Daugiau kaip tūkstantis žemdirbių prisijungė prie dvi dienas vykusios virtualios BASF konferencijos „Agroforumas`21“, kurios metu pristatytos šio sezono javų, rapsų ir ankštinių augalų apsaugos naujienos bei apžvelgta praėjusių metų patirtis ir bandymų rezultatai.
Perversmas javų apsaugoje
„Pasaulis per pastaruosius metus labai pasikeitė. Tačiau agroverslas ir žemdirbiai tęsia savo darbą, nes jų misija svarbiausia Žemėje – užtikrinti žmonių aprūpinimą maistu. Jūs galite didžiuotis savo indėliu! 2020-ieji buvo pilni iššūkių, tikime, kad 2021-ieji bus geresni, nes visi išmokome labai greitai prisitaikyti prie neįprastų situacijų. Ši patirtis labai pravers ateityje“, – sakė BASF vadovas Baltijos šalims Andreas Haase, linkėdamas konferencijos dalyviams sėkmingo sezono.
Pernai Lietuvoje ir kitose ES šalyse BASF pristatė naują veikliąją medžiagą REVYSOL®, kuri dėl savo savybių yra revoliucija augalų apsaugos rinkoje. Kaip sakė BASF javų fungicidų grupės techninis vadovas Dieter Strobel, REVYSOL® pristatymas įvairiose šalyse buvo labai sėkmingas. Tai yra pirmasis per pastaruosius 10 metų fungicidų rinkoje sukurtas naujas triazolas, veiksmingas ir nuo išsivysčiusių atsparių triazolams lapų septoriozės rasių.
Labai svarbu turėti veikliąją medžiagą, kuri veiktų nuo vienos pavojingiausių javų ligos, nes stebėsena rodo, kad Europos šalyse lapų septoriozės – vienos žalingiausių javų ligų sukėlėjų – atsparumo teritorija vis plečiasi. Ne išimtis ir Lietuva. BASF vykdo kviečių septoriozės atsparumo Europoje stebėseną, į kurią antri metai įtraukta ir mūsų šalis. Mėginiai parodė, kad yra vidutinis arba didelis septoriozės sukėlėjų atsparumas triazolų grupės veikliajai medžiagai protiokonazolui, kuri jau daugelį metų yra rinkoje. Todėl naujos veikliosios medžiagos REVYSOL® sukūrimas reiškia perversmą javų apsaugoje.
„Mūsų strateginė kryptis atliekant ligų stebėseną, produktų efektyvumo vertinimą – dirbti su nepriklausomais mokslo tyrimo institutais ir stotimis. Tai leidžia gauti objektyvius duomenis“, – sakė Saulius Nainys, BASF pardavimų vadovas Lietuvoje.
Pernai BASF ligų stebėseną vykdė ne tik padedant mokslo įstaigoms – gamybinėmis sąlygomis tai pradėta daryti ir keliuose ūkiuose. O tai leidžia turėti dar daugiau duomenų apie situaciją pasėliuose ir ūkiams viso sezono metu pateikti efektyvesnių augalų apsaugos rekomendacijų.
Fungicidai, atitinkantys javų augintojų lūkesčius
BASF agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis pristatė šio sezono naujieną – „Balaya Flex Pack“. Šio javų apsaugai skirto produkto sudėtyje taip pat yra revoliucinė veiklioji medžiaga REVYSOL®.
„Stengiamės, kad naujausi produktai atitiktų ūkininkų lūkesčius ir žemdirbiai gautų tai, ko tikisi. Siekiame, kad fungicidas veiktų kuo platesnį ligų spektrą, ne tik apsaugotų nuo ligų, bet ir padėtų augalams streso dėl nepalankių augimo sąlygų, pavyzdžiui, sausros, metu. Kad fungicidą būtų galima naudoti mažiau priklausant nuo oro sąlygų, pavyzdžiui, vėsesniu oru arba laikotarpiu, kai darbus dažnai sutrukdo lietūs. Ir, aišku, kad produktas nebūtų brangus. Visa tai suderinta naujame produkte „Balaya Flex Pack“, – pristatė P.Paulauskis.
„Balaya Flex Pack“ susideda iš 10 l „Balaya“ ir 5 l „Flexity“ fungicidų. Jo sudėtyje yra trys veikliosios medžiagos: REVYSOL®, piraklostrobinas, metrafenonas. Jos užtikrina labai platų veikimo spektrą – nuo lapų septoriozės, stiebalūžės, miltligės, rūdžių iki kviečių dryžligės. Jis skirtas pirmajam javų purškimui pavasarį, tinka purkšti 20 ha pasėlio.
