Lietuvoje tradicija tampančių „Vaistinio augalo 2024“ rinkimų nugalėtoja tapo mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) – liepinių (Tiliaceae Juss) šeimos augalas, surinkęs 71 proc. balsų.

Rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje), supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei jų sąveika su įvairiais kitais vaistais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją tiek apie sintetinius, tiek apie augalinius vaistinius preparatus.

„Vaistinio augalo 2024“ rinkimams buvo pasiūlyta 60 vaistinių augalų, už kuriuos visuomenė galėjo balsuoti viešoje apklausoje, o galutinį rezultatą lėmė susumuoti apklausos ir komisijos narių rezultatai.

Komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų, įvertino rezultatus pagal šiuos kriterijus:

·         Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai;

·         kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Į finalą pateko penki vaistiniai augalai:

·         mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.),

·         siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium L.),

·         meškinis česnakas (Allium ursinum L.),

·         paprastasis kmynas (Carum carvi L.),

·         paprastoji avietė (Rubus idaeus L.).

„Vaistinio augalo 2024“ rinkimų nugalėtoja tapo mažalapė liepa. Ji surinko 71 proc. balsų.

Lietuvoje auga mažalapės ir didžialapės liepos (Tilia platyphyllos Scop.). Tai vaistiniai augalai, iš kurių gaunama vaistinė augalinė žaliava.

Žiedynuose kaupiasi flavonoidai – kvercetino glikozidai: rutinas, hiperozidas, kvercitrinas, izokvercitrinas, kempferolio glikozidas – astragalinas; gleivės (10 proc.), leukoantocianidinai; kavos, p-kumaro ir chlorogeno rūgštys; eterinis aliejus (0,02 proc.) (dominuojantys komponentai: farnezolis, farnezilacetatas, geraniolis, geranilacetatas, eugenolis); karotinas, askorbo rūgštis, raugai, polisacharidai, mineralinės medžiagos.

Mažalapė liepa – vaistinis augalas, naudojamas medicinos praktikoje Europoje, Šiaurės Amerikoje. Liepų žiedų preparatų, vartojamų per burną, terapinės indikacijos: lengvų nervinės įtampos ir peršalimo ligų simptomų šalinimui.

Liepų žiedų vandeninis užpilas išoriškai naudojamas burnos ertmei skalauti, sergant gleivinės uždegimu, angina, stomatitu, gingvitu.

Liepų žiedų arbata Austrijos tradicinėje medicinoje naudojama kvėpavimo takų ligų ir gripo gydymui. Kitų šalių tradicinėje medicinoje „liepžiedžių“ arbatas vartoja lėtinio kosulio, mažakraujystės, inkstų ir šlapimo pūslės ligų gydymui.

Išoriškai koncentruotu liepų žiedų ir lapų nuoviru arba kompresais malšinami sąnarių ir podagros skausmai, ruošiamos aromatinės-higieninės vonios.

Šis nuoviras drėkina ir švelnina veido odą, mažina raukšles bei stiprina plaukų šaknis.

Šviežių liepų pumpurų ir lapų sutrinta masė naudojama odos žaizdų bei nudegimų gydymui.

Liepų žiedų preparatų nerekomenduojama naudoti nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms moterims bei asmenims, sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.

Parengta pagal VDU Botanikos sodo informaciją