Šaltą alų daugelis žmonių vertina kaip paprastą būdą atsigaivinti per vasaros karščius. Tačiau vėsos jausmas po kelių gurkšnių gali būti apgaulingas – alkoholis nepakeičia vandens ir karštą dieną gali sukelti papildomą naštą organizmui.

Gydytojas paaiškino, kad šaltas gėrimas iš tiesų trumpam gali sumažinti subjektyvų karščio pojūtį. Tačiau tai nereiškia, kad organizmas gauna pakankamą vėsinimą ar reikiamą kiekį skysčių.

Pagrindinė problema – aluje esantis alkoholis. Karštu oru organizmas ir taip turi aktyviau reguliuoti kūno temperatūrą, o alkoholis gali papildomai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą bei bendrą savijautą.

Dar vienas pavojus – klaidingas palengvėjimo jausmas. Žmogus gali pasijusti geriau ir neįvertinti aukštos temperatūros poveikio, nors organizmo poreikis vandeniui ir poilsiui niekur nedingsta.

Ypač rizikingas derinys – karštis, alkoholis ir fizinis aktyvumas. Net nedidelis alkoholio kiekis gali pabloginti reakciją ir gebėjimą tinkamai įvertinti situaciją.

Išgėrus alkoholio nereikėtų vairuoti automobilio, važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku. Pavojingi gali būti ir šuoliai į vandenį iš aukščio, nes sulėtėjusi reakcija didina traumų ir nelaimingų atsitikimų tikimybę.

Šiuo požiūriu nealkoholinis alus yra saugesnis pasirinkimas, nes nesukelia tiesioginės rizikos, susijusios su alkoholio poveikiu. Tačiau jo taip pat nereikėtų laikyti visišku vandens pakaitalu.

Karštomis dienomis pagrindiniu gėrimu turėtų išlikti paprastas vanduo. Taip pat rekomenduojama vengti per didelio fizinio krūvio, daugiau laiko praleisti pavėsyje ar vėsioje patalpoje ir nelaukti, kol užklups stiprus troškulys.