Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Teisiamiems žagintojams – Temidės užuojauta

Nors Baudžiamasis kodeksas (BK) skelbia, kad už lytinius nusikaltimus kaltieji gali atsidurti už grotų net ir 15 metų, tačiau šalies teismų nuosprendžiai rodo, jog neretai žagintojais ar seksualiniais prievartautojais įstatymo pavadinti asmenys laisvi palieka teismo salę ir toliau gyvena laisvėje. Tokių nusikaltėlių ir pačių nusikaltimų niekada nemažėja – tarsi jais turi būti paženklinta kiekviena karta.

Kad pripažintas lytinis nusikaltėlis ir po teismo nuosprendžio paliekamas laisvėje, yra ir dėl to, jog žemiausioji už lytinius nusikaltimus skirtinos bausmės riba kai kuriose šių BK straipsnių dalyse nenurodoma – pavyzdžiui, „laisvės atėmimas iki 7 metų“, ir dar dėl to, kad yra baudžiamojo įstatymo nurodytų galimybių paskirtą bausmę atidėti (tai yra nuteisti lygtinai) arba iškart bausmę sumažinti trečdaliu.

Būtent pastarieji faktoriai lėmė, kad aukštąjį išsilavinimą turintis ir vienos bendrovės vadovu dirbantis kaunietis Dondūbas Jurgaitis (30 m.) šiandien jau mėgaujasi laisve, nors jam už pažįstamos moters išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, pagal BK, grėsė net ir laisvės atėmimas iki 7 metų. Vyras, suimtas iškart po nusikaltimo, įvykdyto šių metų gegužės pradžioje, neseniai Kauno apylinkės teismo salėje, paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, buvo iškart paleistas, nes jam teismas paskyrė švelnią bausmę. D. Jurgaitis už grotų pagyveno kiek daugiau nei 5 mėnesius.

Gerokai anksčiau D. Jurgaitis teistas už plėšimą ir žmogaus sunkų sužalojimą, tačiau tuokart įkalinimo bausmės išvengė. Prieš trejus metus šis kaunietis vėl buvo įkliuvęs – galėjo būti teisiamas už vagystę, tačiau susitaikė su nukentėjusiąja ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumo išvengė.

Iki nuosprendžio už minėtus lytinius nusikaltimus buvo panašu, kad pavyzdingai neapibūdinamas D. Jurgaitis tikrai bus nuteistas nelaisvės bausme, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir palikus šį vyrą laisvėje.

Auka gaili skriaudiko

Tokį Temidės tarnų sprendimą lėmė D. Jurgaičio elgesys teisme: kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę dėl moters išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, bet ir labai jau atsiprašė jos, tikino, kad labai gailisi nesuvaldęs savęs, žadėjo niekada daugiau taip nesielgti su moterimis, tvirtino nelaisvėje turėjęs pakankamai laiko viską apmąstyti ir įvertinti – taigi įvertinęs save blogai, neradęs jokio pasiteisinimo dėl savo įžūlaus poelgio lemtingąjį vakarą. Be to, kaltinamasis jau buvo paskyręs ir pinigų (žalos atlyginimą) nukentėjusiajai.

Tačiau ši kaunietė – pavadinkime ją Šarūne (31 m.) – jokių ieškinių D. Jurgaičiui nepareiškė. Ji tvirtino nebenorinti turėti jokių reikalų su šiuo vyru, be to, įžvelgia ir savo kaltės, kad tąkart sutiko pavakaroti su juo, nors artimą abiejų draugystę jau buvo nutraukusi.

Šarūnė prašė neskirti jos skriaudikui įkalinimo bausmės, tikino jam jau atleidusi, mat labai gailisi jo šeimos, kurioje yra ligotų žmonių, reikalingų D. Jurgaičio nuolatinės pagalbos, ir mažametės jo dukrelės.

