Kasdienės treniruotės,
varžybos, stovyklos, pergalės, medaliai, nusivylimai, skausmas – su tuo
susiduria dauguma sportininkų. Apie tai nuolat rašo žiniasklaida,
aptarinėja sporto gerbėjai. Bet sportininkai turi ir asmeninį ar
šeimyninį gyvenimą ir šiek tiek laisvalaikio, kurį gali skirti savo ne
mažiau įdomiems pomėgiams.
Biatlonininką Vytautą
Strolią galima laikyti tikru bitininku. Jis ne tik šiltuoju metų laiku,
bet ir trumpais savaitgaliais sezono metu vyksta į sodybą Anykščių
rajone, kur augina bei prižiūri bites. Savo medų jis pavadino „Bitės ant
slidžių“. Trisdešimtmetis V.Strolia prisipažįsta, kad visą vaikystę
gyvendamas kaime pamilo gamtą. Domėjosi įvairiais gyvūnėliais, o
galiausiai sulipo su bitėmis.
„Mano tėtis užsiėmė bitininkyste, o aš buvau jo pagalbininkas. Vėliau jam entuziazmo sumažėjo, o man – padaugėjo. Perėmiau iš jo bites, nusipirkau daugiau bičių šeimynų ir dabar išeina taip, kad aš esu pagrindinis bitininkas, o tėtis – mano pagalbininkas“, – pasakoja Lietuvos biatlono lyderis. Nors daugelis apie bites galvoja tik tuomet, kai lauke žydi augalai, o bitės renka medų, jomis rūpintis reikia visus metus.
V.Strolia atskleidžia,
kad visas metų ciklas yra įdomus. Pavasarį būna bičių patikrinimas po
žiemos, tuomet bičių darbo pradžios stebėjimas, vėliau – medunešis.
„Kartais bitės nustebina, nes būna laikotarpių, kai dar neplanuoju daug
medaus, bet jos kaip tik jo nemažai prineša. Būna ir atvirkščiai –
atrodo, viskas aplink žydi, o medaus surenka nedaug. Bet nuo to
atsiranda tik dar daugiau azarto stebėti gamtą, domėtis augalų
žydėjimu“, – sako V.Strolia.
Rudenį laukia bičių paruošimas žiemai. Tai, pasak biatlonininko, yra kiek sunkesnis procesas, juolab kad tuo laikotarpiu jam jau tenka ruoštis naujam sezonui. Jis džiaugiasi, kad šeimos nariai – tėvai, žmona padeda bitininkauti ir pavaduoja jam išvykus į stovyklas ar varžybas. Dėl to darbas su bitėmis visus metus vyksta sklandžiai. „Mano bitės draugiškos ir paprastai negelia, jeigu jų nesunervini. Jos gal kiek agresyvesnės būna rudenį, kai aplinkoje medaus nedaug kur yra. Tokiais momentais tenka apsivilkti apsaugą.
Blogiausia, jeigu įgelia į veidą, tuomet kokias penkias dienas būni toks juokingas, bet iš esmės didelio pavojaus nėra. Tie įgėlimai manęs labai nepaveikia“, – prisipažįsta V.Strolia. Per sezoną paprastai būna keturi medaus sukimai. Su kiekvienu jų išsukamas skirtingas medus. „Skiriasi jų skonis, spalva, konsistencija. Kasmet tie laikotarpiai būna vienodi, tik jų datos gali skirtis priklausomai nuo žiedų žydėjimo, – paaiškina sportininkas. – Man visas medus yra skanus. Galbūt pats pirmasis, pavasarinis, mieliausias, nes medus būna šviežias ir ryškiai geltonas.“ V.Strolia norėtų, kad bitininkystė taip ir liktų jo hobiu net ir baigus karjerą.
„Manau, kad
panašų ūkį laikysiu ir ateityje. Kažko labai plėsti nenoriu, nes tuomet
tai taptų darbu, o ten jau kitoks požiūris – nebe taip vertini bičių
darbą, ėjimą pas jas. Kol tai yra hobis, man kiekvienas nuėjimas pas
bites yra kaip pramoga, poilsis nuo rutinos bei sporto. Norėčiau, kad
toks jausmas liktų ir ateityje“, – sako V.Strolia. 3 Tiek olimpinių
žaidynių yra dalyvavęs Vytautas Strolia. 2014 m. Sočyje jis startavo
kaip slidininkas, 2018 m. Pjongčange ir 2022 m. Pekine – kaip
biatlonininkas.
Žurnalas "Sportas"