SPA malonumai sodybos terasoje ar nuosavame kieme. Skamba maloniai, tiesa? Pasirodo, kad vis daugiau sodiečių ryžtasi investuoti į kubilus asmeninėms reikmėms. Kol gyventojai džiaugiasi šilto vandens voniomis, burbulų masažais po atviru dangumi, gamintojai yra priversti suktis ir vos spėja išpildyti visus užsakymus. Paklausa nemažėja net stebint augančias kubilų kainas.

Nori SPA namuose

Anksčiau kubilo malonumais galėdavome pasidžiaugti tik kaimo turizmo sodybose, o šiandieną vis daugiau sodiečių patys ryžtasi investuoti į kubilus ir juos stato kiemuose, terasose. UAB „Kubilų pasaulis“ direktorius Audrius Žagužauskas tvirtina, kad šiandien apie 80 proc. užsakomų kubilų iškeliauja būtent asmeniniams poreikiams, o ne nuomai. Panašią tendenciją mato kubilus gaminančios ir jais prekiaujančios bendrovės „Augina“ atstovas Kęstas Vievesis.

Nors didžioji dalis jų gaminamų kubilų iškeliauja į užsienį, Lietuvoje susidomėjimas jais nemažėja. Pasak jo, pardavimai kaip ant mielių ėmė augti prasidėjus pandemijai, užsidarius viešbučiams, SPA, nutrūkus kelionėms į užsienį. Žmonėms užsidarius namuose, daugeliui knietėjo daugiau patogumų įsirengti namuose. Tačiau nors pandemija traukiasi, susidomėjimas kubilais išliko.

„Žmonės skambina ir sako, kad kažkada išsinuomotoje sodyboje mirko kubile. Vėliau jie pagalvojo, kad kubilas gražiai įsikomponuotų ir jų sodyboje. Ypač daug užsakymų turėjome per pandemiją. Su kolega juokavome, kad būtume galėję dirbti dieną naktį ir vis tiek būtume nespėję“, – sako prieš porą metų pasipylusiais užsakymais patenkintas pašnekovas.

Būtinas vanduo ir elektra

Mūsų senoliai, ko gero, dar atsimena medinius kubilus, kuriuos saugant, kad neatsirastų tarpai, tekdavo reguliariai mirkyti. Nors tai autentiškas, medžio kvapu atsiduodantis kubilas, šiandieną tokių sodiečiai namuose nepageidauja. Dauguma jų renkasi kubilus su „patogumais“, t. y. su vandens ir oro masažo sistemomis, LED apšvietimu ar net elektriniais šildytuvais vandens temperatūrai palaikyti.

Tačiau ar visose sodybose įmanoma įsirengti kubilą? A.Žagužauskas sako, kad jį pastatyti galima visur, kur yra vandens ir elektros. „Beveik į visus modelius telpa maždaug 2 kub. m vandens. Vanduo gali būti iš kūdros, šaltinio, upelio ar šulinio. Taip pat reikalinga elektra įvairioms masažinėms sistemoms. Jeigu elektros galingumo neužtenka, renkamasi paprastesnius variantus. Pajungti kubilą nėra sudėtinga. Stengiamės juos gaminti tokius, kad šeimininkams viskas būtų kuo paprasčiau. Prieš išveždami į sodybas, kiekvieną kubilą testuojame, patikriname, ar jis veikia taip, kaip turėtų“, – pabrėžia specialistas.

Skirtinga apdaila – skirtinga priežiūra

Kaimiškoje sodyboje svarbu, kad kubilas įsilietų į peizažą. Natūralu, kad ieškoma tokių sprendimų, kurie atrodytų tvarkingai, estetiškai bei reikalautų mažiau priežiūros. Kubilo išorinė apdaila dažniausiai būna medinė (eglės), termomediena arba medžio plastiko kompozitas. Šios medžiagos skiriasi ne tik kaina, bet ir priežiūra, ilgaamžiškumu.

„Medinė apdaila yra pigiausia, ji įeina į standartinę komplektaciją. Tačiau jos priežiūra reikalauja laiko, ją reikia kas metai impregnuoti. Spygliuočių mediena išsiskiria minkštumu, lengvumu, paprastu apdorojimu, pasižymi lankstumu, nejautrumu drėgmei. Eglės medienos ypatinga savybė yra ta, kad džiūdama ji itin mažai traukiasi. Naudojant impregnantą medienos apsaugai nuo drėgmės, karščio ir purvo išlaikoma reprezentatyvi išvaizda. O štai termiškai apdorota mediena reikalauja mažiau laiko ir priežiūros, ji nėra tokia paveiki oro sąlygoms. Ji yra karščiu (180–215 °C) ir garais apdorota eglinė ir (ar) pušinė mediena. Terminis apdorojimas negrįžtamai paveikia jos savybes – ji tampa itin patvari, pagerėja matmenų stabilumas ir termoizoliacija. Pakitusi mediena beveik nesitraukia ir nesikraipo, ilgiau išlaiko naujumo įspūdį. Medžio plastiko kompozitas prižiūrimas paprasčiausiai. Jeigu jis apsineša dulkėmis, purvu, galima tiesiog su aukšto spaudimo srove nuplauti ir jam nieko nenutinka. Jis taip pat nesideformuoja, nereikia kiekvieną sezoną atnaujinti spalvos“, – skirtingų apdailų trūkumus ir privalumus įvardija K.Vievesis.

