Šiauliuose veikianti UAB „Hestas“ žinoma kaip viena iš nedaugelio įmonių, besirūpinančių neįgalių žmonių integracija į darbo rinką. Joje sėkmingai dirba apie pusantro šimto neįgaliųjų, todėl lyg iš dangaus nukritusi žinia, kad įmonei gresia bankrotas, daugeliui jų sudrebino po kojomis žemę. Ar pavyks išlikti likimo nuskriaustus žmones įdarbinusiai bendrovei, kol kas neaišku. Gyvena iš subsidijų Socialinės įmonės statusą turinčios bendrovės likimas pakibo ant plauko. Kovo mėnesį Šiaulių teritorinė darbo birža informavo, kad „Hesto“ darbuotojai nebegaus sumažėjusio darbingumo dotacijų už vasario mėnesį. Be to, įmonėesą privalės grąžinti2016 m. gautą paramą. Užblokuota ir sąskaita, o be jos veikla visiškai paralyžiuota. Pasak UAB „Hestas“ vadovo Edvino Mačiulio, įmonės veikla legali ir įtraukta į remtinų veiklų sąrašą. Darbą iš tiesų atliko neįgalūs žmonės. Vienintelė priežastis, kodėl reikalaujama grąžinti gautas subsidijas, – elektros prietaisų surinkimo veikla neįrašyta į pateiktą verslo aprašą. Subsidijos bus mokamos tik už valymo darbus, kuriuos atlieka apie 30 žmonių, nes ši veikla jau anksčiau nurodyta paraiškoje. Pagal galiojančią tvarką subsidijuojamą veiklą įmonė privalo vykdyti trejus metus. Užsiimti papildoma veikla nedraudžiama, tačiau ji nesubsidijuojama. Todėl įmonei, kuri įdarbino žmones šviestuvams surinkti, gresia bankrotas. „Darbo birža nori nesumokėti už vasario mėnesį ir reikalauja grąžinti pinigus už pusę metų, nes,esą, buvo nukrypta nuo verslo plano, – paaiškino E.Mačiulis. – 2016 m. balandžio mėnesį pradėdami vykdyti papildomą veiklą mes vadovavomės tuo metu galiojančia tvarka, pakeitimai įvesti rugpjūtį. Anksčiau teikėme tik valymo paslaugas, o nuo 2016-ųjų balandžio priėmėme papildomai žmonių šviestuvų detalėms surinkti.“ Iš tiesų šiuo atveju nepažeisti įstatymo vargu ar buvo įmanoma. Juk veikla pradėta balandį, o tvarka pakeista rugpjūtį. Tai pripažįsta ir socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ vadovas Alfredas Vibrys, tvirtinantis, kad žmogus, radęs tokiam skaičiui neįgaliųjų darbo, iš tiesų vertas pagarbos. „Jei nebus rastas sprendimas, bendrovė žlugs, – aiškino jis. – Situaciją paprastai galima apibūdinti taip: įsivaizduokite – įmonė gamina batus ir pamato, kad gali įdarbinti dar šimtą žmonių raištelių gamybai. Panašiai nutiko ir šioje įmonėje – rado veiklos ir įdarbino.“ E.Mačiulis pripažino, kad įstatymai netobuli, tačiau dėl jų spragų, pasak jo, įmonei gresia bankrotas, o 140 žmonių turės būti atleisti, nes norint grąžinti devynis mėnesius neva neteisėtai gautas subsidijas tektų išparduoti visą įmonės turtą. „Socialinių įmonių įstatymas yra ydingas. Būsime priversti atleisti žmones, nes grąžinti Darbo biržai apie 150 tūkst. eurų mūsų bendrovei yra mirties nuosprendis“, – teigė E.Mačiulis. Jis pabrėžė, kad nauja įmonės veikla gimė gana netikėtai. Surinkti detales darbuotojams patinka labiau, nei valyti patalpas, nes vežimėlyje sėdinčiam ar širdies negalią turinčiam žmogui tai daryti gerokai lengviau. „Žinoma, neįgalieji pagamina perpus mažiau šviestuvų detalių, nei sveiki įmonių darbuotojai, jų darbo našumas daug mažesnis, todėl suma, kurią gauname iš užsakovo, nepadengia mūsų poreikių. Natūralu, kad mes, kaip socialinė įmonė, gyvename iš subsidijų“, − aiškino pašnekovas.
