Antrąjį pavasario mėnesį laukia daugybė darbų. Balandis – geriausias laikas sodinti ir skiepyti vaismedžius, sėti ankstyvąsias daržoves.

Darbai sode

Išėjus pašalui ir pradžiūvus žemei, galima sodinti medelius. Pirmiausia sodinukus reikėtų atidžiai apžiūrėti. Jei jie buvo prikasti, žiemą šaknis ar augalo kaklelį galėjo apgraužti pelėnai. Perkant vaismedžius mugėse svarbu įsitikinti, ar jie nepažeisti vėžio. Pastebėjus ant kamieno įtarimą keliančių darinių, medelio verčiau nepirkti. Prieš sodinant šaknis patartina pamirkyti molio ir karvės mėšlo tyrėje.

Pavasariniam medžių sodinimui žemę reikėtų paruošti iš rudens. Duobė turi būti tokio dydžio, kad tilptų visos šaknys. Į ją negalima dėti šviežio mėšlo, nes jis nušutins augalo šaknis, skatins bakterijų dauginimąsi. Pasodintus vaismedžius būtina mulčiuoti durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaryti „lėkštę“, kurioje laikysis vanduo. Palieti būtina iškart pasodinus. Sodininkai žino, jog drėgnai, užmirkstančiai žemei pakančiausios obelys, o kiti vaismedžiai skurs, tad tokioje žemėje jų sodinti neverta.

Pasodintą vaismedžio sodinuką būtina pritvirtinti prie atramos. Paprasčiausias sprendimas – medinis kuoliukas. Vaismedžiams tvirtinti rekomenduojama rinktis kuoliukus be žievės, mat joje gali slypėti ligų užkratai ir kenkėjai. Jei dirva smėlinga, geriau rinktis ilgesnius kuolus – tuomet būsite tikri, kad sodinukas tinkamai pritvirtintas ir stabilus.

Pirmaisiais sodinukų augimo metais patartina jiems skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, sausringu laikotarpiu retkarčiais palaistyti. Pirmaisiais metais reikia rūpintis ir dirvos, esančios aplink sodinuką, higiena – pašalinti piktžoles, išpurenti jos paviršių. Taip pagerinsite deguonies įsisavinimą, užtikrinsite tinkamą šaknų ventiliaciją ir palengvinsite drėgmės pertekliaus pasišalinimą.

Jei sklypo dirva sausesnė, jos purenimą galima pakeisti mulčiavimu. Tai ne tik neleis piktžolėms augti, bet ir sulaikys drėgmę vasarą, o žiemą šaknų vainiką apsaugos nuo šalnų. Medeliams mulčiuoti tinka pjuvenos, stambesnės medžio drožlės. Kol sodinukas jaunas, mulčiuoti galima perpuvusiu mėšlu, durpėmis ir kompostu. Tiesa, pastarasis mulčiavimo būdas neapsaugos nuo piktžolių, tad jas kartkartėmis teks pašalinti. Tačiau tai puiki trąša augančiam organizmui.

Prieš sodindami vaismedžius ar kitus augalus, atkreipkite dėmesį į dirvožemio tipą. Rūgštaus dirvožemio pavyzdys – nenurūgštintos durpės. Molinga žemė dažniausiai būna šarminė, o priemolis, velėna ir juodžemis – neutralios reakcijos. Jei norite nustatyti tikslų dirvožemio rūgštingumą, nusipirkite pH testą arba išsitirkite laboratorijoje.

Galima nuspręsti ir be tyrimo: jeigu dirvoje gausu rūgštynių, dirvinių kežių – teks kalkinti, nekils problemų, ypač auginant kaulavaisius, bet puikiai tiks šilauogėms. Jei dirvoje auga garstukai, balandos, šalpusniai – dirvožemio rūgštingumas yra tinkamas vaismedžiams augti, bet reikės sukultūrinti ir įtręšti dirvą, išnaikinti piktžoles.

Jei rūgštingumas didelis (pH 4–5), reikia išberti 30–50 kg kalkių ar kreidos į arą. Tam tikslui galite panaudoti ir dolomito miltus. Nukalkintą žemę būtina iš naujo sukasti ar suarti. Nerekomenduojama vienu metu ir kalkinti, ir tręšti.

Balandžio mėnesį baigiami genėti vaismedžiai, skiepijami vaismedžiai. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės, nes kaulavaisių trumpiausias ramybės periodas. Vėliau skiepijami serbentai, agrastai, gudobelės, kriaušės, obelys ir kiti vaismedžiai. Vėliausiai skiepijamos obelys, nes jų ilgiausias ramybės periodas.

Balandį reikia užsiimti ir sodo higiena: nupjauti per arti augančius vaismedžius, nes per tankus sodas – tikras grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Šalinat vaismedžius, juo reikėtų rauti iš šaknų, kuo daugiau jų pašalinant iš dirvos. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų, todėl naujai pasodinti medeliai gali blogai augti.