Anksčiau kubilo malonumais galėdavome pasidžiaugti tik kaimo turizmo sodybose, o šiandieną vis daugiau sodiečių patys ryžtasi investuoti į kubilus ir juos stato kiemuose, terasose.

Krosnelė – integruota ar išorėje?

Kalbant apie vandens šildymą, kubilai turi išorines arba integruotas krosneles. Pastarosios šildomos malkomis. Pasiteiravus, kuri krosnelė patogesnė ir praktiškesnė, V.Vievesis sako, kad didesnė dalis klientų renkasi integruotą krosnelę, nes ji taupo vietą. Tokią krosnelę linkę rinktis mažesnius sklypus turintys užsakovai. Anot pašnekovo, krosnelė montuojama po stiklo pluošto įdėklu, tad jos realiai nesimato. Matoma tik viena šeštoji krosnelės dalis (kubilo išorėje), per kurią ir dedamas kietas kuras. Rekomenduojama kūrenti sausomis malkomis, briketais. Pašnekovas pataria vengti anglių, nes kaminas yra 2 m aukščio ir išeina iš kubilo korpuso, todėl kietosios dalelės gali patekti į besimaudančiųjų plaučius. Kubilo viduje montuojama krosnelė taip pat šiek tiek greičiau pašildo vandenį.

Tačiau vidinė krosnelė turi ir trūkumų. K.Vievesis atkreipia dėmesį, kad po ilgų naudojimo metų atsiradus įtrūkimams ar nusidėvėjimui, ilgiau užtruktų krosnelės keitimas. Taip pat viduje montuojama krosnelė užima naudingą vietą kubile, todėl vandens zona šiek tiek sumažėja. Tuo metu išorėje montuojama krosnelė šią problemą išsprendžia. Taip pat kubilą su išorine krosnele yra patogiau montuoti į terasą, nes krosnelę galima statyti toliau nuo kubilo. „Tik reikia prisiminti, kad krosnelė turi stovėti tokiame pačiame aukštyje kaip ir kubilas, tam turi būti numatyta vieta šalia terasos. Šią krosnelę dažniausiai renkasi gyvenantys didesnėse sodybose. Taip pat išorinę krosnelę renkasi tie, kurie kubile planuoja sutalpinti daugiau žmonių“, – pasakoja kubilų specialistas.

Elektrinius renkasi rečiau

A.Žagužausko teigimu, yra ir elektra šildomų kubilų. Tokį kubilą jis turi ir savo namuose. Tačiau norint juose maudytis, tam tenka ruoštis gerokai iš anksto. „Burbulinės vonios nuo kubilų daugiausia skiriasi šildymo būdu. Kubilai šildomi malkomis, burbulinė vonia – elektra, todėl jei kubilas pašildomas elektra, tai beveik tas pats, kas mirkti burbulų vonioje. Elektra šildomame kubile veikia vandens filtravimo įrenginiai, surenkamos šiukšlės. Tuomet vandenį talpoje galima laikyti ilgiau, tereikia naudoti specialią chemiją. Tačiau elektra šildomus kubilus žmonės renkasi rečiau, nes kainą didina filtras. Taip pat ilgėja vandens šildymo laikas. Pavyzdžiui, trijų kilovatų elektrinis šildytuvas kubilą šildytų 40–50 valandų. Jis taip pat palaiko vandens šilumą. Žinant dabartines elektros kainas, tai daug kam nėra patrauklu. Privalumas tik tas, kad elektra šildomame kubile gali pamirkti kada nori, nes palaikoma pastovi vandens temperatūra“, – didelių perspektyvų elektriniam vandens šildytuvui kol kas nemato pašnekovas.

Pamiršo išleisti vandenį

Malkomis ar briketais kūrenama krosnelė, priklausomai nuo lauko oro temperatūros, oro sąlygų ir įleisto vandens temperatūros, įkaista per 2–3 valandas. K.Vievesis pabrėžia, kad kubilo vanduo turėtų būti 38–40 laipsnių. Ši aukšta temperatūra padeda kūnui atsipalaiduoti ir sušilti. Žmonės paprastai maudosi prieš miegą, nes manoma, kad šiltas vanduo padeda užmigti ir pašalina stresą iš kūno. Tačiau išlipus iš kubilo nereikėtų skubėti eiti miegoti. Pašnekovas primena labai svarbią taisyklę – išleisti vandenį iš kubilo reikėtų tik jam gerai pravėsus. Tai padarę per anksti rizikuojate sugadinti krosnelę.