Kaltinamasis, pripažindamas savo kaltę, sutiko, kad byla teisme būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Neprieštaravo ir kiti proceso dalyviai. O tai reiškia, kad paskirtas nuosprendis iškart sumažinamas trečdaliu.

Taigi teismas paskelbė įrodęs D. Jurgaičio kaltę ir paskyrė jam už abu nusikaltimus bendrą 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tuomet šią bausmę sumažino trečdaliu – iki 2,5 metų įkalinimo. O galiausiai bausmės vykdymą dar atidėjo 3 metams.

Tai reiškia, kad 3 metus nuteistasis turi ir toliau dirbti, naktis leisti tik savo namuose, negali laisvai išvažiuoti iš Kauno ilgesniam laikui ir privalo sumokėti 750 eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis įsiteisėja, jeigu būna neskundžiamas, arba po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jeigu būna skundžiamas.

Sutiko vėl pasimatyti

Šarūnė, bylos duomenimis, teigiamai apibūdinama moteris, lytinę prievartą patyrė D. Jurgaičio name. Pasimatymas įvyko D. Jurgaičio iniciatyva, nes jis, kurį laiką nebematęs Šarūnės, paskambino jai ir pakvietė kartu pavakarieniauti.

Ši pora susipažino interneto pažinčių svetainių dėka ir artimai draugavo, susitikinėdavo apie 9 mėnesius, tačiau kai Šarūnė sužinojo, kad D. Jurgaitis turi dukrelę, ateities su juo nebematė ir tai jam pasakė.

Tačiau su Šarūne susitikęs D. Jurgaitis iškart jai pasakė, kad pirmiau jis namie turi sulaukti laiptų meistro, o jau tada – kavinė.

Nieko blogo nenujausdama Šarūnė patikėjo.

Į vyriškio namą išties buvo atvykęs meistras, po to – dar ir namo šeimininko bičiulis, o kai pora liko dviese, D. Jurgaitis moters jau jėga nebeišleido išeiti. Tai baigėsi Šarūnės išžaginimu ir seksualiniu išprievartavimu.

Kai po to D. Jurgaitis, klastingai Šarūnės paprašytas, virtuvėje pradėjo gaminti vakarienę, iš anksto tai apgalvojusi moteris tyliai pabėgo iš namo, pasislėpusi krūmuose išsikvietė taksi automobilį ir juo parvažiavo į savo namus.

Skųstis ji nenorėjo

Visą kelią, kaip vėliau paliudijo pareigūnų surastas taksistas, Šarūnė verkė, atrodė labai nuskriausta – sielojosi, nors į detalesnes kalbas nesileido.

Namie ji iškart naktį paskambino vienam savo draugui, o šis, atvykęs ir supratęs, kas įvyko, pranešė apie įvykį policijos pareigūnams.

Kaip labai dažnai būna, iš pradžių Šarūnė buvo nelinkusi skųsti D. Jurgaitį policijai, todėl pyko ant draugo dėl pranešimo, šaukė nieko nepasakosianti, buvo labai suirzusi. Tokią ją aptiko atvykę policininkai. Tuoj policininkėms pavyko nuoširdžiai prakalbinti nukentėjusiąją, tad ji ne tik glaustai papasakojo, kas įvykę, bet ir nurodė įtariamojo namą.

Tą pačią naktį D. Jurgaitis buvo suimtas – savo name atrakintomis durimis, miegantis lovoje. Pareigūnai vyrą pažadino ir kiek vėliau išvežė į policijos įstaigą. Įtariamasis tuo metu tikino, kad intymūs santykiai su Šarūne jo namie vykę be jokios prievartos ir smurto.

Vyras aiškino, kad būtent Šarūnė savo elgesiu jį tuokart ir „užvedusi“ – jis nebesivaldęs. Liudijo, kad moteris pati paprašiusi išgerti truputį alkoholinio gėrimo, nes blogai pasijautusi, o jis nieko negėręs. Moters „lengvą“, kaip teigė D. Jurgaitis, pasipriešinimą jis palaikęs įprasta moteriška reakcija tokiais atvejais – koketavimu.

