Klaipėdos apygardos teismas „Pajūrio kredito unijos“ byloje paskelbė nuosprendį – kaltais pripažino 12 asmenų. Bausmės skirtos buvusiems kredito įstaigos vadovams Vytautui Petruliui ir Nijolei Pocienei bei dar trims darbuotojams, taip pat septyniems paskolas apgaulės būdu gavusiems bei jas ne pagal paskirtį naudojusiems kredito unijos klientams. Tai jau ne pirmas teismas šiemet, kai už pinigų iššvaistymą teisiami kredito unijų darbuotojai.
Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjus su „Pajūrio kredito unija“ susijusią bylą, nustatyta, kad buvęs kredito unijos administracijos vadovas bei valdybos pirmininkas Vytautas Petrulis, taip pat minėtas pareigas ėjusi Nijolė Pocienė, buvusi paskolų komiteto narė, iššvaistė jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Priimdami neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo, abu iššvaistė „Pajūrio kredito unijos“ pinigus: N. Pocienė – per 379 000 eurų, o V. Petrulis – apie 112 000 eurų. Be to, jie, o taip pat ir buvęs kredito unijos paskolų komiteto pirmininkas Arvydas Dargis, buvusi komiteto narė Danguolė Mickuvienė ir sąskaitų vadybininkė-kasininkė Kristina Škultinaitė, būdami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, netinkamai atliko savo pareigas bei padarė didelės žalos valstybei ir pačiai kredito unijai.
„Kaltinamieji sumenkino vieno iš Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „Pajūrio kredito unijos“ – autoritetą bei prestižą, sukėlė nepasitikėjimą „Pajūrio kredito unija“, kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimus klientų pinigus”, – paskelbusi nuosprendį 31 tomo apimties byloje, pabrėžė teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė.
Kaip rašoma teismo pranešime, nors nė vienas iš penkių minėtų asmenų kaltės nepripažino, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė dėl šių nusikalstamų veikų yra įrodyta. Nustatyta, kad 2011 metų kovą – spalį, pažeidžiant įstatymus ir „Pajūrio kredito unijos“ vidaus dokumentais įtvirtintą tvarką, kreditai buvo išduoti iš viso aštuoniems asmenims. Dalis jų šioje byloje sulaukė bausmės dėl sukčiavimo ar gauto kredito panaudojimo ne pagal paskirtį.
Kalti ir klientai
Dėl sukčiavimo kaltais šioje byloje buvo pripažinti keturi kredito unijos klientai, kurie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, pvz., paėmė šimtatūkstantines paskolas kitų asmenų vardu ir jų nemanė grąžinti. Iš „Pajūrio kredito unijos“ paskolas gavę dar trys asmenys nuteisti dėl to, kad gautus kreditus panaudojo ne pagal paskirtį. Teismo vertinimu, nors kaltę pripažino ne visi kreditus paėmę ir kaltinimų šioje byloje sulaukę asmenys, jų kaltė įrodyta visiškai.
Teismo nuosprendžiu V. Petruliui skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams, N. Pocienei – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams, Mindaugui Navickui – pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, Reginai Gaidjurgienei – pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir 200 MGL dydžio bauda, Vilijai Šed – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams, Aurelijui Janušui – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose (įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką bausmė laikoma atlikta). Atidėdamas bausmių vykdymą teismas jiems skyrė atitinkamus įpareigojimus neišvykti, tęsti darbą ir pan. Kaltais šioje byloje pripažintiems Džiugui Visockui, A. Dargiui, D. Mickuvienei, K. Škultinaitei, Ilonai Klajūmei ir Ingridai Albrechtienei skirtos nuo 565 iki 1506 eurų dydžio baudos.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Bankrutuojanti Pajūrio kredito unija buvo priskiriama prie mažesnių rinkos dalyvių – 61-a iš 73-ių, vertinant pagal turtą. Ji turėjo 1026 narius.
Kontroliuoja Bankas
Prieš 160 metų, kai nerangūs bankai smulkiuosius klientus iš viso ignoravo, Vokietijoje kilo protinga idėja susimetus kaimuose ir miesteliuose atidaryti savo bankelius, į kuriuos susibūrę vietos žmonės galėtų saugiai pasidėti santaupas, ir prireikus paskolinti savo nariams už priimtinas palūkanas.
Nedidelėse kredito unijose paskolos kiek brangesnės nei bankuose, tačiau jas lengviau gauti, nes savo narius pažįstančios unijos dirba lanksčiau. 1928 metais Lietuvoje gyvavo 624 kredito kooperatyvai, valdę net trečdalį paskolų rinkos.
Šiandieninėje Lietuvoje beveik visą paskolų rinką užėmę stambūs bankai, tačiau veikia ir 69 kredito unijos.
