Paskelbtas teismo nuosprendis TV žurnalistės ir jos draugo žudikui Nerijui Kalaušiui (38 m.) šokiravo daugumą Lietuvos žmonių, o labiausiai – nužudytųjų artimuosius. Jie nuosprendį skųs, ir dar neaišku, kaip nuspręs aukštesnieji teismai, tačiau galima daryti išvadą, kad už sunkius nusikaltimus bausmės švelnėja, o mūsų Baudžiamasis Kodeksas neatitinka nei šių dienų realybės, nei galų gale Europos Sąjungos įstatymų.
Ši byla nagrinėta už uždarų durų, tad nežinome to, ką žino teisėjai, kurie dvigubam žudikui skyrė tik 20 metų nelaisvės. Beje, tiek, kiek prašė N. Kalaušį teisme kaltinęs Kauno apygardos prokuroras Virginijus Sokolovas.
Kauno apygardos teismo išplatintame pranešime teigiama, kad „N. Kalaušis prisipažino nužudęs, teigė, kad tai padarė labai susijaudinęs, užvaldytas pavydo. Kolegijos vertinimu, nors N. Kalaušis esmines bylos aplinkybes ir pripažino, tačiau nenustatyta, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi, todėl ši aplinkybė nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Teismas pripažino N. Kalaušį kaltu ir skyrė 20 metų nelaisvės bausmę: 5 metus gyventi kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į teisiamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, byloje surinktus ir teismo posėdžių metu ištirtus bylos duomenis. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes“.
Netiki, kad pasitaisys
Taigi, net teismas teigia, kad jokių lengvinančių aplinkybių nebuvo, bet skyrė žudikui tik po 10 metų už kiekvieną nužudytąjį. Žinant, kad už žmogžudystę kaliniai vidutiniškai kali po 8 metus, visai realu, jog po kokių 15 metų, o gal ir anksčiau N. Kalaušį, kuris, beje, iki šiol jau buvo teistas 6 kartus, pamatysime laisvėje.
„Nužudytų žmonių jau nesugrąžinsime, tačiau žudikas vieną dieną grįš į laisvę, lyg nieko nebūtų nutikę. Aš manau, kad toks žmogus visą gyvenimą turi praleisti už grotų“, – paskelbus nuosprendį, žurnalistams sakė nužudytosios brolis Lukas Stankus. Jam antrino ir kitos aukos tėvas Algirdas Pavasaris. „Bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui – nužudyti du žmonės. Aš netikiu jo pasakojimu ir viražais. Galima sakyti, kad jis šiuo atveju yra monopolininkas, nes įvykio liudytojų nėra, todėl jis gali pasakoti tai, kas jam patogu“, – teigė vyras.
Nužudytųjų giminės, kurie teismo posėdžiuose turėjo progos kiek daugiau pažinti nusikaltėlį, sakė netikintys, jog toks žmogus gali pasitaisyti.
Kartojo herojų klaidas
Nors teismo posėdžiai buvo uždari, tačiau iš jame dalyvavusiųjų pasakojimų ir kai kurių oficialių pranešimų galima susidaryti vaizdą, kas vyko paskutinėmis 2014-ųjų dienomis Kauno rajono Giraitės kaime. Iškart po Kalėdų Lietuvą šokiravo žinia, kad savo namuose rasta peilio dūriais nužudyta televizijos TV-3 laidos „TV pagalba“ žurnalistė Viltė Stankutė-Butkienė (31 m.). Buvo pranešta ir apie negyvą jos draugą, tačiau jo pavardė pirmosiomis dienomis nebuvo viešinama. Tačiau jau po kurio laiko paskelbta, kad nužudytasis – Giedrius Pavasaris (37 m.).
Daugelis TV žiūrovų turi pasirinkę savo pamėgtas laidas, kurių stengiasi nepraleisti, ir populiariausius TV laidų vedėjus garbina, jais žavisi. Daugelis žavėjosi ir visada linksma, energinga, daugybei problemų prislėgtų Lietuvos žmonių padėjusia žurnaliste Vilte, laidose raginusia niekada neprarasti stiprybės ir sveikos nuovokos, kalusia į galvas mintį, kad nėra padėties be išeities. Deja, po žudynių žiūrovai sužinojo, kad ji ir pati savo asmeniniame gyvenime kartojo kai kurių savo herojų klaidas, buvo kankinama rimtų išgyvenimų.
