Pavasaris – gamtos atgimimo metas, kai prasideda medelių ir krūmų sodinimo sezonas. Tai puiki proga atnaujinti savo aplinką, pasirinkti tinkamus sodmenis ir sukurti jaukią, harmoningą erdvę. Sodinant medžius labai svarbu nepasiduoti emocijoms ir neprisipirkti augalų, kurie vėliau taps galvos skausmu. Rinkitės tinkamus augalus pagal jų auginimo sąlygas (dirvožemio tipą, saulės apšvietimą) ir kraštovaizdžio dizainą. Užtikrinkite, kad dirvožemis būtų tinkamai praturtintas maistinėmis medžiagomis.

Kaip pasirinkti tinkamą medį

Renkantis medį, verta atsižvelgti į aplinką – ar augalas tinka jūsų kiemo dydžiui ir vietovei? Labai svarbu suprasti, kad augalas visada nebus tokio dydžio, kokį jį perkate ir pasodinate. Todėl vietą augalui visada rinkite labai kruopščiai ir atsižvelkite į augalo dydį po 10 ar 20 metų.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į augalų poreikį saulės šviesai. Kai kurie medžiai mėgsta pilnai apšviestą vietą, kiti geriau auga pavėsyje. Taip pat svarbu atsižvelgti į augalo žydėjimą ir lapijos dekoratyvumą.

Specialistai pataria rinktis augalą, kuris gražiai atrodys visais metų laikais. Jei mėgstate mažiau priežiūros reikalaujančius augalus, rinkitės vietines rūšis. Tam puikiai tinka spygliuočiai. Pušys – vieni populiariausių augalų Lietuvos sodybose ir kiemuose.

Skirtingos pušys

Lietuvoje vyrauja trys pagrindinės pušų rūšys: paprastoji, kalninė ir juodoji. Labiausiai paplitusi paprastoji pušis puikiai tinka tiems, kurie savo kieme nori susikurti kuo natūralesnę aplinką. Vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralumą, paprastumą, praktiškumą, todėl šią pušį renkasi ne tik tam, kad kiemas atrodytų gyvesnis, žalesnis, sodresnis – ji užaugusi sudarys pavėsį.

Tankiose pušų lajose prieglobstį randa ir lizdus suka paukščiai. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog paprastoji pušis labai greitai auga ir užaugusi gali pasiekti net 40–42 m aukštį. Todėl paprastąsias pušis rekomenduojama rinktis didesnėms sodyboms su erdvesniais kiemais. Paprastosios pušys turi daugybę veislių.

Kalninė pušis (Pinus mugo) – tai dekoratyvus, atsparus ir lengvai prižiūrimas spygliuotis, plačiai naudojamas tiek urbanistiniuose, tiek natūraliuose kraštovaizdžiuose. Dėl savo kompaktiškos formos ir atsparumo aplinkos sąlygoms ji yra idealus pasirinkimas tiek viešosioms erdvėms, tiek privačioms sodyboms.

Pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis nei kituose miškuose.

Pagrindinės kalninės pušies savybės yra atsparumas, universalumas ir nereiklumas dirvožemiui. Be to, šis augalas užauga iki 1–3 m, rečiau 5–6 m aukščio, ir auga gana lėtai. Tai leidžia augalą sodinti mažai priežiūros reikalaujančiuose želdiniuose.

Kalninė pušis puikiai toleruoja sausras, šalčius, stiprų vėją ir net užterštą miesto orą. Ją galima auginti tiek pavieniui, tiek grupėmis, taip pat iš jų galima formuoti gyvatvores ar alpinariumus. Kalninė pušis gali augti įvairiose dirvose, nors geriausiai veši gerai drenuotoje ir vidutinio derlingumo žemėje.

Kalninė pušis puikiai tinka šlaitų apželdinimui – dėl savo šaknų sistemos kalninė pušis puikiai tinka šlaitų sutvirtinimui ir erozijos prevencijai.

Juodoji pušis šiandien yra vienas dažniausių pasirinkimų. Jas žmonės renkasi dėl puošnesnių spyglių – jie tamsiai žali su plataus ovalo formos laja, kuri medžiui bręstant gali įgauti skėtišką formą. Juodoji pušis, palyginti su paprastąja, mūsų akiai atrodo grakštesnė, elegantiškesnė.

Dar vienas didelis juodųjų pušų pranašumas – greitas augimas. Šios pušys gali pasiekti 20–30 m aukštį ir 8–10 m plotį. Per metus ji paauga apie 40 cm į aukštį ir 20 cm į plotį. Dėl to, jei norite savo kieme greitai užsiauginti gražius medžius, juodosios pušys – idealus pasirinkimas.

Pušų kainos medelynuose labai skiriasi. Kainą lemia medelių branda ir dydis – medelyne augusios ir ilgesnį laiką prižiūrėtos pušys kainuoja gerokai brangiau. Kainą taip pat lemia augalo veislė ir forma – formuoti medeliai visuomet bus brangesni nei paprasti, maži sodinukai.

Dar apie pušis

Pušys išskiria daug fitoncidų, kurie pasižymi stipriomis antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, o tai padeda kovoti su kvėpavimo takų ligomis. Taip pat pušys veikia tonizuojančiai, padeda įveikti nuovargį.

Gydomuoju poveikiu pasižymi ir pušų spygliai. Sausio ir vasario mėnesiais juose gausu vitaminų (ypač vitamino C). Todėl pušų spyglių nuovirai tinka organizmui stiprinti ir atsparumui ligoms didinti.

Pušies pumpuruose gausu eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, flavonoidų, karotino. Iš pušies pumpurų paruošti preparatai veiksmingai malšina skausmą, aktyvina protinę veiklą, stiprina imunitetą ir naikina kai kuriuos ligas sukeliančius virusus.

Kasmet nuo gegužės pradžios iki birželio antrosios dekados pušys „žydi“ – kaip ir dauguma augalų, jos turi dauginimosi organus. Šie dauginimosi organai vadinami vyriškais ir moteriškais strobilais.

Strobilai – dauginimosi organai, iš kurių ir atsiranda sporos. Vyriškas „žiedas“ stiebiasi aukštyn, o šalia jo prilipę moteriški „žiedai“ – degtuko galvutės dydžio konkorėžiukai. Vos pajudinus pakyla geltonų žiedadulkių debesis. Pušų žiedadulkėse yra oro pūslelių, todėl jos gali pakilti į aukštus atmosferos sluoksnius ir įveikti didžiulius atstumus.

Kiekvieną dieną ore vis daugiau pušų ir eglių barstomų žiedadulkių. Kai kuriose vietose jų bus tiek daug, kad gana tankiu sluoksniu nusės ant automobilių ar šaligatvių. Į tai reikia atkreipti dėmesį prieš apsodinant savo kiemą ar sodybą pušimis.

Paprastosios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis nei kituose miškuose. Šios lakiosios dalelės veikia kaip natūralūs antibiotikai –sunegalavus ar peršalus rekomenduojama pasivaikščioti po pušynus, tik jautresni ir alergiški žmonės turėtų pasisaugoti.