Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ugnis „myli“ neatsargius ir nerūpestingus

Nors gaisrai ir liepsnos kelia rimtą pavojų visais metų laikais, tačiau rudenį ir žiemą, kai įvairiose patalpose vis dažniau ir daugiau šildomasi kuru ar elektros prietaisais, gaisrų pavojus padidėja. Ne be reikalo šalies ugniagesiai gelbėtojai šiais mėnesiais aktyviai vykdo vadinamąją akciją „Kūrenkime saugiai“.

Kūrenkime saugiai!

„Kūrenkime saugiai“ – kasmetinė gaisrininkų prevencinė akcija. Jos tikslas – padėti gyventojams apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Todėl akcijos vykdytojai kaskart prašo gyventojų dar iš anksto susiremontuoti krosnis, išvalyti dūmtraukius, įsirengti dūmų jutiklius – nelaimės „pranešėjus“.

Prašymai – prašymais, o padėtis keičiasi tik labai pamažu – tai iliustruoja skaičiai: šiemet Lietuvoje per 9 mėnesius dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ar gedimų jau kilo per 900 gaisrų ir jie nusinešė 10 žmonių gyvybių.

Akcijos metu ugniagesiai gelbėtojai lanko gyventojus, kurių namuose yra kietojo kuro krosnys, nuvykę ne tik konsultuoja juos dėl tinkamo kietojo kuro krosnių įrengimo ir eksploatavimo, bet ir apžiūri elektros instaliaciją ar kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, nurodo pastebėtus trūkumus, pataria, kaip juos pašalinti.

Gyventojai raginami ir patys paskambinti ugniagesiams, dirbantiems jų krašte, ir pasikviesti juos į savo namus, kad situacija būtų įvertinta profesionalo akimis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) skelbia, kad, vertinant pastarųjų 5 metų duomenis, kasmet Lietuvoje gaisrai nusineša vidutiniškai po 132 žmonių gyvybes: 2012 metais – 151, 2013-aisiais – 160, 2014 ir 2015 metais – po 125, pernai – 101. Žinoma, aukų mažiau dar ir todėl, kad kasmet sumažėja ir pats Lietuvos gyventojų skaičius, tad džiaugtis mažėjančia žuvusiųjų gaisruose statistika per daug nėra ko.

Juodoji statistika

Šiais metais (iki spalio 27-osios) šalyje kilę įvairūs gaisrai pražudė jau 75 žmones. Pernai per tokį pat laikotarpį aukų buvo daugiau – 84. Įvairias traumas gaisruose šiemet patyrė jau 144 asmenys, pernai – irgi daugiau: 162.

Skaičiuojama, kad per metus šalyje kyla vidutiniškai po 11 595 gaisrus, kuriems gesinti prireikia profesionalių ugniagesių gelbėtojų. Šis vidurkis išvestas skaičiuojant pastarųjų 5 metų faktus.

Daugiausia gaisrų kyla atvirose teritorijose – 34,4 procento visų užfiksuotų gaisrų,. Nemažai jų – 22,3 proc. – ir pastatuose, kai tai itin pavojinga žmonėms.

Vien šių metų spalio mėnesį, likus kelioms dienoms iki lapkričio, gaisrai Lietuvoje buvo pražudę 7 žmones. Tai yra mažiau nei pernykštį spalį, kai per visą mėnesį liepsnos nužudė 13 žmonių.

Daugiausia gaisrų patalpose kyla užsidegus suodžiams individualių gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Todėl ir vyksta akcija „Kūrenkime saugiai“, kad tokių nelaimių sumažėtų.

Beje, ugniagesiai yra paskaičiavę, kuriomis savaitės dienomis liepsnos dažniausiai užklumpa žmones: daugiausia žmonių šiemet žuvo sekmadienį (12) ir antradienį (11); nuo 12 iki 23 valandos (36); antrą mėnesio dekadą (27). Vyrų žuvo 2,6 karto daugiau nei moterų, o visų žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 61-eri metai.

