Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tarp rudens gėrybių – ir lietuviškos braškės

Šiuolaikinės technologijos augintojams suteikia galimybę braškes auginti ištisus metus, tačiau mūsų uogininkai ilgiausiai jas augina iki vėlyvo rudens. Šaltuoju metų laiku ši veikla nevykdoma dėl mažo uogų poreikio ir didelių, elektros, reikalingos šiltnamiams šildyti, kainų.

 Nedavė naudos

Braškių augintojas Raimondas Beske gerai žinomas Tauragės krašte. Pirmąsias uogas 0,5 ha plote jis pradėjo auginti beveik prieš du dešimtmečius. Ūkininkas kasmet plėtė braškių plotus ir ieškojo būdų, kaip pagerinti jų kokybę bei patenkinti vartotojų poreikius. Pasinaudodamas ES parama R.Beske modernizavo ūkį, sumažino uogų savikainą ir pagerino jų kokybę. Prieš 9 metus uogininkas braškes ėmė auginti šiltnamiuose, todėl vartotojams jų gali pasiūlyti nuo gegužės pradžios iki spalio vidurio.

„Valstiečių laikraščiui“ R.Beske pasakojo, kad imdamasis šios veiklos vylėsi, jog ji duos apčiuopiamos naudos, o rezultatai bus geresni, nei auginant braškes lauke. Tačiau, anot uogininko, nebuvo taip lengva, kaip tikėtasi.

„Šiais metais braškes auginome iki rugsėjo 10 dienos, nes vėliau pirkėjams jų nereikia. Prekyba šiuo metu visiškai nevyksta. Mūsų klimato sąlygomis auginti braškių šildomuose šiltnamiuose iki lapkričio vidurio ar Kalėdų neapsimoka ekonomiškai. Tai didelė avantiūra“, – mintimis dalijosi Tauragės krašto ūkininkas ir pridūrė, kad šiltnamiuose auginti uogas apsimoka tik tuomet, kai būna prastos oro sąlygos. Jei orai puikūs, šiltnamiai nereikalingi. Pasak uogininko, šiais metais braškės laukuose derėjo iki rugpjūčio 10 dienos.

R.ir A.Juškos sakė pirkėjams ketinantys pristatyti per 40 tonų uogų, išaugintų pagal naujausią ir pažangiausią technologiją. J. Žurauskienės nuotr.

Mažas poreikis

Braškininkyste nuo 2001 metų Šiaulių rajone užsiima ir Ritas Kvietkus. Šiltnamiuose uogas jis augina aštuonerius metus. Vyras pasakojo, kad šiltnamiuose iki spalio pabaigos derėdavo remontantinės braškės. Dabar R.Kvietkus jų nebeaugina, nes vėlyvo derliaus uogų poreikis rinkoje nedidelis.

„Šiais metais rudens sezonui braškių neauginome, nes jos neturi paklausos. Tai natūralu. Žmonės rudenį renkasi vaisius: obuolius, kriaušes. Jų pasiūla rinkoje didelė“, – akcentavo pašnekovas. R.Kvietkus sakė, kad rudenines, šiltnamiuose išaugintas braškes jis parduodavo tiesiogiai vartotojams. Uogų kaina būdavo šiek tiek aukštesnė nei vasarą auginamų uogų, nes vėsiuoju metu lietuviškų braškių išauginama mažai.

Paklaustas, ar ateityje ketina vėl auginti vėlyvąsias braškių veisles šiltnamiuose. R.Kvietkus teigė, kad tai priklausys nuo rinkos. „Be to, atsiranda vėlyvų veislių, kurių prieš aštuonerius metus nebuvo. Jos gerai auga ir lauke. Daug dirba selekcininkai, jie stengiasi pagerinti braškių skonines savybes ir kokybę“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad šiuo metu uogininkams, pasitelkiant naujausias technologijas, labiau apsimoka auginti braškes, kurios dera anksti pavasarį.

