Lietuvoje yra net keliolika Smilgių kaimų ir vienas miestelis. Jis įsikūręs Panevėžio rajone, šalia iš Panevėžio į Šiaulius ir Pakruojį vedančio kelio. Patogus susisiekimas tik paskatina aplankyti Smilgių miestelį, kuris garsus knygnešių keliais ir yra neatsiejamas nuo vienos iškiliausių Lietuvos asmenybių – rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės.
Gaivina atminimą
G.Petkevičaitė-Bitė, savo kūryba ir pasiaukojamu darbu daug nuveikusi mūsų šalies ir lietuvybės labui, gimė ir ilgus metus gyveno netoli Smilgių esančiame Puziniškio dvare. Šis nedidelis dvaras buvo tapęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios tautinio judėjimo centru, sutraukdavusiu šalies šviesuomenę. Čia lankėsi Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Vincas Kudirka, Povilas Višinskis ir kitos žymios asmenybės. Kurį laiką dvare gyveno ir su G.Petkevičaite-Bite kūrė Žemaitė. Buvo net juokaujama, kad jei staiga įgriūtų Puziniškio dvaro salono lubos, Lietuvą ištiktų didelė netektis.
Dabar G.Petkevičaitės-Bitės gimtinėje yra įkurtas muziejus, vyksta kultūriniai renginiai. Čia kasmet pavasarį teikiama rašytojos vardinė literatūrinė premija, kurios laureatais yra tapę daug žymių Lietuvos kūrėjų.
Krašto šviesuliu vadinamas ir G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas bibliotekininkas Edvardas Vaičius prisiminė, kaip smilgiečiai pradėjo gaivinti šviesą skleidusios kraštietės atminimą. 1981 m., Smilgiuose minint G.Petkevičaitės-Bitės 120-ąsias metines, į iškilmes atvykęs literatūros kritikas Albertas Zalatorius paskatino įsteigti rašytojos vardinę literatūrinę premiją.
E.Vaičius stengiasi įvairiais būdais skatinti vaikus ir jaunimą nepamiršti knygų.
„Sako, jei norite atgaivinti Puziniškį, duokite premiją. Tuometinis Smilgių kolūkio pirmininkas Vladas Navikas pritarė idėjai ir nuo 1983 m. kasmet skirdavo pinigų. Atgavus nepriklausomybę tradicija buvo nutrūkusi, tuomet buvo daug pakrikimo, mažai kam rūpėjo kultūra. Kiek vėliau premijos skyrimą perėmė rajono savivaldybė“, – pasakojo E.Vaičius.
Globėjiškos dvasios G.Petkevičaitė-Bitė padėjo ne vienam jaunuoliui prasimušti į mokslus ir atskleisti savo talentus. Būtent ji įdavė pirmuosius spalvotus pieštukus skulptoriumi tapusiam dar vienam žymiam kraštiečiui, Bernardui Bučui, Salomėjos Nėries vyrui.
Unikalus paminklas
Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia – vienas vertingiausių baroko architektūros paminklų.
Miestelis įdomus ir senos architektūros gerbėjams. Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia laikoma vienu vertingiausių respublikinės reikšmės architektūros paminklų. Baroko stiliaus maldos namai pastatyti iš kirviais tašytų pušinių rąstų, sunertų išpjovomis, išorėje apkalti vertikaliomis medinėmis lentomis. Unikaliu rokoko stiliaus altoriumi su įspūdingomis medinėmis skulptūromis pasigrožėti atvažiuoja ir užsieniečiai.
Smilgių kultūros centro direktorė, bendruomenės centro „Bitė“ pirmininkė Lina Narkevičienė pasakojo, kad, perstatant bažnyčią, Rusijoje, Valdajaus miesto gamykloje, buvo perlieti varpai – jų garsas sklisdavo iki pat Šiaulių.