Gana greitai – per parą – buvo sučiuptas po nusikaltimo pėdas mėtęs Kaišiadorių krašto gyventojas N. Kalaušis. Jis daugiau nei pusmetį gyveno su Vilte, buvo įsikūręs jos name Giraitės kaime, tačiau prieš porą savaičių iki Kalėdų pora išsiskyrė. O per Kalėdas Viltės namie vėl apsilankęs N. Kalaušis staiga tapo dvigubos žmogžudystės kaltininku – peiliu perrėžęs gerklę, nužudė ne tik buvusią savo mylimąją, bet ir mirtinai subadė pas Viltę tuo metu viešėjusį jos draugą kaunietį Giedrių. Abiem aukoms žudikas smogė ne mažiau kaip po 4 kartus.
Sėkminga pasala
Kaip teigė Kauno apskrities policijos vadovas Darius Žukauskas, nustatyti ir sulaikyti įtariamąjį padėjo nužudytos žurnalistės kolegos, kiti neabejingi piliečiai, informacija viešojoje erdvėje ir policijos pareigūnų profesionalumas. N. Kalaušis buvo užkluptas vieno daugiabučio laiptinėje Kaišiadoryse, kai popietę išėjo iš savo pažįstamo buto. D. Žukausko teigimu, užkluptajam tai buvo netikėta, tad jis atrodė labai nustebęs ir sutrikęs, tačiau pasipriešinti nespėjo.
Pareigūnai teigė manę, kad įtariamasis po nusikaltimo bandys sprukti į užsienį, nes vienoje populiarioje skelbimų svetainėje aptiko informaciją apie už 6800 litų parduodamą N. Kalaušio automobilį „VW Passat“, pagamintą 2001 metais, ir šios mašinos nuotraukas, beje, darytas prie Viltės namo, tad operatyviai perdavė žinią ir pasieniečiams, ir kolegoms užsienyje. O pats N. Kalaušis, nužudęs 2 žmones, greičiausiai manė suklaidinsiąs tyrėjus, nes naktį po nužudymo savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vyras parašė tokį atsisveikinimą: „Aš visų FB draugų atsiprašau, jei kažkada įskaudinau ar kažką blogo padariau… Niekas man neskambinkite, aš nekelsiu, aš apsisprendžiau… Aš pasitraukiu iš gyvenimo…“
Šį įrašą pamatę N. Kalaušio artimieji skambino jam, tačiau „savižudžio“ telefonas tylėjo. Kaip ir Viltės, kuriai jie irgi skambinėjo.
Vis dėlto pažadas pasitraukti iš gyvenimo neužliūliavo profesionalių pareigūnų: N. Kalaušio – gyvo ar mirusio – paieškoms operatyviai buvo mestos itin gausios policijos pajėgos. Tai ir buvo vainikuota sėkme – įtariamojo sulaikymu.
Suimtas N. Kalaušis prisipažino įvykdęs žiaurų nusikaltimą. Anot D. Žukausko, suvokęs tai, jis neslėpė, kad gailisi ir išgyvena, tačiau jau buvo po laiko.
Bijojo išsiskirti
Kodėl daugelio Lietuvos žmonių gelbėtoja Viltė pastaraisiais metais buvo susiejusi savo gyvenimą su „blogiuku“, dabar galima tik spėlioti. Galbūt moteris, savo laidų herojams ne kartą aiškinusi, kad žmogus žmogui turi atleisti ir visada duoti naują šansą, pati ištiesė ranką klydusiajam, stengėsi jam padėti gyventi kitaip.