Jei matote, kad vaismedis serga, kuo greičiau išraukite. Tačiau jo vietoje neskubėkite sodinti kito, nes tankiame sode plinta grybinės ligos, sparčiai dauginasi kenkėjai. Jei nusprendėte daugiametį augalą persodinti į kitą vietą, pavasarį 70–80 cm atstumu atkaskite jį ir apkapokite šaknis. Tada užberkite gera komposto žeme. Per vasarą medis išleis daug smulkių šaknelių. Jos reikalingos, kad persodintas medis sėkmingai prigytų. Persodinamo vaismedžio šakas reikėtų nukreipti į tą pačią pusę, kurioje jos buvo, kai augo ankstesnėje vietoje. Todėl prieš iškasant augalą verta ant šakos raišteliu pasižymėti, į kurią pusę ji buvo nukreipta.

Balandį patartina išretinti per tankiai augančius agrastų, raudonųjų, juodųjų ir geltonųjų serbentų krūmus. Būtina iškirpti ir sudeginti serbentinės pumpurinės erkutės apniktas juodųjų serbentų šakas. Jas nesunku pamatyti, nes pumpurai būna apvalūs ir išsipūtę. Nereikia net bandyti šio kenkėjo naikinti cheminiais preparatais. Vienintelis būdas atsikratyti erkučių – jas deginti. Šiuo metų laiku serbentus galima dauginti pernykščiais auginiais, kurie nuožulniai susmaigstomi į lysvę. Prieš tai auginius galima pamirkyti tirpale su augimo aktyvatoriais.

Balandį retinami ir arba iš viso šalinami pernai derėję aviečių stiebai. Specialistai pataria visą sodą nupurkšti 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmius – 2,5 proc.).

Darbai darže

Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti trąšomis, medžiagomis, priemonėmis, įsigyti cheminių priemonių kovai su augalų ligomis, kenkėjais. Rudenį šiltnamyje pasėjusieji salotų, gražgarsčių, krapų jau balandžio viduryje galės skanauti šviežių žalumyninių daržovių. Svarbu nejudinti šiltnamio žemės ir nuo ankstyvo pavasario lysves pridengti daržo plėvele.

Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai. Daugiametėms ir dvimetėms daržovėms galima įrengti laikinas polietilenines priedangas ir taip paankstinti jų derėjimą. Vėliau jomis galima pridengti šilumamėges vėlyvesnes daržoves.

Tvarkydami braškyną dirbkite atsargiai, stenkitės neišjudinti kerų, kad kuo mažiau būtų pažeistos smulkiosios šaknelės. Braškes būtina patręšti. Trąšų pilkite tik tiek, kiek reikia – jei jų bus per daug, augalai išeis į lapus.

Balandžio pradžioje į indelius sėkite agurkus, kurie augs šiltnamyje, o mėnesio pabaigoje – tuos, kuriuos sodinsite lauke.

Atminkite, kad į tą pačią vietą nederėtų sodinti vienodų augalų. Sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galime efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžoles.

Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Dėl sėjomainos augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.

Patartini priešsėliai:

·         agurkams, moliūgams – kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai;

·         ankštinėms daržovėms – bulvės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės, pomidorai;

·         bulvėms – ankstyvosios kopūstinės ir ankštinės daržovės;

·         kopūstinėms daržovėms – morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys;

·         pomidorams, baklažanams, paprikoms – ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės;

·         svogūninėms daržovėms – moliūgai, burokėliai, agurkai, žieminiai javai, bulvės;

·         morkoms – agurkai, javai, bulvės;

·         burokėliams – svogūnai, agurkai, bulvės, javai;

·         salotoms – svogūnai, morkos, burokėliai, agurkai, javai, bulvės;

·         šakniavaisinėms daržovėms – ankstyvosios kopūstinės daržovės, bulvės, pomidorai;

·         žalumyninėms daržovėms (salotoms, špinatams, pipirnėms, ridikėliams) – moliūgai, bulvės, ankštinės ir kopūstinės daržovės;

·         cukinijoms – kopūstai, svogūnai, javai, runkeliai;

·         salierams – svogūnai, agurkai, javai, daugiametės žolės, bulvės.

Kovai su kenkėjais:

·         Jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, savo kvapu jos atbaidys morkines museles.

·         Kad petražolės būtų vešlesnės, jas sodinkite šalia svogūnų ir morkų.

·         Jei liko pomidorų daigelių, juos galite pasodinti tarp žolinių kultūrų – pomidorai puikiai atbaido kenkėjus. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti saliero. Pomidorų vaisiai bus daug skanesni ir geriau derės.

·         Morkos labai mėgsta medetkų draugiją – jos būna daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos.

·         Salierai puikiai sutaria su burokėliais, salotomis, ridikais. Augdami šių augalų draugijoje, šaknų gumbai bus daug didesni.

·         Bulvės bus nepakartojamo skonio, jei prie jų pasodinsite kmynų.

·         Nebijokite tarp morkų pasėti krapų – jie paspartins dygimą.

·         Jei darže trūksta vietos, kukurūzus sodinkite tarp agurkų. Jie puikiai sutaria ir vieni kitiem netrukdo augti.