Praėjusią savaitę kai kuriuose šalies rajonuose termometro stulpeliams nukritus 27 laipsniams žemiau nulio, sodininkai su nerimu pradėjo žvalgytis į savo sodus. Ypač ten, kur augintos šalčiams mažiau atsparios veislės, arba tose vietovėse, kur laikėsi plona sniego danga.

Pavojus jauniems ūgliams

Biržų rajone spustelėjęs –26 laipsnių šaltukas serbentų augintojus privertė susimąstyti, ar nebus pažeisti jauni, dar nesumedėję sodinukų ūgliai. Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius sako, kad didžiausia grėsmė kol kas tik jauniems ūgliams, mat jo auginami juodieji serbentai puikiai peržiemoja prie 20–25 laipsnių šalčio.

„Ankstesniais metais buvo taip, kad jaunas serbentynas nušalo šaknis, tačiau, laimei, augalai atsiaugino šaknis. Kol kas į laukus dar neinu, nežiūrėjau kokia situacija, viskas dar prieš akis, reikia sulaukti pavasario, pažiūrėsim, kaip sprogs pumpurai pavasariop“, – dėl šalyje praslinkusių šalčių per daug nesuka galvos pašnekovas.

Serbentų augintojas akcentavo, kad sodininkams didžiausia rykštė – pavasarinės šalnos. Praeitais metais jos pasiglemžė apie 90 proc. derliaus. Nors vyksta derybos su draudimo kompanijomis dėl šalnų rizikos įtraukimo, draudikai kol kas neskuba, mat tai per daug rizikinga, kalbėta, kad draudimo įmokos augintojams gali būti laibai aukštos.

Galėjo pakenti tik žemaūgiams

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė taip pat kalba, kad tik pavasarį bus aišku, kokią įtaką sodams galėjo padaryti pasirodęs speigas. Ji pripažįsta, kad didžiausia rizika yra žemaūgiams sodams, mat šių augalų šaknų sistema yra arčiau paviršiaus.

Tie, kas palmių neaugina, neturėtų patirti didesnių sodinukų netekčių. Didesnė nušalimo tikimybė tik persikams, nektarinams ir kitiems daugiau iš pietinių kraštų atkeliavusiems augalams.

„Be to, jų šaknų sistema yra mažesnė, šiek tiek arčiau žemės paviršiaus. Visi mūsų prekiniai sodai turi tokių obelų. Didieji sodai turi maždaug pusę žemaūgių obelų, ypač tokių daug sodino mažesni sodininkai. Jau treti metai, kai nebuvo jokių šaknų ar kamienų nušalimų, tikimės, kad šie metai taip pat bus be didesnių nuostolių“, – vylėsi V.Kuliešienė.

Yra vienas „bet“

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LAMMC SDI) Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas sako, kad momentinis šaltis iš esmės šiuo metų laiku nėra labai baisus, nes augalai yra gilioje miego fazėje. Anot jo, jeigu žemaūgės obelys buvo sodintos pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas, joms tikrai neturėtų kilti bėdų. Tačiau, jo teigimu, yra vienas „bet“.

„Jeigu sodininkai obelaites sodino populiariu jautresniu M9 poskiepiu ir tai darė sekliai, kai virš žemės lieka 10–15 cm poskiepio, tuomet gali būti bėdų. Ta dalis, kuri liko virš sniego, tikrai galėjo nušalti. Taip pat pavojinga ten, kur sniego buvo labai mažai, pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje. Mačiau žemėlapiuose, kad ten buvo tik 2–3 cm sniego dangos. Todėl mes visuomet sakome, kad jeigu sodinate jautresnį šalčiams poskiepį, jis turėtų atsidurti maždaug 2 cm po žeme“ , – pastebėjo LAMMC SDI mokslininkas.

Besniegis šaltis pavojingiausias

Savo ruožtu mokslininkas ramina, kad tie, kas palmių neaugina, neturėtų patirti didesnių sodinukų netekčių. Didesnė nušalimo tikimybė tik persikams, nektarinams ir kitiems daugiau iš pietinių kraštų atkeliavusiems augalams.

„Iš esmės šiuo laiku augalai gilioje ramybės fazėje, todėl nukentėti jie neturėtų. Tikrai nedrįsčiau teigti, kad viskas blogai. Mūsų tradiciniams augalams šaltis nepadarė žalos arba ji labai minimali. Tiems augalams, kurie žiemoja po sniegu, pavyzdžiui, braškės, jeigu jos buvo po 10 cm sniego danga, sakyčiau, kad viskas gerai, bet jeigu sniegelio nebuvo ar buvo mažai – klausimas ar braškės išgyvens, gali būti nuostolių“, – situaciją komentavo patyręs sodininkas.