Prieš keletą metų išsituokusi su savo vienturtės dukrelės tėvu Daumantu Butkumi, taip pat TV žurnalistu, Viltė ne vienus metus gyveno viena. Su N. Kalaušiu, jos kolegų teigimu, susipažino tinkle „Facebook“, kai kartą atsakė į simpatiška ir išpopuliarėjusia šviesiaplauke susižavėjusio šio vyro žinutę. Netrukus abu artimiau susidraugavo ir pradėjo gyventi kartu. Tik dabar, po tragedijos, Viltės draugai garsiau prakalbo, kad didelės laimės įsimylėjusi moteris nepatyrė, nes N. Kalaušis buvo itin pavydus, ūmaus būdo, valdingas, konfliktiškas, net agresyvus. Jis yra mėtęs į moterį, su kuria gyveno, ne tik kiaušinius, bet ir... peilius. Viltė nedaug kam pasakojosi apie savo kasdienybės problemas, tačiau kai kurie kolegos žinojo, kad jie nebuvo laukiami Viltės name vien dėl jos gyvenimo draugo liguisto pavydo ir įtarumo. Greičiausiai dėl to Viltė, nenorėdama jaustis valdomu daiktu, nuosavybe, ir nusprendė sugyventinį atstumti. Nužudytosios sesuo Lina teisme liudijo, kad jos sesuo kurį laiką bandė nutraukti ryšius su ūmaus būdo N. Kalaušiu, tačiau nuolat sulaukdavo grasinimų. Ūmaus būdo, agresyvus vyras grasino susidoroti, sužlugdyti gyvenimą, padegti namus, į kuriuos jį gyventi priėmė V. Stankutė ir kuriuose ji vėliau buvo nužudyta.
Tas gruodis porai buvo labai įtemptas. Pora skyrėsi ir taikėsi. Didelė bėda yra tik tai, jog mūsų visuomenėje vis dar vyrauja uždarumo, tylos tendencijos. O jei bendravimo problemų turinti pora visuomenėje yra žinoma, garsi, apie kokią nors psichologinę pagalbą niekas nedrįsta ir pagalvoti. Gėda kam nors apie tai pasakotis, gėda, kad apie tai sužinos kiti. O juk visame pasaulyje nėra namų be dūmų, tačiau kitur, priešingai nei Lietuvoje, stengiamasi tuos dūmus kuo greičiau, padedant visoms įmanomoms tarnyboms, išsklaidyti, o ne tūnoti pasislėpus ir lėtai nuodyti ir save, ir artimuosius. Jei šeimos nariai taptų atviresni, drąsiau pradėtų kalbėti apie slegiančias šeimos problemas, neabejotinai sumažėtų ir tokių sukrečiančių nelaimių. Jei Viltė, pati teikusi pagalbą kitiems, būtų jos pasiprašiusi sau, tragedijos galbūt ir būtų išvengta. Dabar viską darė pati, patariant šeimos nariams.
Dabar žinoma, kad to gruodžio pradžioje Viltė eilinį kartą išprašė „įnamį“ išsikraustyti. Pati kelias dienas negrįžo į namus, kad Nerijus susidėtų daiktus ir išvažiuotų. Gruodžio 5–6 dienomis jis susirinko savo daiktus, nupirko rožių, parašė atsisveikinimo laišką ir pagaliau išvažiavo. Tačiau jaunos moters ramybėje nebepaliko. Vis rašė Viltei žinutes, prisiekinėjo amžiną meilę, retkarčiais abu vėl susitikdavo. Viltės draugai, pusbrolis, kuris gyveno kaimynystėje ir kuriam Viltė buvo sakiusi, kad su Nerijumi jai ne gyvenimas, o kančia, tomis dienomis kalbėjosi su Nerijumi ir irgi prašė vieną kartą palikti moterį ramybėje. Visi šeimos nariai žinojo, kad vyras smurtauja, ir stengėsi ją kaip nors nuo jo atskirti. Bet to neužteko.
Kraupus radinys
Kalėdų antrą dieną, apie 16 valandą, Viltė buvo svečiuose pas pusbrolį ir jam minėjo, jog atvažiuos Giedrius Pavasaris. Tai buvo jos senas pažįstamas. Gruodžio 27-osios rytą pusbrolis pastebėjo, kad Viltės name dega šviesos ir praviros garažo durys, nors lauke buvo nemažai šalčio. Giminaitis įėjo į garažą, perėjo iki įėjimo į kambarį. Pamatė, kad ten stovi vyriški batai, o ant palangės padėta pinigų. Jis pašaukė Viltę balsu, tačiau niekas neatsiliepė. Pagalvojęs, kad moteris galbūt su Giedriumi, nusprendė netrukdyti ir išėjo. Po to skambino apie 20 kartų į Viltės telefoną, bet niekas nebeatsiliepė. Pagalvojo, kad gal su draugu, ir daugiau netrukdė.