Kaltina nužmogėjimu UAB „Hestas“ daugeliui negalią turinčių žmonių yra pragyvenimo šaltinis. Su susiklosčiusi padėtimisusitaikyti neketinantys neįgalieji jau numynė Šiaulių darbo biržos slenkstį, važiavo piketuoti į Vilnių. Įmonės darbuotojai lankėsi ne tik Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje, bet ir prezidentūroje, Vyriausybėje, Seime. Žmonės teigė už neįgalumą iš valstybės negaunantys nė šimto eurų, tad šis darbas jiems esąs vienintelis išsigelbėjimas. „Už butą reikia sumokėti beveik daugiau, nei siekia mano pašalpa, – teigė„Hesto“darbuotoja Elena. – Kaip išgyventi iš 90 eurų? Ne tik maisto reikia nusipirkti, už butą sumokėti, bet ir vaistų įsigyti. Nors jie kompensuojami, dalį pinigų tenka primokėti. Ši darbo vieta man labai svarbi, juk ir su žmonėmis galiu pabendrauti, nesijaučiu atskirta nuo visuomenės. Tačiau svarbiausia – atlyginimas. Nors ir minimumas, vis tiek 320 eurų į kišenę.“ „Mūsų bendrovėje šiuo metu dirba 145 neįgalieji, tačiau dėl biurokratų neveiklumo liksime bedarbiai, – liūdesio neslėpė įmonės darbuotoja Vitalija Žižniauskienė. – Neįgaliems žmonėms susirasti darbą neįmanoma, ypač Šiauliuose. Biurokratų iš Darbo biržos nužmogėjimas ir savivaliavimas peržengė bet kokias padorumo ir sveiko proto ribas.“ Šiaulių darbo biržos vadovas Raimundas Domarkas patvirtino, kad iš tiesų nuspręsta nesubsidijuoti papildomos bendrovės „Hesta“ veiklos. „Kalbant apie šią situaciją, reikia pasakyti, kad nėra vykdomas susitarimas, nepaisoma sutartinių dalykų. Jeigu ginčas pasieks teismą, nėra abejonių, kad įmonė jį pralaimės. Man gaila, kad įmonės vadovai darbuotojus pastatė į tokią padėtį. Gruodžio mėnesį patikrinome vykdomos veiklos ataskaitas. Teikta paraiška subsidijuoti valymo paslaugas, o pasirodo, įmonė surenka elektros prietaisus“, – kalbėjo direktorius.
Piktinasi spaudimu Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos atstovų, bendrovė „Hestas“ viešojoje erdvėje duomenis pateikia tendencingai ir daro spaudimą netinkamai interpretuodama faktus. „Socialinė įmonė „Hestas“ padarė ne formalių pažeidimų, kaip bandoma pateikti visuomenei, bet nevykdė įsipareigojimų valstybei ir savo darbuotojams, piktnaudžiavo teikdama Lietuvos darbo biržai klaidingą informaciją apie vykdomą veiklą ir galbūt klastojo duomenis, slėpdama savo veiklą, kuri nenumatyta verslo plane. Todėl įmonė valstybei turėtų grąžinti dalį lėšų, kurios buvo skirtos nenumatytai veiklai“, – aiškinodarbo biržos atstovai. Socialinės įmonės statusas „Hestui“ suteiktas 2015 m. Pagrindinė bendrovės veikla, nurodyta verslo plane suteikiant statusą, – paprastasis pastatų valymas. 2017-ųjų sausį įmonė pateikė patikslintą informaciją, kad nuo 2016 m. kovo vykdo ne tik verslo plane numatytą veiklą. Pasak Darbo biržos, plėsti veikląnedraudžiama, bet parama skiriama tik tai veiklai, kurią įmonė nurodė prašyme dėl valstybės pagalbos. Lietuvos darbo biržos teigimu, vienuolika mėnesių įmonė teikė klaidingą informaciją ir neteisėtai naudojosi valstybės pagalba. Šiai socialinei įmonei 2015 m. išmokėta 540,95 euro, 2016 m. – per 139 tūkst. eurų subsidijų neįgaliųjų užimtumui užtikrinti. „Šių metų sausį atlikus planinį socialinės „Hesto“ patikrinimą nustatyta, kad įmonė vykdo daugiau veiklų, negu numatyta verslo plane, nors 2016-aisiais teiktose pažymose būdavo nurodoma, kad pajamos gaunamos tik iš valymo veiklos, – rašoma pranešime. – Paprašius papildomų pažymų, paaiškėjo, kad bendrovė nuo 2016 m. balandžio užsiima ir elektros apšvietimo įrangos gamyba, o darbuotojų skaičius iki metų pabaigos išaugo iki 105 žmonių, iš jų – 103 neįgalieji. Įvertinus nustatytus pažeidimus, priimtas sprendimas neremti verslo plane nenumatytos veiklos.“
Sprendimo dar nėra Suteikti pagalbą, kad įmonėje „Hestas“ dirbantys neįgalieji neprarastų darbo, pažadėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Susitikęs su bendrovės atstovais jis teigė, kad bus tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys pagalbą įdarbinant neįgalius asmenis. „Žmogus yra pagrindinis prioritetas, o šiuo atveju matome koliziją tarp teisės aktų ir žmonių poreikių. Socialinių įmonių teisinis reguliavimas turi daugiau trūkumų, todėl teisės aktai bus taisomi, kad išties būtų patenkinami socialiai jautrių žmonių grupių lūkesčiai“, – teigė ministras. Tačiau šiuos pažadusL.Kukuraitis žarstė prieš kelias savaites. O ką daryti į tokią padėtį patekusiems žmonėms, niekas atsakyti negali. „Laukiame, kol baigs maitinti pažadais, – teigė„Hesto“ direktorius E.Mačiulis. – Kol kas veiklą vykdome, galutinis sprendimas turėtų būti priimtas balandžio 28 dieną,todėloficialaus rašto, kad reikės grąžinti dotacijas, dar negavome.“ Tiesa, ramybėje šios įmonės niekas nesiruošia palikti – nuo tada, kai kilo skandalas, įmonę jau 6 kartus tikrino Darbo inspekcija. „Pažeidimų nerado, visi mūsų žmonės normaliai įdarbinti“, – pasakojo direktorius, tačiau pridūrė, kad bendrovė jau dėlioja scenarijų.Ir ne patį geriausią, Tiesiog reikia pasiruošti viskam. Ar ji išliks – parodys laikas.