Padeda olandai

Lietuviškomis braškėmis iki lapkričio vidurio tautiečius lepins Anykščių rajono verslininkai Audrius ir Valdemaras Juškos. Jie pasirinko naują braškių auginimo būdą ir pirmieji Baltijos šalyse jas ėmė auginti loveliuose. Rūta Juškienė pasakojo, kad ūpas auginti braškes kilo iš smalsumo. „Kadangi ūkyje moderniuose šiltnamiuose auginami agurkai ir pomidorai, norėjome plėsti asortimentą, kad būtume įdomūs ne tik prekybos tinklams, bet ir vartotojams“, – sakė ji.

Verslininkai A.ir V.Juškos lankydamiesi parodose ir kitų šalių ūkiuose įsitikino, kad braškes iki vėlyvo rudens galima auginti ir Lietuvoje. „Jei nepabandysime, tai ir nesužinosime. Todėl ryžomės šioms uogoms skirti vieną hektarą“, – sakė V.Juška.

Braškės buvo pasodintos plėvele aptemptuose vienuose pirmųjų ūkio šiltnamių, kuriuose reikėjo atlikti minimalias rekonstrukcijas. Į naują šiltnamį, kuriame jau raudonuoja  braškės, verslininkai investavo beveik 100 tūkst. eurų. A.ir V.Juškos pasirinko olandišką technologiją, nes olandai – šioje srityje stipriausi technologiniu atžvilgiu. Jie daugiausia investuoja į braškių auginimą.

„Šaldyti daigai taip pat atkeliavo iš Olandijos. Juos, po truputį keldami temperatūrą, atšildėme ir sodinome į vazonus, o vėliau statėme į lentynas“, – sakė R.Juškienė. Ši technologija verslininkus sužavėjo tuo, kad ją buvo lengviausia pritaikyti prie jau esamų šiltnamių. Be to, tokiu būdu auginamos braškės mažiau serga ir yra atsparios miltligei. Uogoms šiltnamyje yra sukurtas pats palankiausias mikroklimatas.

  1. ir V.Juškų ūkyje dažnai lankosi konsultantai iš Olandijos, jie aiškina, kaip auginti uogas, kad jos pasižymėtų geriausiomis savybėmis.

Planas – 40 tonų

Skanias ir šviežias uogas verslininkai į rinką žada tiekti iki lapkričio vidurio. Jie tikisi pirkėjams pristatyti per 40 tonų uogų, išaugintų pagal naujausią ir pažangiausią technologiją.

„Tikslų šių metų derlių žinosime prieš Kalėdas, tačiau viliamės, kad jis smarkiai nesiskirs nuo suplanuoto kiekio“, – tikino R.Juškienė. Išaugintą produkciją A. ir V.Juškos tiekia prekybos tinklams, o šie už uogas siūlo skirtingą kainą. Verslininkai mano, kad paskutinį šių metų braškių derlių parduos po 5 eurus už kilogramą.

Auginti uogų ištisus metus A. ir V.Juškos kol kas neketina, nes šiltnamius reikia šildyti elektra, o ji mūsų šalyje brangi. Pasak verslininkų šalyse kaimynėse elektra kainuoja gerokai pigiau: Lenkijoje už kilovatvalandę mokami 6–7 centai, Švedijoje ir Suomijoje –1 centas.

„Pasibaigus braškių derliui, daigelius užmigdysime ir žadinsime tik pavasarį“, – pridūrė pašnekovai.

Pelningas – tik pusmetis

Nobertas Uselis,

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas

Pastaruoju metu taikant įvairias technologijas ir pasirenkant tam tikras veisles šiltnamiuose būtų galima auginti braškes ištisus metus. Tačiau augintojams tai neapsimokėtų ekonomiškai, nes uogoms reikia ne tik apšvietimo, bet ir šilumos. Sovietiniais laikais šalia botanikos sodo Fredoje braškės buvo auginamos net 3 ha ploto užimančiuose šiltnamiuose. Jų derlius būdavo nuimamas prieš Naujuosius metus, tačiau tuo metu ir dujos, ir elektra kainavo pigiai. Dabar mūsų kraštiečius braškėmis lepina egiptiečiai ir graikai. Lietuvos augintojai su jais negalėtų konkuruoti, nes mūsų uogų savikaina būtų aukštesnė nei įvežtinių. Šiltnamiai, kuriuose auginamos barškės, mūsų šalyje populiarėja, tačiau iš uogų uždirbti įmanoma tik pusmetį: nuo pavasario iki rudens.

 

 

Rekomenduojami video