Pagal nuostatus kredito unija tai kooperaciniais pagrindais fizinių asmenų savanoriškai įsteigta ir nustatyta tvarka įregistruota įstaiga, kuri telkia savo narių pinigines lėšas narių ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, teikiant savitarpio paskolas, už kurias imamos nustatyto dydžio palūkanos. Kredito unijos nuosavo kapitalo dalių (pajinio kapitalo, atsargos kapitalo, praėjusių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ir privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo) suma turi sudaryti ne mažiau kaip 145 000 eurų, jeigu kredito unija neketina teikti elektroninių pinigų leidimo finansinės paslaugos. O jeigu kredito unija ketina teikti elektroninių pinigų leidimo finansinę paslaugą, toji suma – 350 000 eurų.
Kredito unijų veiklą kontroliuoja Lietuvos bankas (LB). Rugpjūčio mėnesį jis pranešė, kad kredito unijų sektorius per pirmąjį pusmetį uždirbo pusę milijono eurų pelno.
Pranešime taip pat primenama, kad 2017 metų liepos 1 dieną Lietuvoje veikė 71 kredito unija, tačiau rugpjūtį buvo sustabdyta kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unijos veikla – joms paskirti laikinieji administratoriai.
Dar dvi uždarytos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė, kad kredito unijos „Baltija“ ir Namų kredito unija be klientų žinios pervedinėdavo jų pinigus. „Ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ pradėtas gavus duomenų apie kredito unijos klientų sąskaitose atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas be pačių indėlininkų žinios. Panašiai elgėsi ir Namų kredito unijos darbuotojai, kurie be kredito unijos narių žinios iš klientų sąskaitų pervedinėjo pinigus į kitų, nesusijusių su unijos veikla, asmenų sąskaitas“, – teigiama FNTT pranešime.
Anot pranešimo, „Baltijos“ kredito unijoje buvo klastojami indėlių grąžinimo dokumentai, vėliau tretiesiems asmenims pervedami pinigai buvo išgryninami. Pareigūnų skaičiavimu, žala šioje unijoje gali siekti 3,5 mln. eurų. Tyrimas dėl kredito unijos „Baltija“ vykdytas skubos tvarka – po suderintų FNTT ir LB veiksmų pavyko užkirsti kelią didesnei nei 1 mln. mln. eurų vertės žalai. FNTT pareigūnai operacijos metu sulaikė keturis nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis – tarp jų ir „Baltijos“ kredito unijos valdybos pirmininką, ir kasininkę, kuri kratos metu nuo pareigūnų norėjo nuslėpti tyrimui reikšmingus dokumentus.
Pasak tyrėjų, Namų kredito unijoje darbuotojai galėjo neteisėtai pervesti 284 000 eurų iš klientų sąskaitų į savo sąskaitas. Šiame ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimus įteikti unijos valdybos pirmininkui ir dar vienam asmeniui.
FNTT nurodo, kad per pastaruosius metus baigė 4 ikiteisminius turimus dėl kredito unijų (3 ikiteisminiai tyrimai Klaipėdoje ir 1 – Vilniuje). Surašius kaltinamuosius aktus šios baudžiamosios bylos buvo perduotos nagrinėti teismams. Baigtose bylose padaryta žala siekia daugiau kaip 4 mln. eurų, o kaltinimai pareikšti 29 asmenims. Šiuo metu FNTT tęsia dar 6 ikiteisminius tyrimus dėl kredito unijų veiklos (Klaipėdoje ir Šiauliuose po 1, Vilniuje – 4).
Kaltę pripažino
Rugsėjo mėnesį Vilniaus apygardos teisme (VAT) buvo išnagrinėta FNTT tyrėjų užbaigta byla dėl kelių milijonų iššvaistymo Vilniuje veikusioje kredito unijoje „Amber“. Tyrimą dėl Vilniuje įsteigtos kredito unijos lėšų pasisavinimo FNTT tyrėjai pradėjo po LB atlikto inspektavimo. Jo metu nustatyti kredito unijos teisės aktų pažeidimai ir veiklos trūkumai dėl kasos tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų ir kt. Inspektavimo metu užfiksuota, kad kredito unijoje buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijas.
FNTT išaiškino, kad tuometinis kredito unijos iždo vadovas Adomas Kanopka, kuris tuo pačiu buvo ir kredito unijos kasininkas, 2015–2016 metais galėjo pasisavinti 2,9 mln. eurų. Siekdamas nuslėpti pinigų trūkumą, unijos iždininkas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose įrašinėjo klaidingą informaciją.