Įdomių istorijų pasakojama apie bažnyčios varpinę. „Ji per vieną naktį buvo surinkta vieno ūkininko kieme ir pastatyta prie bažnyčios. Žmonės rizikavo, nes carinė valdžia tuomet neleisdavo statyti naujų pastatų. Statant varpinę buvo palikta vietos draudžiamai lietuviškai spaudai slėpti“, – sakė L.Narkevičienė.
Smilgių krašte įmintas ryškus knygnešystės pėdsakas. Vienas žymiausių šio krašto knygnešių – Antanas Bataitis. Jis palaikė ryšius su Jurgiu Bieliniu, Kazimieru Ūdra. Šiemet 210 m. sukaktį mininčioje Smilgių gimnazijoje įkurtame kraštotyros muziejuje galima pamatyti knygnešio stalą, kur buvo slepiama draudžiama lietuviška spauda. 1990 m. A.Bataičiui atminti miestelyje buvo pastatytas ąžuolinis paminklas.
Traukia etnografinė sodyba
Dar viena miestelio puošmena ir traukos objektas – XIX a. valstiečių buitį atspindinti etnografinė sodyba. Į ją iš įvairių Panevėžio krašto vietų atkelti gryčia, kalvė, klėtis, kluonas, tvartas, pirtis ir koplytstulpis.
„Tai – puiki vieta įvairiems renginiams. Čia rengiame įvairias šviečiamąsias programas ir pristatome valstiečių gyvenimo būdą, aukštaitišką kulinarinį paveldą. Mokome raukti nagines, kalvystės, medžio drožimo amato. O kai didelėje keptuvėje kepame viso grūdo miltų blynus, smagumo netrūksta nei vaikams, nei suaugusiesiems“, – pasakojo Smilgių kultūros centro direktorė.
L.Narkevičienė: „Etnografinėje sodyboje visais metų laikais gausu renginių.“
Etnografinėje sodyboje šurmuliuoja kaimo bendruomenių, žemdirbių, folkloro šventės, klojimo teatrų festivalis, vaikų vasaros stovyklos. Gražiausioje miestelio vietoje vyksta ir garsūs Sekminių atlaidai, į kuriuos susirenka ne tik kraštiečiai, bet ir „piemenukai“ iš visos Lietuvos – vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvai. Rugsėjį į Smilgius sugužės tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ dalyviai iš šešių šalių.
L.Narkevičienė puoselėja mintį etnografinėje sodyboje surengti visų Smilgių kaimų, kurių įvairiuose šalies rajonuose yra arti dvidešimties, atstovų suvažiavimą. „Smilgių miestelio pavadinimas kildinamas nuo žodžio „smilgos“. Jų kadaise daug būta neišdirbtose žemėse, todėl, matyt, ir kiti kaimai buvo taip pavadinti“, – samprotavo L.Narkevičienė.
Krašto šviesuoliai
Smilgių kraštą garsina ir gausus būrys meninių kolektyvų. Jaunimo liaudiškos muzikos kapela „Smilgenė“ ir Sujetų bei Perekšlių kaimų vaikų pučiamųjų orkestras „Saulutė“ yra pelnę prestižinį „Aukso paukštės“ apdovanojimą.
„Džiaugiamės ir aktyviais, kūrybingais miestelio žmonėmis. Jau daugelį metų mokytojo Vitalijaus Sologubovo auklėtiniai skina laurus aviamodelių sporto varžybose, buvęs rajono meras Kęstutis Vaičiūnas rengia tapybos darbų parodas. Ūkininkas Algimantas Pamarnackas augina ir treniruoja ristūnus, dalyvauja sporto varžybose, remia bendruomenės šventes“, – miestelio šviesuolius vardijo L.Narkevičienė.
Smilgiečiai didžiuojasi, kad iš jų krašto yra kilę garsūs dailininkai Kazimieras Žoromskis, Stasys Eidrigevičius. Pastarasis šiemet pavasarį smilgiečiams pristatė aukštaitiška tarme parašytą savo knygą „Giedanti gaidžio galva“.