Daugelyje šalių kukurūzai auginami kaip pašariniai augalai. Jie populiarūs Rusijoje, Ukrainos pietuose, kitose šalyse. Saldieji kukurūzai paplitę mažiau. Lietuvoje jie retai kur auginami, nors savo savybėmis nenusileidžia kitiems vertingiems augalams.

Vertingumas. Kukurūzų grūduose yra daug krakmolo (iki 75 proc.), riebalų, B1, B2, B6 vitaminų, A provitamino, biotino, nikotino rūgšties, daug kalio, natrio, kalcio, geležies, fosforo druskų.

Gydymui vartojamos kukurūzų purkos – moteriškųjų žiedų liemenėliai. Jos renkamos, kai kukurūzų grūdai pasiekia pieninės-vaškinės brandos tarpsnį. Purkos džiovinamos pavėsyje, sausoje vietoje. Džiovintų purkų ekstraktas ir antpilas vartojami nuo kepenų ligų, geltos, inkstų akmenligės, tinimų, apetitui mažinti. Jų preparatai intensyvina kraujo krešumą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Netinka sergantiesiems diabetu. Prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Auginimas. Saldieji kukurūzai nemėgsta šlapios dirvos, arti esančio gruntinio vandens. Jiems netinka žemumos ir durpynai, nes tokiose vietose gali nušaldyti vėlyvosios šalnos. Augalai geriau auga lengvesnėse, šarminėse dirvose.

Burbuolių kokybę lemia sėjos laikas. Pasėtos į neįšilusią dirvą sėklos ilgiau dygsta, gali supūti. Vėliau pasėti augalai nukenčia nuo ankstyvų rudens šalnų, sunoksta mažiau burbuolių. Geriausia kukurūzus sėti, kai sėjos gylyje dirva sušyla iki 8–10 laipsnių. Mūsų sąlygomis tai būna gegužės pradžia. Sėjos laikas maždaug sutampa su vyšnių, slyvų, ievų žydėjimu. Lengvesnėse dirvose sėjama anksčiau. Sudygusiems kukurūzams nebaisios iki 5 laipsnių šalnos. Sėklos įterpiamos 4–5 cm gyliu, o sunkesnėse dirvose – kiek sekliau. Geriausiai sėti eilėmis, svarbu išlaikyti tinkamą atstumą tarp augalų. Išryškėjus eilutėms, purenami tarpueiliai.

Saldieji kukurūzai pavasarį auga lėtai, todėl dirva turi būti gerai įdirbta, puri, patręšta mėšlu. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos anksti pavasarį arba iš rudens.

Pasėjus tiesiai į dirvą, ne visada pavyksta sulaukti gražių burbuolių. Verčiau užauginti daigus ir juos sodinti į lysvę. Tokiu būdu susodinti kukurūzai šiltą ir saulėtą vasarą subrandina sėklas. Balandį po 1–2 sėklas patariama sėti į polietileninius ar durpių puodukus. Į lauką sodinukai sodinami gegužės viduryje eilėmis (45 cm tarpueiliais, po 10–12 augalų metre). Kukurūzų burbuolės skinamos prieš rudens šalnas. Jei grūdai nespėjo subręsti, burbuolės sudedamos plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje.

Parengė Ina Laumenytė