialinė aplinka buvo tokia, kurioje svaigalų nevartojantys ar kitaip gyvenantys žmonės buvo vertinami kaip nuobodos ar dievobaimingi keistuoliai.

Seniau man įspūdį darydavo meniški bohemos atstovai, kurių dažni palydovai – cigaretės ir alkoholis. Dabar mane įkvepia visai kitokie žmonės: sportiški, sveiki, linksmi, geros širdies.

Kaip pasikeitė savijauta, nuotaika?

Pradėjau aktyviau sportuoti, bėgioti, ir alkoholis visiškai nesiderino su tuo, kokia noriu būti. Pasikeitė ir mityba: atsisakiau mėsos, žuvies. Nebevargino anksčiau dažnai kamavę galvos skausmai. Bet svarbiausia, kad sąmoningai suvokiau, kad tik nuo manęs pačios priklauso, kaip jausiuosi, supratau, kad ne šeima, draugės ar vaikinas yra atsakingi už mano laimę ir psichiką. Anksčiau dėl savo prastos savijautos, nelaimių mėgau kaltinti kitus, buvau pasirinkusi aukos vaidmenį.

Dabar žinau, kad jei nebūsiu laiminga pati, nebūsiu laiminga ir su aplink esančiais žmonėmis. Be to, anksčiau mane kankindavo amžinas beprasmybės jausmas: kam gyventi, jei mirsime, kam mokytis matematiką, jei būsiu žurnalistė, kam pasikloti lovą, jei vakare eisiu miegoti, ir pan. Dabar jaučiuosi dėkinga už tai, kad gyvenu. Noriu padaryti viską, kad pajausčiau geriausius įmanomus dalykus žemėje.

O kaip į pokyčius reagavo aplinkiniai?

Iki šiol žmonės dažnai manęs klausia, kodėl visai negeriu, net per šventes. Tačiau tie, kurie gyvena blaiviai, tokių klausimų neužduoda. Su tokiais žmonėmis ir smagiausia. Širdis džiaugiasi, kai nereikia kalbėti apie svaigalus ar tai, kaip puikiai jaučiuosi jų nevartodama. Nebandau niekam nieko įrodinėti, tačiau labai džiaugiuosi, kai kiti išdrįsta išbandyti kai kuriuos sveikos gyvensenos principus. Tuomet su tuo žmogumi galiu kalbėti neužsičiaupdama.

Ko palinkėtumėte tiems, kurie nori, bet nesiryžta keistis ar tam pritrūksta valios?

Svarbu suprasti, kad už gerą savijautą esame atsakingi patys. Tikiu, kad viskas yra žmogaus rankose. Mokausi tai suvokti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Pastebėjau, kad man būna prasta nuotaika, nesiseka tada, kai aš atsikeliu per vėlai, nepasportuoju, valgau bet ką, koncentruojuosi į apkalbas, konkurenciją, kitus neigiamus dalykus. Bet jei pasigaminu sveikus pusryčius, pasimankštinu, pasižiūriu į save veidrodyje ir pasidžiaugiu gerosiomis savo pusėmis, nesutelkdama dėmesio į trūkumus, diena būna sėkmingesnė.

Jaučiuosi laiminga tada, kai esu sveika, tad nelieka kito kelio, tik nuolat mokytis gyventi taip, kad būtų kuo geresnė fizinė ir dvasinė savijauta. To linkiu ir kitiems.

 

sveikuoliai.lt

Rekomenduojami video