Skirtingas supratimas

Štai šioje vietoje verta priminti, ką anksčiau „Akistatai“ yra aiškinęs vienas patyręs, Lietuvoje žinomas advokatas, ne kartą teismuose gynęs lytiniais nusikaltimais apkaltintus vyrus. Anot advokato, vyrų ir moterų psichologija intymaus bendravimo klausimu labai skiriasi: moteris, uždaroje aplinkoje artimai bendraudama su vyru, gali ir neturėti minčių apie būsimą lytinį artumą – jai užteksią geros nuotaikos ir bendravimo „per atstumą“, o vyras moters sutikimą kartu leisti laiką esą dažniausiai supranta tik kaip jos norą „patirti viską iki galo“.

Taigi galima daryti išvadą, kad ir Šarūnė, tą kartą sutikusi pabūti D. Jurgaičio namuose vienu du, nemanė, kad tuo ji sutikusi ir tenkinti draugo lytinę aistrą. O D. Jurgaitis galvojęs „vyriškai“...

Tokių istorijų gyvenime būna neretai, daug jų per daugybę metų aprašyta ir „Akistatoje“. Beje, ir daugelis policijos pareigūnų, tyrusių lytinės prievartos bylas, neslepia manantys, kad „moterys dažnai pačios kaltos dėl išžaginimo“.

Na, dėl to ir Šarūnė iš pradžių nenorėjo skųstis policijai, nes kaltino ir save, kad patikėjo D. Jurgaičio kvietimu ir atsidūrė jo name vienu du. Be to, moteris teigė maniusi, kad D. Jurgaitis atsitrauksiąs, vos tik ji pasakysianti: „Ne“. Tačiau buvę priešingai – į moters „Ne“ blaivus vyras reagavęs staigiu susierzinimu, agresija, bjauriais epitetais. Šarūnei net atrodę, kad jis galįs ją žiauriai sumušti – moteris to bijojusi ir todėl stipriai nesipriešinusi.

Lydi kaltės jausmas

Kaltės jausmą dėl patirtos lytinės prievartos jaučia ne viena tokia moteris ar mergina. Taip teigia psichologai, dirbantys su lytinės prievartos aukomis. Jie linkę įteigti, kad artimiausi tokių moterų žmonės turėtų kuo ramiau su jomis bendrauti ir padėti įtikinti jas, kad kaltos ne jos, o prievartautojas. Tik artimųjų supratimas ir palaikymas, užtikrinimas, kad tokia moteris jau yra saugi ir gali apsaugoti save, patrumpintų prievartos aukos sunkųjį išgyvenimų laikotarpį.

Anot psichologų, asmenims, patyrusiems lytinę prievartą, labai svarbu ir netylėti, neužsisklęsti savyje, nes tylėjimas tik augina prievartautojų sparnus ir brandina mintį apie esą nebaudžiamumą. Todėl labai tikėtina, kad atsakomybės išvengęs prievartautojas netrukus nuskriaus ir kitą auką.

Lytinės prievartos aukoms ne tik reikia pranešti tai teisėsaugos pareigūnams, bet ir būtina kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Tik specialistas padeda išbūti su visomis aukos mintimis, išmokti jas valdyti – tai apsaugo nuo galimų psichologinių sunkumų ateityje.

Beje, Krizių centruose teikiamos 3 nemokamos konsultacijos prievartos aukoms, jeigu ją jos patyrė neartimoje aplinkoje ir buvo atsiųstos į konsultaciją pačių policijos pareigūnų.

Bylose – vaikų likimai

Lytinės prievartos aukų Lietuvoje yra daug – skaičiuojama, kad kas trečia moteris yra nors kartą patyrusi vienokią ar kitokią seksualinę prievartą, tik ne visos dėl to skundžiasi pareigūnams. Bene šiurpiausia, kai lytinę prievartą patiria visai jauno amžiaus asmenys – vaikai.

