Bereinutis (Pieris) – visžalis, ištisus metus dekoratyvus neaukštas krūmas, vadinamas sodo žvaigžde.

Mažai kas pažįsta

Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. Bereinučiai kol kas nėra populiarūs Lietuvoje. Genčiai, kuriai priklauso bereinutis, priklausantys septynių rūšių augalai paplitę Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir Himalajuose. Šios genties augalai –įvairaus aukščio visžaliai krūmai. Yra ir vijoklinių augalų, kurie dėl šalto klimato Lietuvos soduose neauga.

Mūsų šalies botanikos ir privačiuose soduose auginami dviejų rūšių bereinučiai: gausiažiedis (Pieris floribunda) ir japoninis (Pieris japonica). Gausiažiedžiai bereinučiai paplitę Šiaurės Amerikos kalnuose nuo Virdžinijos iki Floridos. Tai tankūs visžaliai krūmai stačiomis šakomis ir kiek nulinkusiomis šoninėmis šakelėmis.

Auga lėtai

Gausiažiedžiai bereinučiai užauga iki 2–3 m aukščio ir panašaus pločio. Jie auga lėtai – per vegetacijos sezoną paauga 10–12 cm. Šios rūšies krūmų lapai tamsiai žali, lancetiški arba pailgai ovalūs, iki 9 cm ilgio. Žiedai balti, tankiose viršūninėse 5–12 cm ilgio stačiose šluotelėse. Žiedų forma panaši į pakalnučių. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais 4–5 savaites.

Kitais metais žydėsiančius žiedus bereinučiai sukrauna liepą–rugpjūtį, todėl augalas su rusvai rudais žiediniais pumpurais tamsiai žalių lapų fone atrodo dekoratyvus ir žiemą.

Keli gausiažiedžio bereinučio hibridai gali augti mūsų soduose. ‘Millstream’ veislės bereinučiai auga labai lėtai ir yra kompaktiški, ovalios formos. Kitose šalyse populiarus gausiažiedžio ir japoninio pierių hibridas ‘Brouwer’s Beauty’ – tankus ir kompaktiškas krūmas tamsiai žaliais blizgančiais lapeliais. Jo jauni ūgliai gelsvi, žiedai šviesiai rožiniai.

Plinta sodybose

Nors Lietuvos klimatas šiems krūmams per šaltas, sodybose jie plinta sparčiau nei gausiažiedžiai. Rūpestingi augalų mylėtojai žiemai juos uždengia. Japoniniai ir gausiažiedžiai bereinučiai – tankūs, gausiai lapoti krūmai kiek nusvirusiomis šoninėmis šakomis.

Japoniniai bereinučiai auga lėtai. Užauga iki 2–3 m aukščio. Pavasariniai jauni jų lapeliai būna įvairių raudonos spalvos atspalvių, vėliau tamsiai žali, žvilgantys, iki 3–8 cm ilgio. Gausiai žydi baltais, švelniai kvepiančiais žiedeliais, kurie susitelkę iki 15 cm ilgio nusvirusiose šluotelėse. Žydi balandžio–gegužės mėnesiais.

Pagal žiedynus galima atskirti gausiažiedį bereinutį nuo japoninio: japoninio bereinučio šluotelės nulinkusios, o gausiažiedžio – stačios.

Auginimas ir priežiūra

Bereinučiai auginami panašiai kaip rododendrai – jiems reikia purios, rūgščios dirvos, pakankamai drėgmės, pavėsio vasarą, užuovėjos ir priedangos nuo didelių šalčių žiemą. Žiemą šiuos augalus apsaugos lengvas apklotas iš agroplėvelės.

Bereinutis dauginamas sėklomis, kurios sėjamos pavasarį, arba vasaros (pusiau sumedėjusiais) auginiais. Genėti augalo nereikia, tik išpjauti apšalusias ar sužalotas šakas. Bereinučiai žydi ilgiau, jeigu peržydėję žiedynai nuskinami.

Ligoms ir kenkėjams bereinučiai pakankamai atsparūs. Želdynuose gražiai dera su rododendrais ir kitais giminingais augalais: viržiais, erikomis, golterijomis. Nuolat laistomi ir tręšiami, bereinučiai gali augti daug metų.