Šiemet rinkoje nebėra didelės dalies senesnių pigesnio segmento fungicidų. Išėmus iš rinkos v. m. epoksikonazolą, neliko daugelio populiarių fungicidų, sudariusių pigųjį segmentą. „Balaya Flex Pack“ užpildys šią spragą.
Kodėl pernai išgulė tiek daug javų?
Pernai daugelis javų augintojų patyrė nuostolių dėl kviečių pasėlių išgulimo. Kyla klausimų – kodėl javai taip masiškai išgulė, ar tą lėmė tik nepalankios oro sąlygos, ar ir augintojų pasirinkti ne patys geriausi priežiūros sprendimai?
Kaip sakė BASF verslo klientų vadybininkas Kazimieras Poškus, praėjęs sezonas buvo idealus, siekiant dar kartą patikrinti augimo reguliatorių naudojimo strategijas. Pernai Šiaulių rajono ūkininko Manto Plakio ūkyje BASF atliko bandymą, kuriame kviečių pasėlyje buvo naudoti skirtingi augimo reguliavimo variantai.
Pavasarį visi kviečiai atrodė gerai, tačiau liepos pradžioje lauko vaizdas jau buvo visai kitoks: vieni laukeliai sugulė, o kiti – ne. Bandymas parodė, kad vienas efektyviausių variantų buvo augimo reguliatorius naudoti tris kartus: pirmas purškimas su „Cycocel“ ir „Medax Max“, antras – „Medax Max“, trečias – „Terpal“. Šis variantas davė didžiausią iš visų derliaus priedą – 1,8 t/ha. Išlaidos augimo reguliatoriams sudarė 55 Eur/ha, o pajamos už derliaus priedą irgi buvo didžiausios – apie 250 Eur/ha.
Konferencijos dalyviai ūkininkai teiravosi, kokios klaidos lėmė, kad pernai dalis javų smarkiai sugulė. Kaip pastebėjo BASF specialistai, nepaisant oro sąlygų, nors ir sausa (kaip buvo pernai), atėjus augimo reguliatorių naudojimo metui reikia purkšti. Pagrindinė klaida – pavėluotas purškimas, per mažos normos, tuomet ir panaudoti augimo reguliatoriai nebegali veikti taip efektyviai, kaip veikia panaudojus tinkamą javų vystymosi fazę.
Kodėl pernai labiausiai išgulė „Skagen“ veislės kviečiai? Pasak BASF specialistų, vieno atsakymo nėra. Susidėjo daugelis veiksnių. Viena vertus, šios veislės kviečiai aukšti, o tai reiškia didesnę išgulimo tikimybę. Kita vertus, kai kur neigiamos įtakos padarė nesubalansuotas pasėlių tręšimas azotu. Na, ir jau minėta priežastis – pavėluotas augimo reguliatorių naudojimas.
Ankštinių augintojams – seniai lauktas naujas herbicidas
Praėję metai buvo itin geri pupų augintojams. Ūkiai gavo rekordinius derlius. Tai lėmė ir pasirinktos pasėlių priežiūros technologijos, ir, aišku, palankūs orai.
Auginant ankštinius vienas aktualių uždavinių pavasarį – apsaugoti pasėlius nuo piktžolių. Tai turi didelę įtaką ir būsimam derliui. Praėjusių metų balandį, kuris itin svarbus pasėtų sėklų dygimui ir pasėlio formavimuisi, buvo labai sausa. Kaip pastebėjo BASF specialistai, dėl to lengvose dirvose kai kur vėjas nupūtė viršutinį dirvožemio sluoksnį kartu su sėklomis ir panaudotų dirvinių herbicidų plėvele. Sunkiose dirvose buvo kita bėda – dėl sausros žemės pluta trūkinėjo, kaip ir herbicidų plėvelė, o iš plyšių ėmė dygti piktžolės. Kaip šias problemas spręsti?
Konferencijos „Agroforumas`21“ metu BASF pristatė naujieną pupų bei žirnių augintojams. Tai – herbicidas „Corum“. Kaip pastebėjo BASF specialistai, „Corum“ yra sudarytas iš švaraus lauko technologijoje žinomos veikliosios medžiagos imazamokso ir bentazono, kuris yra „Basagran 480“sudėtyje. Imazamoksas į piktžoles patenka per lapus (apie 70 proc.) ir šaknis (apie 30 proc.), o bentazonas veikia kaip kontaktinis herbicidas, todėl padidina produkto efektyvumą įvairių rūšių piktžolėms. Joms tai dvigubas smūgis.
