Liepos mėnuo būna karštas ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme, nes gausu darbų darže bei virtuvėje, tenka pradėti doroti užaugusį derlių. Tų darbų devynios galybės, visko net į jaučio odą nesurašysi. Ne veltui seniau sakydavo, kad valstietį ne metai, o liepos diena maitina. Darbų gausybėje dar galite išgirsti gegutės balsą. Pasak senolių, liepos dešimtadienio pradžioje jos kukavimas išpranašauja ankstyvą ir šaltą žiemą. Skruzdės kuo aukščiau kelia savo skruzdėlynus? Puiku. Vadinasi, gamta nešykštės lietaus ir neapkars agurkai.

Darbai gėlyne

·         Liepos mėnesį kai kurie augalai baigia žydėti, todėl galima rinkti ir laikymui ruošti jų sėklas bei iškasti svogūnėlius. Hiacintus iškaskite, kai sunyksta jų antžeminė dalis. Padžiovinkite keletą dienų lauke, iki sodinimo laikykite apytikriai 25 laipsnių šilumoje.

·         Vilkdalgių šaknynus būtina padalinti, jei jie toje pačioje vietoje auga 3–5 metus. Iškastus šaknynus keletą valandų palaikykite pavėsinėje, kad padžiūtų. Sodindami jų lapus sutrumpinkite dviem trečdaliais, o šaknis – bent 10 cm.

·         Paskutinį kartą patręškite rožes, kad iki rudens spėtų sumedėti ūgliai – mažiau tikėtina, kad nušals.

·         Bijūnus tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausu kalio. Aplink jų krūmelius iškaskite griovelius, pabarstykite trąšų, po to gausiai paliekite vandeniu ir užberkite žemėmis.

·         Jei nenukarpėte gyvatvorių, tai padarykite iki liepos vidurio.

Darbai darže

·         Genėkite pomidorų lapus, nuskinkite visus apatinius iki pirmos derančios kekės.

·         Karpykite moliūgų ūglius. Užsimezgus vaisiams, virkščias patrumpinkite ties trečiaisiais lapais po užuomazgomis. Nupjaukite bevaises šonines virkščias. Vienam augalui leiskite užauginti 3–4 vaisius, kitas užuomazgas išskinkite.

·         Nustokite laistyti svogūnus. Jei norite užauginti stambias ir sveikas svogūnų galvutes, nuo jų nukaskite šiek tiek žemių. Tai ypač svarbu, jeigu jas norite išlaikyti per žiemą. Jei liepos mėnesį laiškai dar nesugulė ant žemės, juos reikia prilenkti, nes tada daugiau maistinių medžiagų pateks į galvutes ir jos ilgiau laikysis per žiemą.

·         Žieminių česnakų galvutes patariama iškasti, kol jos nesuskilo ir glaudžiai apgaubtos išoriniais lukštais. Jei galvutes sodinsite sėklai, jos gali būti suskilinėjusios. Kaip tai sužinoti neiškasus galvučių? Kad česnakai subrendo, išduoda pageltę lapai ir išsitiesę žiedynai (jų keletą palikite, nenupjaukite).

Kas ten raudonuoja? Koloradų lervos?

Su kolorado vabalais ir jų lervomis ankstyvoje jų vystymosi stadijoje padeda kovoti pelynai. Į kibirą suberkite po stiklinę susmulkintų pelynų lapų ir medžio pelenų, užpilkite karštu vandeniu ir išmaišykite, leiskite nusistovėti keletą valandų, nukoškite. Antpile ištirpinkite šaukštą skysto muilo.

Taip pat kolorado vabalai nemėgsta, jei dirvožemyje gausu azoto. Jo kiekį pagausina ankštinės kultūros ir baltieji dobilai. Patarimas kitiems metams – baltuosius dobilus naudinga auginti bulvių laukų kraštuose. Šie vabalai taip pat nemėgsta kopūstinių augalų ir rapsų kvapo.