Parazituojantys verslai
Aušra Maldeikienė, Seimo narė
Tokios įmonės gyvena biudžeto sąskaita.Šiuo metu Lietuvoje jų yra apie 150. Pernai joms planuota iš biudžeto skirti apie 18 mln. eurų, o iš tiesų jos išnaudojo apie 24 mln. eurų. Per pastaruosius 12 metų išlaidos socialinėms įmonėmspadidėjo 40 kartų – nuo 0,5 mln. iki 24 mln. eurų, o darbuotojų jose padidėjo tik 4 kartus. Lietuvoje yra šiek tiek per 160 tūkst. negalios kamuojamų žmonių, socialinėse įmonėse dirba jų tik 7 tūkst., nors iš viso dirbančių neįgalių žmonių valstybėje yra 47 tūkst. Tokioms įmonėms skiriamos lėšos naudojamos ne tam, kad būtų iš tikro padedama neįgaliajam, pvz., kad būtų specialiai pritaikyta darbo vieta, samdomi gestų kalbos vertėjai ar kiti pagalbininkai. Daugiausia lėšų išmokama kaip darbo užmokestis – iš šių pinigų kompensuojama iki 95 proc. atlyginimo. Tai parazituojantis verslas, kuris pats nemoka darbo užmokesčio ir tam naudoja mokesčių mokėtojų, biudžeto lėšas. Socialinėms įmonėms taikomos pelno mokesčio lengvatos,privilegijos dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, jos gali gauti valstybinių užsakymų. Visose tarptautinėse konvencijose, Neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad lėšos pirmiausia turi būti skiriamossiekiant suteikti pagalbą neįgaliesiems įsidarbinti atviroje rinkoje, t. y. normaliose įmonėse, kuriose, jiems būtų pritaikyta darbo vieta.
Pinigai grįžta su kaupu 
Ilona Tarvydienė, socialinių įmonių asociacijos pirmininkė
Daugumai socialinių ir neįgaliųjų socialinių įmoniųžeriami kaltinimai, esą, jos žmones įdarbina tik „dokumentuose“, „subsidijas naudoja tik darbo užmokesčiui padengti“, „valstybei brangiai atsieina“ ir panašiai. Tačiau ar teisinga kaltinti jau 11 metų veikiančią socialinių įmonių sistemą, nežinant konkrečių faktų? Mūsų įmonės yra nuolat tikrinamos, jos teikia ataskaitas kontroliuojančioms institucijoms: teritorinėms darbo biržoms, Darbo inspekcijai, Lietuvos darbo biržai. Per 2016 m. 26 socialinės įmonės įsteigė 81 darbo vietą, neįgalių asmenų darbo vietoms sukurti panaudota 12,3 tūkst. eurų, darbo įgūdžius tobulino 17 darbuotojų (vieno darbuotojo mokymui panaudota 1,7 tūkst. eurų), viena įmonė pritaikė darbo aplinką 20 darbuotojų, turinčių regėjimo negalią. Asistento paslaugoms apmokėti skirta 70 tūkst. eurų. Iš viso išlaidos socialinių įmonių sistemai per 2016 m. sudarė 23,14 mln. eurų, iš jų 11,3 mln. eurų buvo valstybės biudžeto lėšos, o 11,84 mln. eurų – 2016 m. Europos socialinio fondo lėšos. Šie pinigai pasiekė 6852 neįgalius asmenis ir 213 asmenų iš kitų tikslinių grupių. Ši suma gali pasirodyti didelė, tačiau valstybei ji grįžta su kaupu. Visų pirma, šie žmonės dirba, vadinasi, yra integruojami į visuomenę, tobulėja kaip asmenybės, gauna pajamų sau ir savo šeimoms išlaikyti, moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę valstybei. Per 2016 m. šios įmonės sumokėjo 4 mln. daugiau mokesčių, negu gavo subsidijų.