Jis taip pat pažymėjo, kad ne tik mums, bet ir augalams labai svarbi jutiminė temperatūra. Šaltis daug kur buvo be vėjo, oras buvo ramus.

Tarp Palangos ir Klaipėdos daugiau nei 1,5 ha braškių auginantis jaunasis ūkininkas Paulius Preibys pripažįsta, kad pastarosiomis savaitėmis jo laukuose buvo daugiau šalnų nei sniego, o šalčiausią dieną spustelėjo 22 laipsnių šaltis. Jaunasis ūkininkas dėl to kol kas neišgyvena, mat rinkosi veisles, kurios atsparios didesnei minusinei temperatūrai, t.y. ‘Malvina’ ir ‘Allegro’.

„Kol kas sunku pasakyti, ar šaltis padarė kokios nors žalos. Kol kas viskas padengta sniegu, šlapia. Bijau ir ką nors prognozuoti, pavasarį viskas bus aiškiau“, – svarstė P.Preibys.

Svarbu atsirinkti tinkamą veislę

Desertines ir vyno gamybai skirtas vynuoges ne vienus metus Lietuvoje auginantis ir populiarinantis Andrius Diliautas skyrė nemažai laiko ir pastangų tam, kad atsirinktų mūsų krašto klimatui tinkančias veisles. Šiandieną dalis vynmedžių auga prie jo namų Vilniaus rajone, didesnė plantacija, 0,8 ha – Švenčionių apylinkėse.

„Dauguma auginamų veislių yra hibridinės. Jų atsparumas šalčiui priklauso nuo to, kiek jose yra tikrojo europietiško vynmedžio, augančio aplink Viduržiemio jūrą, genų. Šiaurės Vokietijos zonoje augančios veislės gali atlaikyti ir 23 laipsnių šaltį. Priklausomai nuo to, iš kur kokia veislė atkeliavo, vynmedis gali atlaikyti ir 35 laipsnių speigą. Tiesa, desertinės veislės kiek lepesnės, 25 laipsnių šaltis joms jau pavojingas“, – tikina patyręs vynuogių augintojas Lietuvoje.

Jo teigimu, sausį praėjęs stiprus šaltukas vynuogių augintojų neišgąsdino. Žymiai daugiau nerimo atneša šalčiai kovo mėnesį, kai augalai bunda. Tada jau net ir 10–15 laipsnių šaltis gali padaryti negrįžtamos žalos.

Dengia plėvele

Dalį jautriausių šalčiams vynmedžių jis dengė agroplėvele. Tai darė dar spalį, iškart po genėjimo ir klojo augalus dviem baltos agroplėvelės sluoksniais. Anot pašnekovo, jei lauke laikosi maždaug 25 laipsnių šaltis, po plėvele temperatūra būna maždaug 5 šilčiau ir to pakanka, kad apsaugotume augalą.

„Ant agroplėvelės laikosi sniegas, jis nenuslysta. Taip pat didelis privalumas, kad augalas kvėpuoja ir nešunta. Anksčiau bandėme dengti šienu, bet vėliau turėjome problemų su graužikais. Galima pridengti eglišakiais, bet ne visi mes turime nuosavo miško, kad galėtume pasiruošti tiek šakų, todėl agrodanga patogiausias sprendimas“, – pabrėžia jis. A.Diliautas dalį vynmedžių augina šiltnamyje. Jos iš rudens gausiai palaistomos, vėliau guldomos ant žemės ir dengiamos agroplėvele.

Pašnekovas pastebi, kad susidomėjimas vyndaryste ar desertinėmis vynuogėmis šalyje auga. Iš jo vynuogyno kasmet iškeliauja šimtai sodinukų. Į jį kreipiasi ne tik lietuvaičiai, bet ir latviai, estai, atkeliauja užsakymai ir iš suomių. „Mes jau nesame šiauriausi vynuogių augintojai“, – užtikrina vynuogių augintojas A.Diliautas.

Kompensuoja dalį nuostolių

Nuo žiemos šalčių sodininkai nukenčia rečiau, baisiausia jiems – pavasarinės šalnos, kurios, pavyzdžiui, pernai nušaldė ne vieną sodą. Praėjusių metų pabaigoje beveik 200 sodininkų bei uogų augintojų, nukentėjusių nuo šalnų metų pradžioje, sulaukė 2,1 mln. eurų paramos.

Parama buvo skiriama pagal priemonę „Parama žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2023 metais “. Pagal šią paramos schemą finansuota iki 60 proc. žemdirbių patirtų nuostolių.

Išmokas gavo tie ūkininkai, kurie pateikė prašymus paramai ir atitiko paramos teikimo reikalavimus, nustatytus Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nukentėjus sodų ir uogynų derliui dėl šalnų 2023 metais, teikimo taisyklėse.