Kaip Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos kuratorė Erika Kaškelienė, augalai pradedami rinkti nuo ankstyvo pavasario – iš pradžių kasamos šaknys, renkami pumpurai. Pradėjus pavasarį, naudingų augalų galima prisirinkti iki pat vėlyvo rudens. Visgi vaistažoles reikia rinkti saulėtą dieną, kad jos būtų sausos, mat surinkus šlapias jos pradės pelyti. Taip pat vaistažoles geriausia rinkti jų žydėjimo pradžioje.

Kai kurias vaistažoles reikia rinkti anksti pavasarį – pavyzdžiui, dilgėlę, kiaulpienę.

Šiuo metu gamtoje galima rasti ežiuolę, vaistinių medetkų, pelkinę vingiorykštę, raudonėlį, levandų, citrinžolę.

Rudenį pašnekovė rekomenduoja rinkti erškėčių, šermukšnių uogas, kurias galima džiovinti ir po to pagaminti arbatas. Vėlyvą rudenį galima išsikasti įvairių maistingų šaknų.

Vaistažolių nereikėtų rinkti pakelėse, prie gamyklų, fermų, dirbamų žemių, nes tokios vietos gali būti užterštos, tad ir pats augalas nebus itin naudingas.

Tikriausiai viena geriausiai žinomų vaistažolių yra mėta. Nors jų būna įvairių rūšių, tačiau E. Kaškelienė sako, kad visos rūšys tinkamos arbatoms.

„Dabar yra įvairių jų hibridų, įvairių rūšių, pavyzdžiui, šokoladinė, bananinė mėta. Jos turi skirtingus poskonius, viena aitresnė, kita švelnesnė. Mėta puikiai tinka arbatoms, įvairiems gėrimams, kvapiems maišeliams“, – kalbėjo E. Kaškelienė.

Galima prisirinkti ir nuodingų augalų

Renkant vaistažoles galima ir apsirinkti, tad pašnekovė pataria prieš einant žoliauti pasidomėti žolelėmis, pasiimti knygą, o gal net ir atsisiųsti programėlę, kuri padeda atpažinti augalus.

„Prisimenu vieną pavyzdį. Yra meškinis česnakas, pavasarį jis labai vertingas ir tikra vitaminų bomba, ir yra pakalnutė. Jei nematome žiedyno, jų lapus galima sumaišyti ir netgi apsinuodyti“, – sakė E. Kaškelienė.

Tad sumaišyti augalus ir apsinuodyti – tikrai įmanoma.

„Lietuvoje yra daug nuodingų augalų. Pavasarį yra žalčialunkis, viliojantis žmones gražiais žiedeliais, tačiau jis labai nuodingas, jo net negalima liesti. Kaip ir dėmėtoji mauda, labai panaši į krapą. Nuo jos irgi galima stipriai apsinuodyti“, – sakė pašnekovė.

„Man labai patinka darželinės žiomenės arbata, kuri turi citrusinio skonio, puiki aromatinė arbata. Į juodą arbatą, jei jos turime namuose, galima įsidėti šiek tiek levandos – bus puikus ir vaizdas, ir skonis, ir kvapas“, – sakė pašnekovė.

E. Kaškelienė pasakoja, kad iš vaistažolių galima pasidaryti ne tik arbatų.

„Galima pasidaryti ir sirupų – iš levandų, šeivamedžio, galima pasigaminti vantas, kurios puikiai tinka pirtyje odos šveitimui, pavyzdžiui, iš bitkrėslės. Galima pasidaryti prieskonius, tam puikiai tinka raudonėlis. Į pagalvę galima įsidėti levandų, jos ramina, skleidžia gerą kvapą. Iš džiovintų žolelių galima pasigaminti ir dekoracijas, vainikus“, – pasakojo pašnekovė.