BASF specialistai pabrėžia, kad herbicidą „Corum“ būtina naudoti su paviršiaus aktyviąja medžiaga „Dash“, kuri labai pagerina efektyvumą, nes padeda veikliosioms medžiagoms įsiskverbti pro piktžolių lapų vaškinį sluoksnį.
Kaip rodo bandymai, naudojant „Corum“ pernai buvo gautas iki 1,4–2,0 t/ha pupų derliaus priedas.
Jeigu dirvos labai piktžolėtos, iš karto po ankštinių augalų sėjos patariama naudoti „Stomp CS“, o vėliau „Corum“ ir „Dash“. Kitais atvejais užtenka naudoti tik „Corum“ ir „Dash“ – pupų ar žirnių pasėliai bus švarūs.
„Corum“ herbicidą pernai gamybiniuose pasėliuose išbandė Latvijos ūkis „Uzvara Lauks“, esantis netoli sienos su Lietuva. Kaip sakė ūkio agronomas Sergejs Katanenko, pernai pupas augino 185 ha. Metai buvo labai sėkmingi – iš 1 ha prikulta po vidutiniškai 7 t. „Corum“ herbicidą ūkis bandė jau antrus metus. Jis pasiteisino, nes paveikė ne tik mažas, bet ir jau peraugusias piktžoles. Pasak agronomo, „Corum“ geriau kovoja su piktžolėmis ir yra stipresnis negu seniau naudotas herbicidas. Šiemet ūkis planuoja panaudoti „Corum“ 200 ha plote.
Kviečia rinktis saugesnius aplinkai produktus ir skaitmeninius pagalbininkus
Konferencijos „Agroforumas`21“ metu BASF apžvelgė pernykštę rapsų auginimo patirtį ir pristatė naujas prekės ženklo „InVigor“ rapsų hibridines veisles. Kaip sakė agronomas vadybininkas Tomas Karkazas, žieminių rapsų hibridų asortimentą papildė „InV1266 CL“, skirtas švaraus lauko technologijai, „InV1130“, tinkamas ankstyvai sėjai, „InV1170“, pasižymintis greitu atsigavimu po sudėtingų žiemos sąlygų, „InV1188“, stabiliai derantis net lengvuose dirvožemiuose.
Baigiantis dviejų dienų konferencijai, BASF pardavimų vadovas Lietuvai S.Nainys apžvelgė kompanijos strategiją 2021 metams. Pasak jo, BASF komanda šiemet tęs įvairiapusį darbą. „Lankysime jūsų laukus, portale agro.basf.lt teiksime kasdienę informaciją iš laukų. Informacijos srautas bus nukreiptas ir į mobiliąją programėlę „BASF Agro Adviser“. Be to, šiemet startuoja nauja mūsų skaitmeninė platforma „Xarvio Field Manager“. Tai – kitokio požiūrio į verslo vystymą priemonė. Ji padės ūkiams stebėti savo laukus net juose nebūnant.
Be to, atliksime daug darbų jūsų tvaraus verslo vystymuisi. BASF įsipareigoja skatinti tvarų ūkį. „Limus Clear“ produktu mažinsime azoto trąšų nuostolius, su REVYSOL® pagalba galėsime panaudoti produktus gaunant geresnius augalų apsaugos rezultatus. Su skaitmeninių sprendimų (pvz., „Xarvio Field Manager“) pagalba statistiniais vienetais pradėsime vertinti kiekvieną lauko kvadratinį metrą. Skatindami teisingai plauti augalų apsaugos produktų pakuotes ir teisingai jas rinkti, eisime koja kojon su ES žaliuoju kursu.
Kita labai svarbi iniciatyva – BASF pavienių medžių išsaugojimo projektas. Kviečiu kiekvieną žemės savininką prisijungti prie šios iniciatyvos. Taip pat skatinu rinktis naujus BASF augalų apsaugos produktus, sukurtus laikantis aukščiausių aplinkosaugos reikalavimų. Jie priskiriami kitai kokybės kategorijai, yra efektyvesni ir saugesni aplinkai“, – pakvietė S.Nainys.