Nors buvusiam atsakingam kredito unijos darbuotojui grėsė laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, VAT už lėšų išvaistymą A. Kanopkai skyrė 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. Kanopka savo kaltės neneigė, todėl jam skirta mažesnė bausmė.
Teismas konstatavo, kad iždininkas iššvaistė daugiau nei 0,736 mln., o pasisavino – 2,179 mln. eurų.
„Iššvaistyto ir pasisavinto turto vertė yra itin didelė vertė, dėl to iš dalies bendrovę ištiko bankrotas, – sprendimą argumentavo teisėja Loreta Ulbienė. – Kaltinamasis bendrovėje elgėsi kaip savo namuose – ką norėjo, tą darė, klastojo buhalterinę apskaitą ir pritaikė savo interesams.“
Kreditai – benamiams
O štai Plungės rajono apylinkės teismas Palangos kredito unijos byloje buvo griežtesnis. Buvusiam Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojui Evaldui Petrauskui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuosprendžiu iš dalies buvo tenkintas Palangos kredito unijos civilinis ieškinys ir iš E. Petrausko priteista beveik 1,7 mln. eurų turtinės žalos, per 117 000 eurų metinių palūkanų ir 10 000 eurų išlaidų už advokatų paslaugas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad nuo 2010 iki 2012 metų šioje unijoje buvo išduota ne viena abejotina paskola. Kreditai buvo dalijami benamiams, asmenims, neturintiems jokių pajamų, įkeičiant mažavertį turtą. Užstatais 5-40 metų laikotarpiui išduodamoms paskoloms tikdavo net Skuodo rajone esantys žemės ūkio paskirties sklypai, kurių vertė rinkoje itin maža.
„Nusikalstamos veikos schema buvo sukurta siekiant gauti pinigų statybų projektams vystyti, nes kaltinamasis E. Petrauskas nebegalėjo gauti paskolų savo vardu dėl viršytų limitų. Pagal šią schemą unijoje būdavo paruošiami paskolų dokumentai kitų asmenų vardu, tačiau jiems paskolos realiai nebūdavo išmokamos. Pinigus pagal paskolų sutartis pasisavindavo kaltinamasis“, – situaciją komentavo Plungės rajono apylinkės teismas.
Iš viso į teisiamųjų suolą sėdo aštuoni asmenys. Tai – valdybos bei paskolų komiteto nariai ir pajininkas Arijus Skopas. Jį teismas pripažino kaltu ir skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, tačiau jis išteisintas dėl neteisėto praturtėjimo.
Buvusi jo draugė Armanda Petrauskaitė nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal giminaitės laidavimą vieniems metams be užstato.
Du kaltinamuosius, kurie pripažino savo kaltę, teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės bei perdavė artimųjų atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Likusiems asmenims teismas nenustatė nei jų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl 4 kaltinamiesiems skyrė pinigines baudas, o 2 kaltinamiesiems – terminuotas laisvės atėmimo bausmes.
Iškraustė seifus
Palangos kredito unija jau buvo išgarsėjusi ir anksčiau. 2008-ųjų gruodžio naktį į Palangos kredito uniją, įsikūrusią Vytauto gatvėje stovinčio prekybos centro „Maxima“ patalpose, įsibrovė plėšikai. Ilgapirščiai į prekybos centrą įėjo per kavinę „Rifas“, nežinia kur gautu raktu ar visrakčiu atrakinę jos durų spyną.
Patekę vidun įsibrovėliai pirmiausia užsirakino. Tada jie kavinės tualeto sienoje išgriovė ertmę, o pro ją įšliaužė į prekybos centro patalpas. Nusikaltėliai žinojo ne tik kad kavinėje nėra signalizacijos, bet ir, kur prekybos centre išdėstyti judesio davikliai, todėl pro juos prašliaužė gulomis. Vis dėlto vienas daviklis suveikė, bet atvykę apsaugos policijos pareigūnai, nepastebėję įsilaužimo į pastatą žymių, nuvažiavo, tad nekviesti svečiai galėjo tęsti savo juodą darbą.
Pailsėję nusikaltėliai išgriovė dar vieną skylę ir per tualetą pateko į Palangos kredito unijos nuomojamas patalpas. Išpjovę du seifus, plėšikai juos ištuštino. Pirmajame buvo apie 831 000 kredito unijos litų (apie 240 730 eurų).
Antruoju seifu naudojosi jau mums pažįstamas E. Petrauskas. Pasak pastarojo, šiame seife jis buvo pasidėjęs statyboms sukauptus savo 350 000 litų (apie 101 390 eurų).
Tirdami apiplėšimą kriminalistai gavo stebėjimo kamerų įrašą, bet plėšikai buvo pagalvoję ir apie tai – nufilmuota, kaip du darbo kombinezonais vilkintys kaukėti ir dėl to neatpažįstami vyrai ramiai įeina į patalpas.