Kodėl neskanūs burokėliai?

Burokėliai užaugina apkartusius šakniavaisius, kai prieš tai dirvožemis būna pertręštas organinėmis medžiagomis. Jei per daug drėgmės, burokėliai gali užaugti gigantiški, bet neskanūs, vandeningi ir tuščiaviduriai. Balsvi žiedai šakniavaisyje – ne liga. Jie atsiranda dėl drėgmės trūkumo.

Kodėl apkarsta agurkai?

Kartėlį nulemia ypatinga medžiaga – kukurbitacinas. Dažnai tamsius spygliukus auginantys agurkai apkarsta, o šviesius – ne. Tačiau dažniausiai apkarsta dėl drėgmės trūkumo. Apkartusius galima sūdyti ir marinuoti.

Dirvožemio rūgštingumo nustatymo būdas

Norėdami nustatyti dirvožemio rūgštingumą, 3–5 juodųjų serbentų ar ievų lapelius suberkite į stiklinę, užpilkite verdančiu vandeniu. Į atvėsusį antpilą įdėkite grumstelį tiriamos žemės. Koks dirvožemio rūgštingumas, galima nuspręsti pagal pakitusią tirpalo spalvą. Jei tirpalas įgavo rausvą atspalvį, dirvožemis rūgštus, jei žalsvą – nedidelio rūgštingumo, melsvą – neutralaus rūgštingumo. Rūgštingumas mažinamas naudojant medžio pelenus, dolomito miltus, gesintas kalkes. Šias medžiagas plonu sluoksniu reikia išbarstyti dirvos paviršiuje.

Ravime ir tręšiame

Liepos mėnesį itin svarbus darbas – ravėjimas. Tik piktžolėmis neapaugusios lysvės gali garantuoti gausų daržovių derlių. Patyrę daržininkai ieško įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo piktžolių. Pavyzdžiui, žinoma, kad itin sunkiai išnaikinami paprastieji varpučiai nepakenčia šalia augančių jurginų.

Po kiekvieno lietaus ir palieję daržoves supurenkite dirvos paviršių. Daugeliui daržovių, ypač šakniavaisiams, gana dažnai trūksta drėgmės. Jei jų tinkamai nelaistysite, užaugs smulkūs ir išsikreivinę šakniavaisiai.

Jei liepą vyrauja šalti orai, moliūgų žiedus teks apdulkinti rankomis. Norėdami užauginti stambesnius pomidorų vaisius, reguliariai skabykite šoninius ūglius, palikdami 1 cm ilgio kelmelius. Daugelį pomidorų rūšių reikia pririšti špagatu prie įkaltų į žemę kuolų.

Liepos mėnesį ir toliau reguliariai tręškite daržoves. Ypatingą dėmesį skirkite pomidorų mitybai: 10 l vandens ištirpinkite 100 g kompleksinių mineralinių trąšų (skirtų daržovėms tręšti) arba 30 g amonio sulfato, 60 g superfosfato ir 15 g kalio druskos. Daržoves paeiliui tręškite mineralinėmis ir organinėmis trąšomis (karvių mėšlu, praskiestu su vandeniu 1:10). Patręšę daržoves apkaupkite, o jei jos pernelyg ištįsta, nebenaudokite trąšų, kurių sudėtyje yra azoto.

Šį mėnesį nupjaukite subrendusias žiedinių kopūstų galvutes, o ant palikusių augti nulenkite lapus. Jei lapais pridengsite galvutes, jos užaugs stambesnės ir baltesnės.

Daržo priežiūra

Reikia apkasti morkų galvutes, kad jos mažiau pažaliuotų. Svarbu apkaupti kopūstus, pomidorus ir bulves, kad iš stiebų išaugtų pridėtinės šaknys. Tačiau jei dirva sausa, kaupti nereikia skubėti.

Kai užsimegs pupų ankštys, reikia nuskinti augalų viršūnėles, kad jose neapsigyventų derlių naikinantys pupiniai amarai.

