Dvidešimt penkerių metų veiklos sukaktį mininti „Agrokoncerno“ įmonių grupė, viena didžiausių Lietuvos žemdirbių partnerių, 15-ąjį kartą pakvietė šalies ūkininkus į įvairiuose šalies regionuose vykstančias konferencijas, kuriose aptariami būsimo derliaus lūkesčiai, rinkų tendencijos ir pristatomos technikos bei kultūrų auginimo technologijų naujovės. Konferencijos įvairiuose regionuose rengiamos visą vasarį ir kovą. Į jas kviečiama registruotis interneto svetainėje www.agrokoncernas.lt/konferencija.
Glaudūs ryšiai
Šiaulių arenos konferencijų salėje susirinkę apie pustrečio šimto Šiaulių krašto ir aplinkinių rajonų ūkininkų ne tik atidžiai išklausė pranešėjus, bet ir pertraukų metu gyvai diskutavo tarpusavyje bei su konsultantais.
„Agrokoncerno“ specialistai ir ūkininkai vieni kitus gerai pažįsta – per 25 metus tarp jų užsimezgė tvirti ir glaudūs ryšiai, grįsti pasitikėjimu. Kaip teigė „Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys, be tarpusavio pasitikėjimo ir susiklausymo nieko stabilaus nesukursi.
„Nėra auksinio sėkmės skrynios raktelio. Ją galima atrakinti tik atkakliu darbu ir kasdieniu tikslo siekimu. Bendradarbiaujant svarbu, kad būtų abipusė apčiuopiama nauda“, – sėkmingos partnerystės formulę atskleidė „Agrokoncerno“ vadovas ir pridūrė, kad mūsų dienomis būtinos savybės – smalsumas ir imlumas naujovėms.
Vienija panašus požiūris į darbą
Ne vienas renginyje kalbintas ūkininkas taip pat pabrėžė, kad tarpusavio pasitikėjimas – pamatas, ant kurio galima statyti namą ir kurti ilgalaikius santykius.
Apie 16 metų su „Agrokoncernu“ bendradarbiaujantis Šiaulių rajono ūkininkas Andrejus Palčevskas sakė šios įmonės specialistus bene labiausiai vertinantis dėl panašaus požiūrio į darbą. „Galima sakyti, kad vasarą aš ir miegu laukuose. Panašu, kad konsultantai taip pat, nes paskambinus ir 20 ar 21 valandą jie atvyksta į lauką patarti. Pasvarstome ir nusprendžiame, kokių priemonių imtis kovojant su kenkėjais, ligomis ar pan. Drąsiai sakau, kad Giedrius iš „Agrokoncerno“ ir Saulius iš BASF firmos padėjo pakelti mano ūkį“, – sakė jis.
Ūkininkas dar vertina ir tai, kad „Agrokoncerno“ konsultantai ne tik siūlo naujovių, bet ir sumodeliuoja racionaliausius sprendimus. „Jie neperša brangiausių sprendimų, bet parenka tai, kas ūkininkui yra paranku ir įmanoma įgyvendinti“, – teigė A.Palčevskas.
Per 200 ha dirbantis augalininkystės ūkio savininkas imlus naujovėms. Anot jo, šiuolaikinis ūkininkavimas neįsivaizduojamas be inovacijų. „Ką pasiūlys naujo, būtinai išbandysiu. Štai anksčiau pasirinkau naują žieminių rapsų veislę Mercedes ir neapsirikau – tai superinė veislė. Šiemet išbandysiu vadinamojo švaraus lauko technologiją – pasirinkus atitinkamą naują rapsų veislę bus galima mažiau purkšti ir efektyviau kovoti su piktžolėmis“, – aiškino ūkininkas.
Taupo ūkininkų pinigus
Pernai į „Agrokoncerno“ profesionalų kolektyvą įsiliejęs Sėklų skyriaus vadovas Danas Matulis, konferencijoje pristatęs atrinktas ir išbandytas mūsų kraštams tinkamiausių veislių sėklas, pabrėžė, kad nuoseklus bendrovės darbas sėklininkystės srityje davė gerų rezultatų. Štai 2017 m. triumfavo hibridinė žieminių rapsų veislė Mercedes – kas penktas žieminių rapsų hektaras mūsų šalyje buvo apsėtas būtent šios veislės sėkla.
Ūkininkams jau gerai pažįstamas „Agrokoncerno“ Augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius nuosekliai aiškino, kaip optimaliai kovoti su augalų ligomis ir kenkėjais, o svarbiausia – kaip tai padaryti per daug neišlaidaujant. Šis profesionalas nesivadovauja vien instrukcijomis – jis įsitikinęs, kad į augalų apsaugą ir tam skirtus produktus reikia žiūrėti kūrybiškai.
„Jeigu išmanoma, ir su nišiniu pigesniu produktu galima daug padaryti. Bet jeigu stinga kompetencijos, nedaug padės ir brangios plataus spektro augalų apsaugos priemonės. Čia reikia būti menininku. Nebūtina pirkti žalios spalvos, jeigu turi mėlynos ir geltonos“, – lyg alchemikas paslaptingai šypsojosi A.Radzevičius.
