Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Alerginė reakcija, galinti baigtis mirtimi

„Kiekvieną vasarą gydytojai kalba apie mirtis nuo bičių, širšių ar vapsvų įgėlimo, bet kuriuo metų laiku – nuo riešutų, jūrų gėrybių bei vaistų. Kodėl? Nes dalis visuomenės iki šiol nežino, kas yra anafilaksinis šokas, kuo jis skiriasi nuo lengvesnių alerginių ir nealerginių reakcijų, neieško pagalbos ir nieko apie tą pagalbą nežino“, – sako Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Violeta Kvedarienė.

Šviečia visuomenę

Siekdama užpildyti šią žinių spragą, birželio 15 dieną Vilniaus miesto Katedros aikštėje Lietuvos alergijos ir astmos asociacija kvietė visus sužinoti, kas sukelia anafilaksinį šoką, kaip šią reakciją atpažinti, kaip padėti anafilaksijos ištiktam žmogui.

„Žmogus turi žinoti, kaip elgtis ištikus anafilaksijai, kokie vaistai reikalingi jai nuslopinti. Manau, kad informacijos apie tai nėra daug: žmonės žino, kad galima numirti nuo bitės įgėlimo, nuo riešutų, bet informacija, kaip apsisaugoti, nėra pasiekusi visos visuomenės“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Lietuvos alergijos ir astmos asociacijai vadovaujanti prof. dr. V.Kvedarienė.

Lietuvos alergijos ir astmos asociacija – tai 2003 metais alergologų doc. Eduardo Razgausko ir prof. Rūtos Dubakienės įkurta ne pelno organizacija, jungianti visus asmenis ir juridines organizacijas, kuriems rūpi alergijos problema. Organizacijos tikslas – gvildenti alergijos problemas, šia tema šviečiant pacientus, medikus, farmacininkus. Nuo 2017 metų jai vadovauja V.Kvedarienė, nuo 2020-ųjų kartu su Vilniaus savivaldybe kartą metuose organizuojama Alergijos diena, taip solidarizuojantis su Pasauline alergijos organizacija (WAO) ir atkreipiant dėmesį į skaudžiausias alerginėmis ligomis sergančių ligonių problemas.

Asociacija rengia alergijos mokyklėles ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu. Viešųjų renginių metu nemokamai konsultuoja patyrę alergologai ir klinikiniai imunologai.

Gali baigtis mirtimi

„Anafilaksija – tai alerginė reakcija, kuri prasideda staiga ir apima kelias organų sistemas. Sunkiausia jos forma – anafilaksinis šokas, kuris, deja, gali baigtis mirtimi. Ši alerginė reakcija dažniausiai prasideda bet kurioje kūno dalyje minutėmis plintančiu, progresuojančiu, stipriai niežtinčiu bėrimu, lūpų, gerklės tinimu. Kartu viena po kitos sureaguoja ir kitos organų sistemos, pvz., kvėpavimo sistema – atsiranda sausas varginantis kosulys, švokštimas krūtinėje, dusulys, dažnai kimsta balsas, žmogui sunku ryti, patinsta liežuvis. Tai grėsmingi simptomai, dėl kurių žmogus gali uždusti. Taip pat ima svaigti galva, prigęsta sąmonė, žmogus gali parkristi. Kartais reaguoja ir virškinimo sistema – skauda pilvą, moterys sako, esą skausmas toks stiprus, kad prilygsta gimdymo skausmui“, – pasakoja V.Kvedarienė.

V.Kvedarienė: „Adrenalino injektoriais, kaip ir defibriliatoriais, turi būti aprūpintos visos gausiai žmonių lankomos vietos, kad žmogui, pirmą kartą ištiktam anafilaksinio šoko, laiku būtų suteikta pagalba.“

Patekus į organizmą alergenui (alerginę reakciją sukeliančiai medžiagai), vystosi imuninė reakcija, kai iš putliųjų ląstelių atsipalaiduoja aktyvi biologinė medžiaga – histaminas. Jis sukelia niežulį, raudimą, paburkimą, bronchų spazmą, progresuojant reakcijai prasiplečia smulkios kraujagyslės, todėl smarkiai sumažėja kraujo spaudimas ir gyvybiškai svarbūs organai blogai aprūpinami krauju, todėl vystosi hipoksija – deguonies badas, organai nebegali funkcionuoti. Kraujo spaudimui sumažėjus daugiau nei 40 mmHg nuo įprasto, ima badauti smegenys ir širdis. Tai patys svarbiausi organai, jų veiklos sutrikimas gręsia mirtimi. Gyvybei pavojinga būklė gali išsivystyti po kelių minučių.

Pagalba – adrenalino švirkštas

„Pacientai, kuriuos buvo ištikęs anafilaksinis šokas, dažniausiai pasakoja, kad pirmiausia pradeda raudonuoti, niežėti delnai, po visą kūną greitai išplinta raudonos dėmės. Jei kartu pasireiškia apsunkintas rijimas, kvėpavimas – galima spėti, kad tai anafilaksinis šokas. Jei šalia yra žmonių, kurie turi adrenalino švirkštą, reikia jį suleisti, kad alerginė reakcija būtų nuslopinta. O jei jo nėra, gultis ant žemės, kelti aukštyn kojas, kad smegenys būtų aprūpintos krauju, ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei trinka sąmonė, reikia guldyti žmogų ant šono, kad liežuvis neužspaustų kvėpavimo takų“, –  perspėja gydytoja.