Svogūnų, pomidorų, šakniavaisinių daugiamečių ir ankštinių daržovių jau galima nebelaistyti.

Daug vandens reikia kopūstinėms daržovėms, ropėms, ridikams, ridikėliams, griežčiams, žalumyninėms, agurkinėms ir moliūginėms daržovėms. Vėlyvesnes daržoves reikėtų palaistyti mineralinių trąšų tirpalu.

Agurkus, pomidorus ir kitas šilumamėges daržoves būtina laistyti šiltu vandeniu. Vanduo labiau įšyla, jei jis laikomas tamsiuose induose. Liepą genimi pažastiniai pomidorų ūgliai, stiebai rišami prie kuoliukų.

Sėjamos daugiametės daržovės: žieminiai, daugiaaukščiai ir kiti svogūnai, rūgštynės, rabarbarai.

Į nuimtų ankstyvųjų daržovių vietą galima sėti krapų, špinatų, ridikėlių, salotų, laiškinių svogūnų. Tik iš pradžių iš lysvių reikia surinkti augalų atliekas, išravėti piktžoles, smulkiai supurenti dirvą, pabarstyti medžių pelenų (1 m² – 150–200 g), išlyginti žemės paviršių ir tik tada pakartotinai pasėti daržoves. Jei dienos sausos, prieš daržovių sėją žemę būtina palieti. Patartina nepamiršti sėjomainos reikalavimų.

Pats laikas pasisėti žieminių ridikų. Tik vertėtų nepamiršti juos pakankamai laistyti ir nepertręšti azotinėmis trąšomis, kad gerai laikytųsi žiemą.

Liepos pradžioje dar galima pasisėti ankstyvųjų morkų. Kai jos sudygs ir prabėgs 75–95 dienos, t.y. spalį, bus galima išsikasti morkyčių.

Baigus skinti braškes, reikia sutvarkyti braškyną. Jei jame daug ligotų ir kenkėjų pažeistų lapų, jie tuojau pat nušienaujami, kad spėtų ataugti jauni, sveiki lapai. Nupjautą masę (kartu su mulčio liekanomis) reikia sugrėbti ir sudeginti. Pavėlavus nupjauti senus lapus, naujieji iki žiemos nespės pakankamai suvešėti, todėl braškės gali nukentėti nuo šalčių. Jei braškės puvo, jas būtina nupurkšti 1 proc. Bordo tirpalu.

Sėjame rudeniui

Iškasę ankstyvąsias bulves, ridikėlius ir kitų rūšių daržoves, laisvose daržo vietose pasėkite ridikėlių, ropių ir petražolių. Šias daržoves galėsite vartoti vėlai rudenį.

Rinkdami daržoves pakartotinei sėjai, atsižvelkite ir į sėjomainos reikalavimus. Pirmiausia surinkite augalines atliekas, išravėkite piktžoles, smulkiai supurenkite dirvą, kurios 1 m² patręškite 150–200 g medžių pelenais, išlyginkite žemės paviršių ir tik tada pakartotinai pasėkite daržoves. Jei dienos sausos, prieš daržovių sėją žemę paliekite.

Ridikėliai užaugina geros kokybės šakniavaisius tik tada, jei šviesos diena yra trumpa. Norėdami užauginti sultingus šakniavaisius, virš šių daržovių sukalkite medinius karkasus, o kai ridikėliai sudygs, juos uždenkite saulės šviesą nepraleidžiančia polietileno plėvele, kad šviesos diena sutrumpėtų iki 10–12 val.

Kovos už derlių

Liepą labai sparčiai dauginasi daržovių kenkėjai ir ligų sukėlėjai, pakartotinai pradeda skraidyti kopūstiniai pelėdgalviai ir svogūnų muselės. Šaltos liepos mėnesio naktys, laistymas šaltu vandeniu, sėjomainos taisyklių nepaisymas (pavyzdžiui, tose vietose, kuriose prieš tai augo agurkai, vėl juos pasodinate) – tai priežastys, dėl kurių daržoves pažeidžia grybinės ligos: pomidorų fitoftorozė ir miltligė.