Sunerimo tuomet, kai kitą dieną, grįžęs iš tėvų, pamatė, kad šviesos tebedega, o Viltė į telefono skambučius neatsakinėja. Tuomet su Viltės seseria Lina susitarė eiti apžiūrėti. Įėję vidun, matė kelias dėžes nuo picų, ant baro stovėjo brendžio butelis. Jau lipant laiptais, Lina pastebėjo kraują, o kai įėjo į miegamąjį, lovoje rado abu nužudytus.
Sesuo pradėjo šaukti, tuomet atskubėjo jos draugas, pusbrolis su žmona, tačiau padėti nei Viltei, nei Giedriui jau buvo neįmanoma. Jie gulėjo kraujo klane, subadyti peiliu.
Po žudynių tuometis Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla sakė, jog laimė, kad tragedijos naktį kartu su mama namie nebuvo jos mažametės dukrelės. Juk ji taip pat galėjusi tapti įtūžio užvaldyto N. Kalaušio smurto auka. Bet švenčių dienas mergaitė leido pas tėtį Vilniuje.
Nužudytieji nepapasakos
Kas tą siaubingą vakarą įvyko Giraitėje, žinome tik iš N. Kalaušio pasakojimo, jo laiškų žiniasklaidai. Jis teigia, kad kūčių vakarą buvo atvažiavęs ir visą naktį praleido su Vilte. Kalėdų ryte išvažiavo, o vakare grįžo ir vėl leido laiką kartu iki sekančios dienos 11 valandos. Susitarė, kad vėl vakare atvažiuos. Tačiau po kurio laiko telefonu gavo žinutę, kad Viltė persigalvojo ir nebenori, jog jis atvažiuotų. Liepė nevažiuoti dar ir dėl to, kad esą tėvas žadėjo pasamdyti apsaugą. Kaip pasakojo N. Kalaušis, jis Viltės nepaklausė ir smalsumo vedamas važiavo pažiūrėti, kokią apsaugą pasamdė tėvas. Kirbėjo ir mintis, kad Viltė susitikinėja su kitu vyru, ir jis tikėjosi jį pagauti. Atvažiavęs automobilį pastatė prie kito kotedžo, priėjo prie Viltės namo tvoros, matė, kad svetainėje ir lauke degė šviesa, garažas buvo atidarytas. Per lango kampą matėsi svetainės komplektas, matė, kaip kažkoks vyras paėmė Viltę už rankos ir vedė į antrą aukštą.
Po kokių dviejų minučių Nerijus perlipo tvorą, per namo langą matė, kad kambaryje tuščia, svetimų automobilių irgi nebuvo, todėl jis pro atidarytas garažo duris pateko vidun. Perėjęs garažą, priėjo prie durų, vedančių į kambarį, jas atidarė ir girdėjo, kad antrame aukšte kažkas kalba. Kambaryje ant palangės buvo padėti pinigai, du vienodi telefonai. Jis patikrino Viltės susirašinėjimą telefonu ir suprato, kad Viltė pasikvietusi kitą vyrą. Ant to paties stalo buvo ir aštrus virtuvinis peilis. Peilį jis pasiėmė, nes galvojo, kad gali reikėti gintis, o kai įėjęs pamatė Viltę ir vyrą lovoje, akimirksniu puolė juos ir subadė.
Palikęs lovoje subadytus kruvinus žmones, N. Kalaušis nusiplovė kruvinas rankas, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Žudynės, sugriovusios kelių žmonių gyvenimus, truko apie 10–15 minučių...