Anafilaksija, – teigia ji, – linkusi kartotis nuo ketvirtadalio iki pusės ją patyrusių žmonių, tad jei kartą ją patyrėte, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir išsitirti. Jei diagnozė pasitvirtins, gydytojas išrašys adrenalino injektorių. Adrenalinas yra histamino antagonistas – priešnuodis, todėl greitai sustabdo reakciją, jei ji nėra įsisiūbavusi. Jau dveji metai šie vaistai yra kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tad gydytojui alergologui patvirtinus, kad buvo anafilaksinė reakcija, vaistas išrašomas nemokamai. Tokiu atveju žmogus gali sau pagelbėti pats.

Gydytojos manymu, adrenalino injektoriais, kaip ir defibriliatoriais, turi būti aprūpintos visos gausiai žmonių lankomos vietos, kad žmogui, pirmą kartą ištiktam anafilaksinio šoko, laiku būtų suteikta pagalba.

„O tie, kurie jau žino esantys alergiški, ypač jei anafilaksinis šokas yra buvęs anksčiau, tą injektorių turi nešiotis su savimi ir, atsitikus bėdai, patys susileisti. Tik nuslopinus anafilaksinę reakciją adrenalinu išvengiama mirties“, – sako V.Kvedarienė ir perspėja, kad tai žinoti labai svarbu ir bitininkams, kurie dažnai turi kontaktą su alergenu.

Gana dažna reakcija

Vidurio Europoje anafilaksijos dažnis, priklausomai nuo regiono, svyruoja nuo 7,9 iki 49,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų per metus. Apskaičiuota, kad 1 iš 300 europiečių patiria anafilaksiją kuriuo nors gyvenimo periodu. Vertinant hospitalizacijų dėl anafilaksijos dažnį, jis didžiausias vaikų iki 14 m. amžiaus grupėje (4,1 iš 100 tūkst. hospitalizacijų). Didėjant pacientų amžiui, anafilaksija retėja: 15–44 m. amžiaus grupėje – 3,9 iš 100 tūkst., o vyresnių nei 45 m. amžiaus grupėje – 3,5 iš 100 tūkst. hospitalizacijų.

Lietuvos mokslininkai yra apibendrinę vienos didžiausių ligoninių trejų metų duomenis. Šie duomenys skelbia, kad reanimacijos skyriuje buvo gydyta trečdalis dėl anafilaksijos į ligoninę papuolusių pacientų, taigi pacientai buvo sunkūs, gydytojai turėjo kovoti dėl jų gyvybės.  

Gydytoja pamini, kad vaikai dažniau būna alergiški maistui, o suaugusieji – vabzdžių nuodams ir vaistams nuo skausmo, antibiotikams, tyrimuose naudojamai jodo kontrastinei medžiagai.

Priklauso ir nuo dozės

Kartais ant maisto pakuočių randame užrašą, kad produkte gali būti riešutų ar kitų maisto produktų pėdsakų. Ar tai reiškia, kad net alergeno „pėdsakas“ gali būti žmogui pavojingas? Gydytoja paaiškina, kad kai kurios reakcijos priklauso nuo dozės, kai kurios – ne.

„Aprašytas atvejis, kai anafilaksija išsivystė net nuo bučinio: vienas asmuo buvo valgęs alergenų turinčio maisto, kitas, tam maistui alergiškas, jį pabučiavo ir jam išsivystė anafilaksija. Tai rodo, kad kartais užtenka itin mažo kiekio. Tas pats yra su vaistais  – anafilaksinį šoką gali sukelti net jų garai“, – pasakoja prof. dr. V.Kvedarienė.

Anafilaksinės reakcijos, anot jos, būna dviejų rūšių: tikros ir netikros, kitaip vadinamos histamino liberacijos reakcijomis. Jei organizme kyla tikra alerginė reakcija, susiformuoja imuninės atminties ląstelės, todėl net labai mažas kiekis sukelia anfilaksiją. Jei kyla histamino liberacijos reakcija – atminties ląstelės nesusiformuoja, todėl ar įvyks anafilaksija, priklauso nuo histamino kiekio suvalgytame maiste ar vaistuose bei koncentracijos.

„Tokios netikros alerginės reakcijos – histamino liberacinės reakcijos: suvalgiau vieną krevetę – patino lūpos; suvalgiau dubenį krevečių – nuvažiavau į reanimaciją“, – pavyzdį pateikia V.Kvedarienė.

Histamino liberacijos reakcijos pasireiškia panašiais simptomais kaip ir tikra alerginė reakcija, bet jos dažniausiai kyla nuo didesnio kiekio ir imunologiškai nėra tokios pavojingos.

Histamino liberacijos reakciją gali sukelti šokoladas, mėlynasis pelėsinis sūris, braškės. Visai mažiems vaikams – pienas, kiaušiniai, vyresniems – jūrų žuvis (lašiša), riešutai. Alergija žuviai, riešutams dažnai išlieka visą gyvenimą.

Nepaisant akivaizdaus imuninio atsako skirtumo, atskirti, kokia anafilaksinė reakcija žmogų ištiko – tikroji ar ne, sudėtinga. Gydytoja sako, jog tiek vienu, tiek kitu atveju žmogus gali būti išbertas, gali prarasti sąmonę. Ir gelbėti jį reikės tais pačiais būdais. Tik rizika tolesniam gyvenimui bus mažesnė tiems, kuriems reakcija netikra.

Taigi patyrusiems alerginę reakciją ir norintiems žinoti, ko tikėtis ateityje, ko saugotis, gydytoja pataria išsitirti ir nešiotis su savimi vaistų. Kai kuriems gali būti skirtas gydymas alergenais – imunoterapija. Tai efektyvus gydymas, trunkantis 3–5 metus. Tai ypač svarbu, kai alergeno nepavyksta išvengti, pavyzdžiui, buvus anafilaksijai nuo bičių ar vapsvų.  

Rekomenduojami video