Pipirus pažeidžia daugybė ligų. Jei trūksta drėgmės, kai kurios ankščių vietos įgauna pilkšvai rausvą atspalvį ir įdumba į vidų. Vėliau jos suminkštėja ir gali pasidengti pilkšvu puviniu. Norėdami darže ir šiltnamiuose augančius agurkus apsaugoti nuo amarų, juos pririškite prie atramų, nes ant žemės gulinčius vaisius amarai labiau pažeidžia.

Jei laukiate gausaus obuolių derliaus, šakas iš anksto paremkite atramomis. Jei tuo nepasirūpinsite, šakų vidus bus mažiau apšviestas, sutriks aeracija ir susidarys geros sąlygos vaismedžių ligoms. Ypač svarbu atramomis paremti tas šakas, kurių medieną buvo pažeidę žiemos šalčiai.

Liepą ima kristi sukirmiję obuoliukai. Tai – vaisėdžių darbas. Jiems gaudyti ant vaismedžių kamienų rišamos kokios nors medžiagos juostos. Po jomis žiemoti sulenda nemažai vaisėdžių vikšrų ir obelinio žiedgraužio vabalų. Tinka ant medžių pakabinti „bambalius“ su džiovintų obuolių kompotu. Jis privilioja kenkėjus. Žieminių veislių obelis, kurių vaisiai bus ilgai laikomi, tiktų nupurkšti 0,5 proc. kalcio salietros tirpalu. Kalcio salietrą galima naudoti kartu su pesticidais.

Pirmoje liepos mėnesio pusėje dirvonuojančioje sodo žemėje pasėkite sideracinių augalų (garstyčių, facelijų, žirnių ar vikių), kurie dirvoje pagausina organinių medžiagų. Jie itin naudingi šlapiame dirvožemyje, nes jį sausina, sustabdo vaismedžių augimą ir jiems padeda geriau pasiruošti žiemai. Rudens pradžioje sideracinius augalus nupjaukite ir perkaskite žemėje. Jie ne tik pagerins dirvos struktūrą, bet ir sustiprins naudingųjų dirvos mikroorganizmų veiklą.

Darbai sode

Pirmoje liepos pusėje, nuėmus trešnių derlių, medžius iškart reikėtų genėti, vėlyvesnių veislių augalai genimi truputį vėliau. Patartina nuolat išpjauti ūglius, užaugusius ant skiepytų vaismedžių kamienų. Taip pat svarbu nepamiršti pašalinti iš šaknų augančias atžalas ir vilkūglius.

Derėjusias avietes būtina išpjauti. Avietynai sparčiau augins naujus ūglius, gerokai sumažės augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Nuėmus serbentų ir agrastų derlių, augalus būtina nupurkšti fungicidais.

Jei vaiskrūmiai užaugina daug uogų, o patys auga lėtai, vos tik nuskynus uogas, augalus reikėtų patręšti kompleksinių mineralinių trąšų, kuriose būtų azoto, fosforo ir kalio, tirpalu (10 l vandens ištirpinkite 1 v. š. kompleksinių mineralinių trąšų).

Liepos pabaigoje sodo augalus patariama tręšti trąšomis, kuriose yra fosforo, kalcio ir kalio. Jos skatina vaisių brendimą, padeda daugiamečiams augalams geriau pasiruošti žiemai.

Azoto turinčiomis trąšomis po liepos 15–20 dienos daugiamečių augalų patariama daugiau nebetręšti arba tręšti ypač mažais jų kiekiais.

Liepos mėnesį serbentai ir agrastai ne tik sunokina uogas, bet ir pradeda formuoti vaispumpurius – būsimojo derliaus pagrindą. Todėl liepos mėnesį būtina tinkamai prižiūrėti derančius vaiskrūmius: juos aprūpinti vandeniu, purenti dirvožemį, ravėti piktžoles, augalus apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų.