Suvaidintas pavydas
Apie kai kuriuos motyvus, kuriais vadovavosi teismas, skirdamas bausmę, minėta šio straipsnio pradžioje. Dabar dar keli. N. Kalaušio veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus. 5 punktas yra dviejų ar daugiau žmonių nužudymas, o 2 – kai nužudomas asmuo, kuris negali gintis.
Kaltinamasis teisme teigė, kad V. Butkienę ir G. Pavasarį nužudė dėl stiprios meilės Viltei, jos išdavystės jam su kitu vyru ir staiga kilusio pavydo.
Išties byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nužudytoji ir kaltinamasis buvo sugyventiniais nuo kovo iki gruodžio vidurio. Po konflikto V. Butkienė pareikalavo N. Kalaušį išsikraustyti iš jos namų, ką jis ir padarė, tačiau nuolat atakavo moterį telefonu. N. Kalaušis rašė SMS žinutes, kurių turinys parodo, kad vyras prievarta siekė su ja santykių, ignoravo Viltės pasirinkimą gyventi ne kartu. SMS žinutės rodo, kad įvykio vakarą N. Kalaušis buvo įpykęs, teigė, jog jis atvažiuoja atsisveikinti su ja, kad jam viskas yra tas pats. N. Kalaušis atvyko į V. Butkienės namus vidurnaktį, neprašytas pateko į kiemą, apžiūrėjo barą, ant jo buvusius daiktus, peržiūrėjo telefonuose buvusias žinutes ir taip pažeidė asmens gyvenimo ir susirašinėjimo privatumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo veiksmai nebuvo spontaniški, atsitiktiniai, jie buvo gerai apgalvoti ir tikslingai nukreipti sumanytam planui įvykdyti. Įvertinusi visa tai kolegija nusprendė, kad pagrindinis šių nužudymų motyvas buvo ne meilė, o įtūžis dėl prarastų pakankamai gerai aprūpintų gyvenimo sąlygų. Be to, N. Kalaušis nevengė pažinčių ir su kitomis moterimis. Tai rodo, kad nebuvo tvirtų ateities planų su V. Butkiene. Tai tik patvirtina, kad jo veiksmus lėmė gerbūvio praradimą lydėjęs įtūžis.
Beje, teismas išsiaiškino, kad N. Kalaušis ir anksčiau smurtaudavo prieš moteris, su kuriomis gyveno, jas šantažuodavo, joms grasindavo, jas persekiodavo.
Su teise išeiti į laisvę
N. Kalaušis papildys kalinčių žudikų gretas. Šių metų pradžioje Lietuvos įkalinimo įstaigose už nužudymus kalėjo 1732 nuteistieji. 120 jų buvo nuteisti iki gyvos galvos. Paskaičiuota, kad teismai žudikams vidutiniškai skiria 11 metų 10 mėnesių ir 11 dienų bausmes. Tačiau realiai žudikai nelaisvėje praleidžia gerokai mažiau – tik 8 metus 3 mėnesius ir 11 dienų.
Kai kurie teisininkai, psichologai sako, kad bausmės vidurkis Lietuvoje yra labai didelis dėl griežtų bausmių ir nenoro taikyti lygtinio paleidimo galimybių, ir galbūt todėl teismai žudikams skiria švelnias bausmes. Dabar iš Europos Sąjungos šalių mus nuolat pasiekia žinios apie kur nors Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ar kitoje šalyje iki gyvos galvos nuteistą Lietuvos pilietį. Dažniausiai tokia bausmė skiriama už vieną žmogžudystę, tačiau jau nuosprendyje numatyta, kad ji kada nors bus peržiūrėta. Europos šalyse nuteistiesiems iki gyvos galvos yra suteikiamos platesnės galimybės kreiptis į teismą ir siekti švelnesnės bausmės, jei šie daro pažangą.
Pavyzdžiui, Airijoje teismas kas 7 metus peržiūri nuteistųjų iki gyvos galvos bylas, ir pavyzdingam kaliniui suteikiama galimybė išeiti į laisvę. Šioje šalyje tokie nuteistieji paleidžiami vidutiniškai po 30 metų.
Didžiojoje Britanijoje teismai, skirdami bausmes kalėti iki gyvos galvos, iš karto numato, kad, pavyzdžiui, po 21 metų bausmė gali būti peržiūrėta.