Neseniai tokią bylą išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas ir pripažino, kad šio krašto gyventojas (vos 14 m.) pernai, kovo–lapkričio mėnesiais, kelis kartus sode išžagino vos 11 metų mergaitę. Nustatyta, kad ją į sodą paauglys nusitempdavo jėga – grasindamas sumušti ar net sužaloti nelaimėlę peiliu.

Apie tokią „meilę“ netrukus pradėjo sklisti kalbos apylinkėje, ir kiek vėliau mažametė pasipasakojo artimiesiems, o šie iškart kreipėsi į teisėsaugą ir vaiko teisių apsaugos specialistus.

Teisiamųjų suole pirmąkart savo gyvenime atsidūręs paauglys kaltę neigė. Bet teismas rėmėsi ir kita iki teismo pareigūnų surinkta medžiaga, liudytojų parodymais, psichologo ir psichiatro išvadomis.

Teismas jaunajam žagintojui paskyrė irgi tik lygtinę bausmę – 4 metus kalėti, tačiau bausmės vykdymą iškart atidėti 2,5 metų.

Be to, teismas įpareigojo kaltininko šeimą atlyginti nukentėjusiajai 3000 eurų dydžio neturtinę žalą.

O pats nuteistas paauglys įpareigotas 12 mėnesių gyventi kiek suvaržytas – jam privalu naktimis būti namuose, tęsti mokslus ir nekeisti gyvenamosios vietos slapta. Jeigu šie teismo įpareigojimai bus pažeisti, nuteistasis gali atsidurti už grotų.

Pasiuntė už grotų

O Pakruojo rajono gyventojai Gintaras Butkus (47 m.) ir Laurynas Svidras (21 m.), kurių baudžiamąją bylą dėl mažametės išžaginimo irgi neseniai išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas, pasiųsti už grotų: G. Butkus – 6 metams, L. Svidras – 5,5 metų.

Šiuo atveju įkalinimą greičiausiai lėmė ir kaltinamųjų nešviesi praeitis (teistumai), ir jų aukos jaunas amžius (tik 13 m.).

Globos namuose tuo metu augusi mergaitė vyrų seksualinę prievartą patyrė pernai vasarį. Tuo metu mažametė buvo išėjusi iš globos namų ir girtavo su iš matymo pažįstamų asmenų kompanija.

Vakare, mergaitei po išgertuvių užmigus, atslinkęs L. Svidras ją apnuogino, užgulė ir išžagino. Po jo visa tai pakartojo ir pagal savo amžių į tėvus mergaitei tinkantis G. Butkus.

Tuo metu globos namų darbuotojos jau ieškojo savo auklėtinės, nes buvo pasigedę. Vienai auklėtojai prisiskambinus, mergaitė pasisakė apie patirtą lytinę prievartą.

Įtariamieji buvo lengvai nustatyti ir tuoj suimti. Teismo dienos jie ir laukė būdami už grotų.

Teisme jaunesnysis vyras savo kaltę pripažino tik iš dalies – tikino, kad prievartos nebuvę, nes mergaitė pati norėjusi „pažaisti“.

Vyresnysis žagintojas savo kaltę išvis neigė.

Tačiau teismas paskelbė įrodęs abiejų šių vyrų kaltę ir pasiuntė juos kalėti.

Tik faktai:

Policijos departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 194 įtariamo išžaginimo ir kitokios lytinės prievartos atvejai (arba daugiau nei po 21 atvejį kas mėnesį).

Kalėjimų departamento statistika skelbia, kad už išžaginimą ir kitus lytinius nusikaltimus nuteistiems ir kalėti pasiųstiems asmenims skirtos teismo bausmės vidurkis – 4,5 metų.

Kadangi nemažai lytinių nusikaltėlių sulaukia tik lygtinės teismo bausmės, šalies pataisos namuose nuolat kali (kaliniams migruojant) apie 100 lytinių nusikaltėlių (iš visų maždaug 6000 kalinių).

 

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video