Nusikaltimo vietoje plėšikai elgėsi pernelyg akiplėšiškai – išlaužę seifus jie neatsispyrė pagundai sėkmingą operaciją „aplaistyti“ vietoje, todėl čia pat atsikimšo prekybos centre susirastų pačių brangiausių svaigalų butelių ir gėrė užsikąsdami irgi vogtu tortu.
Penkeri metai nelaisvės
Pagal paliktus seilių pėdsakus kriminalistai nustatė įtariamąjį – 1974 metais gimusį Arūną Karunosą. Palangoje ir Klaipėdoje gyvenęs A. Karunosas, pajutęs, jog yra ieškomas, paspruko į Lenkiją, tačiau įkliuvo policijai ir buvo deportuotas į Lietuvą.
Iš pradžių teismuose jam sekėsi. Ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismų jis buvo išteisintas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko atkaklumo dėka 2013-ųjų gruodį jam vis tik buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Klaipėdos apygardos teismas už didelės vertės svetimo turto vagystę bei svetimo turto sugadinimą A. Karunosui skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tik faktai
2013 metų sausį LB valdyba, įvertinusi „Švyturio taupomoji kasa“ kredito unijos finansinę būklę, daugybinius jos veikloje užfiksuotus teisės aktų pažeidimus ir keliamą grėsmę indėlininkų pinigų saugumui, nutarė šią kredito uniją pripažinti nemokia ir atšaukti jos veiklos licenciją. Kredito unija nevykdė visų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų. Kad juos vykdytų, unija privalėjo pajinį kapitalą padidinti mažiausiai 3 mln. litų (apie 870 000 eurų), tačiau tai nebuvo padaryta. Kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ darbuotojai, klaipėdiečiai Lilijana Laškova ir Tomas Zajančkauskas, siekdami apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą, ir taip padidinti kredito unijos pajinį kapitalą, tokiais savo veiksmais užsidirbo teistumus. L. Laškovai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, o T. Zajančkauskui – paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą taip pat atidedant dviejų metų laikotarpiu
Tais pačiais metais, tik keliais mėnesiais vėliau kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ nevykdant kapitalo pakankamumo normatyvų, įsipareigojimams gerokai viršijus turto vertę ir jos vadovams pripažinus, kad jie nebeturi galimybių atkurti unijos veiklos stabilumą, LB valdyba pripažino ją nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą veiklos licenciją.
„Laikinosios sostinės kreditas“ turtas sudarė 20,93 mln. litų, įsipareigojimai – 24,28 mln. litų, taigi trūko 3,35 mln. litų kapitalo.
Didžiausia Lietuvoje kredito unija – Vilniaus taupomoji kasa – skandalingai žlugo 2014 metų sausį, kai LB ją pripažino nemokia ir keliančia finansinę grėsmę indėlininkams. Juos valstybei teko gelbėti. Taupomojoje kasoje 8,5 tūkstančio indėlininkų turėjo 236,9 mln. litų.
Panašiai atsitiko ir kredito unijai „Naftininkų investicijos“. Licenzija jai buvo atšaukta, o LB valdyba taip pat visam laikui nuo einamų pareigų nušalino kredito unijos administracijos vadovę ir valdybos pirmininkę Lilijaną Laškovą ir paskolų komiteto pirmininką Semioną Laškovą.
Kai LB ėmė tikrinti unijos veiklą, jos administratorė, už finansinius nusikaltimus anksčiau jau teista L. Ložkova nerodė visų dokumentų. Pajutęs pavojų moters sutuoktinis S. Ložkovas, vadovavęs kredito unijos paskolų komitetui, pradingo. Po LB audito paaiškėjo, jog unija nemoki. Unijos paskolas ir kreditus tvarkęs S. Ložkovas sulaikytas Rusijoje, kai išlipo iš lėktuvo. Klaipėdietis tvirtino poilsiavęs Turkijoje ir nieko nežinojęs apie jo paiešką. L. Ložkova, anksčiau vadovavusi kitai Klaipėdoje veikusiai „Švyturio“ kredito unijai, buvo teisiama už sukčiavimą, pareigų neatlikimą, piktnaudžiavimą tarnyba po to, kai neteisėtai pervedė į vieną pajų apie milijoną litų. Aukščiausiasis teismas L. Ložkovą išteisino tik dėl sukčiavimo, o už kitą nusikalstamą veiklą trijų vaikų motinai buvo skirta lygtinė pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė. Vienas kitam kaltę vertę sutuoktiniai niekaip negalėjo paaiškinti, kur dingo pagal dokumentus banko seife neva laikyta didelė pinigų suma.
Petras IVANAUSKAS