Jei vaiskrūmiai užaugino daug uogų, o patys auga lėtai, vos tik nuskynę uogas augalus patręškite kompleksinių mineralinių trąšų tirpalu (10 l vandens ištirpinkite 1 v. š. kompleksinių mineralinių trąšų). Svarbu, kad mineralinių trąšų sudėtyje būtų azoto, fosforo ir kalio. Jei neturite mineralinių trąšų, vaiskrūmius paliekite karvių mėšlo tirpalu, į jį įberkite medžio pelenų. Prieš tręšdami vaiskrūmius būtinai paliekite. Šio tirpalo ant 10 m² žemės supilkite maždaug 25 l. Kad trąšos nenudegintų vaiskrūmių lapų, po tręšimo augalus nuplaukite vandeniu iš laistytuvo.

Gėlyno priežiūra

Liepos mėnesį iškaskite pavasarį žydėjusias svogūnines gėles: tulpes, hiacintus, lelijas ir kt. Iškastus svogūnėlius sudėkite į dėžes vienu sluoksniu ir palaikykite porą dienų atvirame ore po stogu. Jei matote, kad svogūnėliai pažeisti grybinių ligų, juos nuvalykite ir pamirkykite tirpale su fungicidu. Ne mažiau svarbu pasirūpinti vijoklinėmis gėlėmis ir įrengti joms atramas, jei to dar nepadarėte. Yra įvairiausių būdų vijokliams atremti: tinklai, grotelės, pergolės, treliažai, tvoros.

Nužydėjusių daugiamečių gėlių žiedus, jei sėklų nereikia, patartina nupjauti, tada gėlės būtų stipresnės. Lobuliarijos, nemezijos, ylalapiai flioksai nupjaunami, paliekant apie 5 cm stiebelius. Vėliau jie atželia ir vėl žydi.

Liepos vidurys – vis dar tinkamas metas sėti alpinius astrus, daugiametes saulutes, gvazdikus ir neužmirštuoles, našlaites. Pavėsingos, drėgnos, vandeniu užliejamos vietos gėlių daigams nėra tinkamos.

Metas pašakinti stambiažiedžių chrizantemų lapų pažastyse išaugusius ūglius.

Liepos pabaigoje, kai nudžiūsta lapai, kasami narcizai. Vėliau kasti nepatartina, nes pradeda augti naujos šaknys. Kasama atsargiai, kad nebūtų pažeisti svogūnai. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje 20 laipsnių temperatūroje, o po 2–3 savaičių valomi, rūšiuojami. Atskiriami tie, kuriuos galima dalyti nepažeidžiant motininio svogūno.

Antroji liepos pusė – geriausias laikas dauginti vilkdalgius, dalijant kerą.

Visos rožės liepą patręšiamos paskutinį kartą, kad iki rudens spėtų sumedėti ūgliai, tada mažiau tikėtina, kad jie nušals. Vienmetes, dvimetes ir daugiametes gėles reikia tręšti kas 10 dienų.

Kardelius vertėtų nupurkšti kalio ir fosforo trąšomis (kalio – 30 g/m², fosforo – 40 g/m²). Trąšas galima išbarstyti ir vėliau įterpti. Dar geriau palaistyti trąšų tirpalu. Per sausras reikia laistyti gausiai. Žiedai skinami vėlai vakare arba anksti rytą, paliekant 3–4 lapus.

Braškių mėnuo

Ar jau karpyti braškių lapus?

Braškių lapų karpymą galima padalinti į tris periodus. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų.

Naudingiausia lapus nukirpti vasarą, vos tik nuskynus uogas, nes per likusį laiką iki šalčių krūmeliai spės užauginti naujus lapus, suformuoti kitų metų žiedpumpurius ir sukaupti maistinių medžiagų. Žiemą tokie krūmeliai pasitinka stiprūs.