Žinoma, tai yra tik įdomioji statistika, ir ji nereiškia, kad kitomis savaitės dienomis gyventojai gali būti atsipalaidavę nuo kūrenimo ir šildymo rūpesčių.

Vyrų žuvo daugiau

Spalį (iki 27-osios dienos) gaisrai Lietuvoje pražudė 5 vyrus (34–52 m.) ir 2 moteris (56 m. ir 74 m.).

Pensinio amžiaus moteris žuvo Panevėžyje, mūriniame dviejų aukštų name. Nelaimė užklupo vidurdienį. Labiausiai nudegė namo stogas, tad ugniagesiai gelbėtojai pateikė pirminę savo išvadą, jog liepsnas prišaukė netvarkinga kūrenimo įranga.

Kita moteris žuvo Plungėje – irgi gyvenamajame name. Liepsnos kilo ryte, tuoj po aštuntos valandos. Kai atvyko iškviesti ugniagesiai, namo stogas jau degė atvira liepsna. Žuvusios moters kūnas išneštas iš namo mansardos. Šioje tragedijoje irgi ieškoma pirmiausia su kūrenimu susijusių problemų.

Gyvenamajame name kilusio gaisro auka spalį tapo ir Šiaulių gyventojas (48 m.). Jis žuvo mediniame name. Kitą jo bendraamžį, buvusį name, dar spėta išvesti iš gaisravietės gyvą, nors ir paveiktą nelaimės. Liepsnos čia taip šeimininkavo, kad iš buvusio gyvenamojo namo teliko sienos.

Žmonių aukų pareikalavę gaisrai spalį dar paženklino Prienų rajoną (Krištapiškių kaime – ryte), Vilnių (popietę), kur žuvo rūsyje tuo metu buvęs arba ten slėptis per kilusį gaisrą nusprendęs vyras, Biržų rajoną (Remeikių kaime – paryčiais), Druskininkų kraštą (Gailiūnų kaime – ankstų rytą).

Visų šių nelaimių „scenarijai“, kuriuos po gelbėjimo darbų fiksuoja ir kaupia ugniagesiai, yra daugmaž vienodi: kilo liepsnos, atvyko gelbėtojai, gesino, rado kūną... Ir priežastys, nors jos kurį laiką dar būna tiriamos, dažniausiai būna panašios – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, kūrenimo įrangos nepriežiūra.

Tos pačios priežastys

Kalbant apie žmogaus žūtimi pasibaigusių gaisrų priežastis, dažniausia jų per 9 šių metų mėnesius, kaip skelbia šalies PAGD, buvo neatsargus rūkymas – 24 proc. visų mirtinų gaisrų. Kita labai dažna priežastis – jau minėtas neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi –  dėl to kilo 20 proc. gaisrų. Toliau – krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimai – 13 proc. visų žuvusiųjų per gaisrus. Dar 10 proc. gaisrų aukų priskaičiuojama dėl elektros įrenginių, prietaisų ir elektros instaliacijos gedimų.

Bene skaudžiausia, kai gaisras iškart nusineša ne vieno, o kelių žmonių gyvybes. Tokių gaisrų šiais metais jau buvo mažiausiai devyni. Spalį, kai buvo rengiama ši publikacija, tokių gaisrų dar nebuvo užfiksuota. Apskritai spalio pradžioje šalies ugniagesiai gelbėtojai buvo linkę pasidžiaugti, kad pačių tragiškiausių gaisrų sumažėję.

Beje, jeigu kas nors įsivaizduoja, kad šiurpiausi gaisrai dažniau kyla kaimiškose vietovėse, kur gyvena daugiau vienišų senyvo amžiaus ar asocialių asmenų, tai klysta: anot PAGD statistikos, šiemet miestuose ir kaimuose žuvo kiek daugiau nei po 30 žmonių – miestuose būta daugiau.