Švedijoje tokie nuteistieji jau po 10 metų gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti bausmės atlikimo laiką. Tada teismas gali nuspręsti, jog kalinys gali būti išleistas, tarkim, dar po 10 ar 18 metų.
Latvijoje lygtinio paleidimo galimybė žmogui, nuteistam iki gyvos galvos, suteikiama po 25 metų, Danijoje – po 16 metų. Net Baltarusijoje, kur dar vis taikoma ir mirties bausmė, teisę į lygtinį paleidimą turi asmenys, kalėję 20 metų.
Lietuvos įstatymai, iš esmės nenumatantys teisinės galimybės sušvelninti bausmę nuteistiesiems iki gyvos galvos, išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių. Lietuvoje nuteistieji iki gyvos galvos pagal dabartinę tvarką turi tik dvi galimybes išeiti į laisvę: pasigailėjus šalies prezidentei arba pagal amnestijos aktą. Tačiau abu šie būdai yra taikomi išimties tvarka, iki šiol tik vienas kalinys – Igoris Achremovas – buvęs nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jau džiaugiasi laisvę, o dar vienam – Justinui Butai – Lietuvos prezidentė įkalinimą iki gyvos galvos pakeitė 25 metų laisvės atėmimu.
Europai nepatiktų
Dėl tokios tvarkos kaliniai, kitose šalyse nuteisti iki gyvos galvos, sugrąžinti į Lietuvą atlikti bausmės, atsiduria nepavydėtinoje padėtyje. Daugiau nei prieš dešimtmetį už švedės nužudymą taksistas iš Kauno Vidmantas Varkalis šioje Skandinavijos šalyje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Prieš keletą metų V. Varkalį atlikti bausmę Švedija grąžino į tėvynę, ir jis pateko ne tik į žymiai prastesnes sąlygas, tačiau prarado teisę išeiti į laisvę, nes nuteistiesiems iki gyvos galvos Lietuvoje nėra numatytas lygtinis paleidimas.
Į tėvynę iš Škotijos, jo paties prašymu buvo sugrąžintas ir už tautietės Jolantos nužudymą iki gyvos galvos nuteistas Vitas Plytnikas. Jis irgi prarado galimybę išeiti į laivę. Kažin kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas pažiūrėtų į tokią situaciją? Europos direktyvose ir rekomendacijose nurodyta, kad asmenys, kurie nuteisti ilgalaikėmis bausmėmis (per 5 metus), ir tie, kurie nuteisti kalėti iki gyvos galvos, turi turėti lygtinio paleidimo galimybę.
Teisia griežčiau
Tai viena priežastis, dėl ko reikėtų keisti BK.
Dabar – dėl bausmių švelnėjimo. Jei pažiūrėsime į mūsų tautiečių, nuteistų kalėti iki gyvos galvos kitose šalyse, bylas, pamatysime, kad beveik visi jie nuteisti tik už vieną žmogžudystę. Pas mus savotiška nelygybė. Lukiškėse ar Pravieniškėse, kur kali nuteistieji iki gyvos galvos, atlieka bausmę ne vienas vyras, nuteistas tik už vieną žmogžudystę. Jie už grotų – jau ne vieną dešimtmetį. Per tą laiką bausmių politika pasikeitė, bausmės sušvelnėjo, tačiau anksčiau nuteistiems gyvenimas sustojo vietoje.
Dabar jau matome, kad teismai net ir už 2 nužudymus skiria 15 ar 20 metų nelaisvės bausmes. N. Kalaušio atvejis jau ne pirmas.
Raseinių rajone gyvenantis Tomas Urba (23 m.) sugebėjo per 2 savaites nužudyti net 2 sugėrovus, vieną kurių, draugų padedamas, miške užkasė gyvą. Šiaulių apygardos teismas jaunam vyrui skyrė 20 metų nelaisvės bausmę.
Vilniaus apygardos teismas 16 metų nuo teisingumo besislapsčiusiam Donatui Adomėnui už 2 žmogžudystes skyrė 16 metų nelaisvės.
Žilvinas VIZGIRDA