Jei nusprendėte braškes apkarpyti rudenį, tai darykite rugsėjo pradžioje. Jokiu būdu nelieskite vidurinės kelmelių dalies. Tada pamulčiuokite šiaudais, nušienauta žole, nukritusiais spygliais ar durpėmis.

Jei nei vasarą, nei rudenį nekarpysite lapų, tai padaryti beliks tik pavasarį. Po žiemos pašalinkite nudžiūvusius lapus, palikdami tik žaliuosius lapelius ir neprasikleidusius pumpurus.

Kitaip reikia elgtis su remontantinėmis braškėmis. Visiškai nukirpti jų lapų negalima, nes tai sutrumpins uogų derėjimo laiką. Tuojau pat reikia pašalinti tik sudžiūvusius, ligų pažeistus lapus. Rudenį reikia atkreipti dėmesį tik į vėlyvus remontantinių braškių žiedstiebius. Jie vis vien braškių nebeužaugins, tačiau iš augalų pasisavins daug jėgų, todėl juos reikia iškarpyti.

Apskritai, jei kai kuriuos braškių krūmelius pažeidė ligos ar kenkėjai, nieko nelaukdami juos išraukite kartu su šaknimis ir sudeginkite, o augimo vietą paliekite kalio permanganato tirpalu. Net ir sveikų nukirptų lapų nepalikite braškyne, juos suberkite į komposto krūvas. Tada lysves supurenkite 3–5 cm gylyje ir paliekite augalus. Profilaktiškai sumažindami įvairių ligų pavojų, braškių krūmelius galite palieti karvių mėšlo ar paukščių mėšlo tirpalu (santykiu 1:10) ir pabarstyti medžio pelenais.

Jei norite praplėsti ar atnaujinti braškyną, vasarą ūsams leiskite augti, o tada pirmąsias rozetes sodinkite naujose lysvėse. Pirmosios rozetės – tai arčiau motininio augalo užaugę ūsai. Jei braškynui daugiau nei 4 metai, jį atnaujinkite.

Kaip kovoti su miltlige?

Braškių miltligė (Sphaerotheca macularis) – labai žalinga po priedangomis ir šiltnamiuose auginamoms braškėms liga, sausomis ir karštomis vasaromis gali pasireikšti ir lauke ant jautrių ligai veislių braškių. Puola visas antžemines augalo dalis. Pirmieji požymiai pasirodo gegužės mėnesį.

Saugiausia cheminė priemonė – nedidelės koncentracijos karbamido tirpalas, kuriuo augalus patariama nupurkšti nusileidus saulei (kad tirpalas nenudegintų lapų). Tirpalu purškiama viršutinė ir apatinė lapų pusė. Juo negalima purkšti daržovių ir vaiskrūmių, nes galite apsinuodyti.

Sustabdyti ligos vystymąsi ir ligos sukėlėjus, juos nuplauti nuo lapų, žiedų, uogų ir vaisių gali kalio permanganato tirpalas (10 l vandens ištirpinkite 5 g kalio permanganato).

Natūralūs kovos būdai užims daugiau laiko. Vienas jų – medžių pelenų antpilas. Pusę kibiro nusijotų medžių pelenų užpilkite 7–8 l vandens, leiskite nusistovėti parą ir nukoškite. Tirpalą lygiomis dalimis praskieskite vandeniu, įpilkite truputį skysto muilo, kad tirpalas geriau priliptų prie miltligės pažeistų augalų.

Taip pat gelbės galvijų mėšlo antpilas. Trečdalį kibiro galvijų mėšlo užpilkite 1 kibiru šalto vandens, reguliariai maišydami leiskite nusistovėti 3 dienas. Tada nukoškite per tankų audinį, parskieskite vandeniu santykiu 1:10. Prieš purkšdami augalus, kaskart paruoškite naują tirpalą.

VL