Šalies ugniagesiai ir pačių iškvietimų daugiau turėjo miestuose – 54 proc. visų kilusių gaisrų. Palyginimui: apie 4200 gaisrų miestuose (iki spalio 1-osios) ir apie 3600 gaisrų kaimuose.

Ugnis daugiabučiuose

Ugniagesiai gelbėtojai nuolat primena, kad ir daugiabučių namų gyventojai, kuriems nereikia patiems rūpintis pastogės kūrenimu, turi būti atsargūs ir rūpestingi, nes daugiabučiuose kilusių gaisrų nemažėja. Šaltasis metų periodas čia irgi turi įtakos, nes vėsai nepakantesni gyventojai mėgsta šildytis įvairiais elektros prietaisais – jų veiklos rudenį ir žiemą ženkliai padaugėja.

Juodoji PAGD statistika skelbia, kad šiemet iki spalio 1-osios šalyje buvo gesinami 1127 individualiuose namuose kilę gaisrai ir juose žuvo 40 žmonių, o į daugiabučių namų gaisrus gelbėtojams teko skubėti mažiau – 543 kartus, bet gaisrų aukų irgi nemažai – 19 žmonių.

Vien spalį daugiabučių gyventojus šiurpino ugnies liežuviai Kazlų Rūdoje, kur vidurnaktį dūmai veržėsi iš namo rūsio. Iš butų prireikė evakuoti 6 vaikus ir 18 suaugusiųjų. Laimei, žūčių ir traumų išvengta. Kas sukėlė gaisrą rūsyje, dar tiriama.

Penkių aukštų mūrinis namas degė ir Šiauliuose. Tai įvyko prieš vidurnaktį, tad didžioji dalis gyventojų buvo namie – jiems grėsė rimtas pavojus. Ugnies aukų taip pat išvengta, tačiau medikų pagalbos prireikė ne vienam. Gaisro židinys buvo viename bute, o tada dūmai aptemdė visą laiptinę, nuodijo aplinką. Iš namo teko evakuoti keliolika žmonių.

Panašių išgyvenimų dėl daugiabučiame name kilusio gaisro spalį dar patyrė A. Kojelavičiaus gatvėje gyvenantys vilniečiai (naktį) ir R. Kalantos gatvėje gyvenantys kauniečiai (prieš vidurdienį). Ugniagesiai teigė, kad nelaimes čia prišaukė žmogaus neatsargus elgesys su ugnimi.

Bet svarbiausia, ką linkę nuolat kartoti gaisrininkai, – jiems privažiuoti prie daugiabučių namų beveik visada būna labai sunku, nes tokių namų aikštelės prikimštos automobilių, šiais būna užstatyti pravažiavimai, be to, tokių namų bendrieji laiptinių balkonai, kurių prireikia ugniagesiams, neretai būna apkrauti kraustuliais. Ir nors už tokią netvarką gyventojai gali būti nubausti, jie apie tai negalvoja ir nepuola tvarkytis.

Išvados dažniausiai daromos tik tada, kai jau aplanko nelaimė.

Tik faktai:

Ugniagesiai gelbėtojai ne tik skaičiuoja gaisrų aukas, bet ir džiaugiasi iš ugnies nagų išgelbėtais žmonėmis – šiais metais jiems pavyko išgelbėti jau per 110 žmonių, buvusių kraupioje akistatoje su mirtimi, pernai – 125, užpernai – 104, 2014-aisiais – 124, 2013 metais – 120, 2012-aisiais – 144 žmones.

Liepsnos pražudo ne tik žmones: šiemet ugnis Lietuvoje sunaikino apie 200 pastatų, per 200 transporto priemonių, apie 900 gyvūną, per 700 toną pašarų, apie 7000 kvadratinių metrų (kv. m) gyvenamojo ploto ir dar gerokai per 8100 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Rekomenduojami video