Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Spalį suaktyvėję laukiniai gyvūnai – daugiau pavojų keliuose

Automobilių susidūrimų skaičius su gyvūnais keliuose spalio mėnesį išauga 50–70 procentų. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad iš visų laukinių gyvūnų dažniausiai prieš automobilius pavojingai iššoka stirnos – šie žvėrys sukelia daugiau negu pusę visų tokio pobūdžio incidentų keliuose. Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad vidutinė susidūrimo su gyvūnu žala šiemet siekia beveik 1500 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis sako, kad susidūrimai su gyvūnais yra labai pavojingi ir gali smarkiai apgadinti automobilį.

„Rudenį ima anksčiau temti, o žvėrys aktyviai migruoja ieškodami maisto. Kasmet fiksuojame tendenciją, kad spalio mėnesį susidūrimų su gyvūnais keliuose pagausėja – užregistruojama pusantro karto daugiau žalų negu rugsėjį“, – teigia A. Juodeikis.

Spalį užregistruojamų incidentų nuostoliai sudaro 10 proc. per metus išmokamų žalų sumos. Per devynis šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ savo klientams dėl susidūrimų su gyvūnais keliuose jau atlygino daugiau negu 1,6 mln. eurų žalų.

Vairuotojai dažniausiai kreipiasi į draudimo bendrovę, kai kelyje susiduria su lapėmis, šernais, kiškiais, elniais, briedžiais, o daugiausia pranešimų gaunama po avarijų, kai į kelią išbėga stirnos. „Lietuvos draudimas“ šiemet užfiksavo daugiau negu 540 atvejų, kai automobilis kliudė stirną.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad stirnų populiacija Lietuvoje siekia apie 150 tūkstančių, šernų – 19 tūkstančių, o briedžių – 15 tūkstančių. Todėl stirnos yra vienos dažniausiai Lietuvoje sutinkamų laukinių gyvūnų.

„Stirnos ieško maisto ir ganosi jaunuolynuose, pievose, laukuose, atviruose plotuose netoli kelio. Judrūs gyvūnai mėgsta klaidžioti, ne taip stipriai vengia transporto triukšmo, o įlindę į pakelės krūmus tampa sunkiai pastebimi – gali bet kada išbėgti į kelią“, – aiškina S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, spalį netoli kelių ima klaidžioti stirnų jaunikliai – paaugę, bet dar nepatyrę, mažiau atsargūs žvėrys. Be to, stirnos, taurieji elniai ir šernai maitinasi bandomis, todėl ir keliuose gali pasirodyti ne po vieną.

„Lietuvos draudimas“ šiemet jau atlygino 24 tūkst. eurų žalą, kurią patyrė vairuotojas, kai automobilis kelyje Šiauliai–Palanga susidūrė su stirna. Kitas bendrovės klientas Joniškio rajono kelyje kliudė elnią – atlyginta daugiau negu 21 tūkst. eurų žala.

Anot žalų eksperto A. Juodeikio, į žvėrį atsitrenkęs automobilis gali būti nepataisomai sudaužytas. Susidūrimai su žvėrimis keliuose rudenį dažniausiai įvyksta vakare, kai temsta, arba anksti ryte.

Spalio mėnesį didžiausia tikimybė kelyje išvysti žvėrį yra maždaug septintą valandą ryto, kai saulė dar nebūna patekėjusi.

„Rudenį dėl tamsos ir prasto oro suprastėja matomumas, dėl šlapios dangos pailgėja stabdymo kelias. Eismo sąlygos tampa sudėtingos.

Todėl svarbiausi patarimai – sumažinti greitį, pasirūpinti kokybiškais valytuvais ir padangomis. Taip pat visada bus saugiau, jeigu suplanuosite kelionės laiką, vairuosite pailsėję“, – pataria „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius A. Juodeikis.

„Atkreipkite dėmesį į ženklus, įspėjančius apie žvėris kelyje. Pavojingame ruože ir miškingoje vietovėje turite sumažinti greitį, važiuoti lėtai, kad spėtumėte sureaguoti ir priimti saugiausią sprendimą.

Net tolokai kelyje pastebėtas gyvūnas gali būti nenuspėjamas, pavojingas.

Šalia kelio stovintys kanopiniai gyvūnai linkę elgtis nepaaiškinamai – net ir turėdami galimybę bėgti miško link jie vis tiek, lyg tyčia, pasiduoda į kitą pusę ir prabėga pro automobilio priekį.

Pamačius žvėrį kelyje automobilį stabdyti reikia palaipsniui, o ne stipriai ir staigiai. Taip pat venkite naudoti garso signalą, nes tai gali išgąsdinti gyvūną ir dar labiau komplikuoti situaciją“, – įspėja gamtininkas S. Paltanavičius.

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad žalų vairuotojai patiria ne vien dėl laukinių keturkojų – dalį incidentų lemia susidūrimai su naminiais gyvūnais, o vidutinė susidūrimo su paukščiais žala siekia beveik 440 eurų.

A. Juodeikis pastebi, kad vairuotojai ne visada registruoja susidūrimus su šunimis, katėmis, kitais smulkesniais gyvūnais, nors būtent dėl naminių gyvūnų kyla maždaug dešimtadalis incidentų. Vidutinė susidūrimo su šunimi žala viršija 950 eurų, o su kate – 400 eurų.

„Lietuvos draudimas“ taip pat atkreipia dėmesį į avarijas, kurios kyla dėl į kelią įžengusių karvių ir arklių – kasmet fiksuojamų nelaimių žalos siekia nuo 100 iki beveik 14 tūkst. eurų. Iš viso kasmet vidutiniškai klientams dėl susidūrus su gyvūnais patirtų žalų išmokama apie 2 milijonus eurų.

„Lietuvos draudimas“ atlygina susidūrimo su gyvūnais nuostolius klientams, turintiems kasko draudimą arba tiems, kurie kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu įsigijo papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnu kelyje. Ši apsauga galioja net jei susidūrimas įvyksta kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“ pažymėtuose keliuose.

Rekomenduojami video