„Taip pat buvo atvejis, kai mūsų kubilą įsigijo žmonės iš Norvegijos. Jie jį išsivežė, išbandė ir kitą dieną mums skambina, esą turi problemų. Jie pasakojo, kad variklis veikia, bet vanduo neišbėga. Paprašėme atsiųsti vaizdo įrašą, nes nesupratome, kaip tai galėjo nutikti. Bėda buvo tai, kad žmonės šventė, vandenį kubile paliko per naktį, nekreipdami dėmesio, kad laikėsi –20 laipsnių temperatūra. Negalima palikti vandens, nes gali trūkti stiklo pluoštas. Tuo metu pavyko išspręsti bėdą paprastai. Pasiūlėme užkurti krosnelę – ledas atitirpo ir vanduo išbėgo“, – pamokančią istoriją prisiminė K.Vievesis.

Pila vandenį iš upių

Kubilą rekomenduojama statyti ant kieto ir stabilaus pagrindo. Pasak A.Žagužausko, tam puikiai tinka trinkelės, asfaltas, betonas, suspausta skalda, terasa ar kitas kietas paviršius. Statyti tiesiog ant žemės nereikėtų, nes kubilo dugnas medinis, o turint sąlytį su žeme dugnas pradės pūti. Taip pat rekomenduojama trinkelėmis išgrįsti ir plotą aplink kubilą, kad iš jo išlipus ar prieš įlipant basomis nebūtų įnešami nešvarumai.

„Niekuomet nerekomenduoju kubilų įkasti į žemę. Masažinis variklis yra apačioje, tad norint prie jo prieiti tektų vėl viską atkasti. Gali tekti keistis guolius ar kitas detales. Nerekomenduoju jų įkasti dar ir dėl to, kad tiesiog būtų lengviau į jį įlipti. Tai kainuoja brangiau, o galų gale nėra praktiška. Patys kubilai dabar estetiški, todėl nėra reikalo jų slėpti. Jie gali net papuošti kiemą. Kubilai dažnai statomi ant terasos, šalia terasos ar įleidžiami į ją. Taip pat žmonės mėgsta susikurti specialų kampelį kubilui su užuovėja. Padaroma dviejų kampų sienelė, ji tarnauja kaip gyvatvorė. Nėra nieko nemaloniau, kai sėdi šlapias kubile ir vėjas pučia per šlapią galvą“, – A.Žagužauskas.

Vieni kubilus pripildo vandeniu iš šulinio, gręžinio, kiti neša kibirais iš upės ar ežero. K.Vievesis pastebi, kad nemaža dalis klientų domisi ir filtravimo įranga. Ji susideda iš filtro ir siurblio. „Vanduo yra siurbiamas iš kubilo, išfiltruojamas ir grąžinamas atgal į kubilą. Didžiausi nešvarumai surenkami siurblio priešfiltryje, o mažesni filtre, kurio užpildui galima rinktis smėlį ar stiklą. Šiuolaikiniai filtravimo siurbliai gali turėti kelis greičius. Su jų pagalba galima nustatyti norimus ciklus ir naudoti siurblį ekonominiu režimu“, – dėsto jis.

Kubilo vidus padengtas stiklo pluošto įdėklu. Dažniausiai galima rinktis iš šių spalvų: granitinės tamsiai pilkos, juodos arba mėlynos. Tačiau VL kalbinti kubilų gamintojai pastebi, kad žmonės dažniausiai renkasi pilkos, mėlynos stiklo pluošto įdėklą dėl paprastos priežasties – lengvesnės priežiūros. Pavyzdžiui, jei pilsite geležingą vandenį iš gręžinio, kubilo sienelės greitai apsitrauks, jį teks dažniau valyti. Juoda ir balta spalva greičiausiai parodo nešvarumus, todėl tarpinis variantas, kuris visuomet pasiteisina – pilka arba mėlyna.

A.Žagužauskas kubilų priežiūrai pataria naudoti buityje pasiteisinusias kalkių šalinimo priemones. Specialių priemonių tam esą nebūtina pirkti.

Kaina išaugo trečdaliu

Nieko nenustebinsime pasakę, kad viskas brangsta. Brango statybinės medžiagos, ūgtelėjo ir kubilų gamybos komponentai: plastikas, mediena, metalas. A.Žagužauskas atvirai sako, kad per pastaruosius dvejus metus kubilai brango 20–30 proc. „Vakar kaip tik su kolegomis kalbėjome apie brangstančias medžiagas. Auga metalo kainos, o tai krosnelių gamybą pabrangino trigubai. Medienos ir plastiko kainos padvigubėjo“, – pagrindinių komponentų brangimą kubilų gamyboje jau kuris laikas stebi „Kubilų pasaulio“ vadovas.

Nors kainos kyla ir nematyti ženklų joms mažėti, A.Žagužauskas pastebi, kad žmonės kubilų be masažinių sistemų ar LED apšvietimo praktiškai neužsisako. „Beveik visada renkamasi kubilus su apšvietimu ir keliomis masažo sistemomis. Kol kas žmonės dar nėra pripratę prie vandens filtravimo įrenginių. Juos dažniau renkasi užsieniečiai, kurie labai taupo vandenį, nes jis svetur brangesnis nei pas mus Lietuvoje“, – pasakoja verslininkas.