Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kiškiams norisi deserto

„Nors stiprus šaltis sodo medžiams nebaisus, o sotiems kiškiams jų žievė nerūpėjo, šiuo metu palikti augalų likimo valiai nederėtų“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis. Agronomo teigimu, apie medžius reikėtų mulčio sluoksnio, kamienus svarbu apsaugoti nuo saulės spindulių, o šaknis – nuo pelių.

Kaip Jums atrodo, sodo medžiams labiau galėjo pakenkti šalčiai ar kiškiai?

Sode šalčio pasekmių dar negali būti, nes jas pamatome, kai mediena pradeda gesti. Gali būti, kad kai kurie augalai pašalo, nors 20–28 laipsniai šalčio nedaugeliui medžių gali pakenkti. Kiškiai ir šalčiai yra du skirtingi veiksniai. Blogiausia, kai jie – abu kartu: jei kiškis nugraužtų, o šaltis dar šaldytų ir džiovintų žievę, medis dar labiau džiūtų.

Ar, vaikščiodamas po Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto sodą, nematėte kiškių pėdsakų? Ar visi medžiai apsaugoti nuo jų?

Mačiau, bet kadangi sniego nedaug, kol kas kiškučiai atsikasa žolę. Žiemą jie mėgsta svėres ir žliūges, kurios rudenį puikiai žaliuoja, tad iš po sniego „salotų“ kiškiai gauna šviežių.

O ar kiškiai renkasi vaismedžius? Gal kai kurie jiems skanesni?

Gaila, bet mes įsitikinome, kad kiškiai – tikri gurmanai. 1997 m. mes vasario mėnesį, kai kiškiai buvo labai alkani (šiemet jie nėra tokie alkani, nes ilgai turėjo žolės), kiškiai pralįsdavo pro tinklą, kurio skylučių skersmuo – 10 cm. Pirmiausia jie nugraužė ‘Auksį’, vėliau – ‘Spartan’, o ‘Telisare’ paragavo tik puotos pabaigoje. Beje, kiškiai mėgsta vyšnaites, slyvaites, o kriaušes dažniausiai graužia tik iš bado.

Ar buvęs šaltis galėjo pakenkti vaismedžiams? Kokia temperatūra medžiams yra kritinė?

Pakenkti šaltis jau galėjo, bet dar nematyti to požymių. Jei norime sužinoti, ar šaltis pakenkė, darome taip: žievę nupjauname su pumpuru ir, jei po pumpuru juoda, vadinasi, augalas pašalęs. Kai pašąla labiau, juoda būna po žieve. Apie kritinę temperatūrą pasakysiu taip: margalapėms aktinidijoms kritinė temperatūra – 45 laipsniai šalčio, obelims – apie 40 laipsnių šalčio, abrikosams, kurie yra lepūs augalai, – 35 laipsniai šalčio, slyvoms – apie 30 laipsnių šalčio. Bet tai labai priklauso ir nuo veislių atsparumo.

Visi sodininkai taip pat žino, kad medžius reikia apšiltinti dar rudenį, o ką dar galima padaryti dabar?

Dienos kuo toliau, tuo labiau bus saulėtos, tad reikėtų vaismedžių kamienus uždengti, kad saulė jų nekaitintų. Buksmedžius ar rododendrus, lapuočius augalus ar lepesnes tujas galima pridengti eglaičių šakomis. Medis yra „šaltakraujis“, jis iš vidaus nešyla, tad galima uždėti pūsto polietileno (vamzdžių izoliavimo medžiagos), bet nuolat taip laikyti nėra labai gerai, ypač jei apačioje drėgna.

Dar būtų gerai bent jau iš pietų pusės pastatyti lentą ar eglišakę, kad per žievę eitų šešėlis ir dieną medžio žievės neatšildytų saulė. Šiemet labai anksti atsirado varveklių: taigi, saulė geba tiek atšildyti, kad po žieve susidaro šiltnamio efektas ir žievė toje vietoje gali įtrūkti. Kad to nebūtų, jei rudenį nenubaltinote, dabar kuo nors apriškite ar pastatykite ką nors, kas duotų šešėlį. Žinoma, tai apsaugos ir nuo kiškių.

Sinoptikai prognozuoja ir teigiamą temperatūrą. Ar toks svyravimas medžiams nepakenks?

Sniego labai nedaug arba jo kai kur visai nėra, tad būtų gerai dabar, kai yra įšalę, medžius pamulčiuoti. Nauda būtų dviguba: apsaugotume nuo dar didesnių šalčių ir prie šaknų šaltį išsaugotume ilgiau. Mulčio (pvz., pjuvenų) sluoksnis galėtų būti 10 cm. Šitaip, jei vėl būtų stipresnis atšilimas, šaltis ilgiau laikytų šaknis užšaldytas, kad jos nepradėtų augti ir siurbti vandens.

O ar galima sakyti, kad šaltukas sumažina parazitų, kurie žiemoja žievėje, populiacijas. Ar tai – tik teorinis pastebėjimas?

Tai – mitas. Atliktas tyrimas su spragšiais: juos 10 kartų užšaldė ir atšildė, bet tai jokios įtakos kenkėjams neturėjo. Vabzdžiai išgyveno milijonus metų, tad prisitaikė prie įvairių sąlygų.

Papasakokite, kaip apsisaugoti nuo kiškių ir stirnų daromos žalos.

Puikiai tinka tinkuoti skirtas statybinis tinklelis iš stiklo audinio. Jį galima susegti popieriaus segikliu. Jis ir šešėlį duoda, ir vėdina, ir drėgmės nesuaiko, ir puikiai apsaugo nuo kiškių. O stirnos nedaro didelės žalos. Labiausiai medžiai nukenčia nuo stirninų, kurie, kasydamiesi tarpuragius, nudrasko žievę. Stirnos nukanda tik šakelių galiukus, tad labai didelės bėdos nebūna. Blogai, kai medžius žaloja briedžiai, nes jie nulaužo viršūnes, bet taip būna retai.

Kokie gyvūnai dar gali pakenkti vaismedžiams žiemą?

Blogiausia yra pelės, kurios gyvena žemėje ir gali nugraužti šaknis. Taigi reikėtų visą žiemą stebėti, ar jų neprisiveisė. Kai yra sniego, reikia pažiūrėti, ar nėra urvelių. Jei yra, į urvelius reikia įberti nuodingo masalo, bet svarbu padėti jį taip, kad paukščiai nepasiektų. Tada pelių populiacija neišplis ir po žeme nenugrauš šaknų.

LRT.lt

Rekomenduojami video