Matyt, ir dėl tokio kūrybiško požiūrio, kuris sutaupo nemažai ūkininkų pinigų, ne vienas žemdirbys jį vadina ne tik profesionaliu patarėju, bet ir geru draugu.
Šiaulių arenos konferencijų salėje susirinkę apie pustrečio šimto Šiaulių krašto ir aplinkinių rajonų ūkininkų .
Be išmaniųjų technologijų – nė žingsnio
Apie augalų maitinimą ir trąšas, jų kainas bei optimaliausius tręšimo būdus daug informacijos suteikė „Agrokoncerno“ direktorius E.Šakys. Nemažo susidomėjimo sulaukė jo pristatyta išmanioji augalininkystės ūkių procesų valdymo programa „AgroSmart“.
„Laikas pamiršti sąsiuvinį ir pieštuką. Dabar „AgroSmart“ yra puikus pagalbininkas agronomijos srityje. Jau žiemą ūkininkas gali susiplanuoti visus technologinius ir agrocheminius darbus, o atėjus laikui veikti juos tik pakoreguoti. Manau, netrukus taps akivaizdu: jeigu neturi tokio pagalbininko, vadinasi, dar tik mokaisi ūkininkauti. Yra pavyzdžių, kai šia programa naudotis pradėję ūkininkai suprato, kad turi per daug technikos“, – sakė E.Šakys.
Į konferenciją iš Pakruojo rajono atvykę jaunieji ūkininkai Gedas Špakauskas ir Paulius Lapinskas smalsiai domėjosi „AgroSmart“. Jie neabejoja, kad išmaniosios technologijos būtinos kiekvienam ūkininkui, kuris siekia gerų rezultatų ir nori mažinti sąnaudas.
„Išmanioji žemdirbystė – ne ateitis, o dabartis. Mes naudojamės automatinio vairavimo galimybe, tręšiame ir purškiame laukus pasitelkdami navigacines sistemas. Technologinės naujovės ūkyje būtinos“, – įsitikinęs G.Špakauskas.
Bendrovės „Agrokoncerno technika“ direktorius Donatas Višniauskas pristatė daug išmaniųjų technologijų. Jis supažindino su vieno pažangiausių gamintojų pasaulyje „TopCon“ technologijomis: azoto sensoriais, navigacinėmis sistemomis, taip pat su žemės ūkio technikos naujienomis.
Populiarūs gali būti miežiai
Išauginti derlių – dar tik pusė darbo. Jį reikia sėkmingai parduoti. Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ grūdų supirkimo vadovas Tomas Urbonas apžvelgė rinkų tendencijas ir aplinkybes, kurios gali lemti grūdų kainas.
Anot jo, kviečių kainoms įtakos turės augantis pasaulinis jų likutis, Rusijos aruodo potencialas ir žema rusiškų grūdų kaina. Per trejetą pastarųjų metų šios šalies grūdų eksportas išaugo nuo 25 mln. tonų iki 35 mln. tonų. Be to, Rusijoje kol kas gerai laikosi žiemkenčiai, tad rinkoje gali būti gausu pigių grūdų. Tiesa, JAV pasėlių būklė nėra tokia gera, be to, šios šalies kviečių pasėlių ploto dalį keičia kukurūzai ir sojos.
Grūdų kainas neigiamai veikia ir nusilpęs JAV doleris bei spekuliacijos – pasaulio biržose aktyviai dalyvauja fondai, kurie daro nemažą įtaką kainų svyravimams.
Rapsų augintojų galvos skausmas – pigūs argentinietiški ir ukrainietiški rapsai bei JAV dolerio kursas. Žirnių augintojams turėtų būti neramu dėl šios kultūros ateities. Dėl pagrindinio žirnių importuotojo – Indijos – įvesto muito jų kainos smarkiai nukrito. Be to, mūsų vidaus rinkoje liko apie pusė pernykščių žirnių. Jie tampa nepatrauklūs ir dėl pasikeitusių žalinimo reikalavimų.
„Žirnių vietą užims vasariniai rapsai ir miežiai. Pastarųjų kaina vis kyla. Tokia tendencija gali išsilaikyti ir toliau, tad rekomenduočiau šiemet sėti daugiau miežių“, – patarė T.Urbonas.
Siūlo atsijoti grūdus nuo pelų
Konferencijoje ūkininkai su nerimu aptarinėjo kilusį šaršalą dėl mokėjimų atidėjimų ūkiams, kuriuos suteikia žemės ūkio paslaugas žemdirbiams teikiančios įmonės, taip pat ir „Agrokoncernas“. „Jeigu valdžia tai uždraustų daryti, ūkininkams būtų tragedija. Mums daug parankiau gauti avansu sėklos, trąšų iš įmonių, kuriomis pasitikime, nei imti tam paskolą iš bankų“, – neabejoja Pakruojo rajono ūkininkas Vilius Vaicekauskas.
Tvirtą nuomonę apie kurstomas aistras dėl vadinamojo ūkininkų kreditavimo turi ir šiaulietis A.Palčevskas. „Kas galėtų paneigti, kad mus norima įstumti į bankų glėbį, kuriame jau bus visai kitos sąlygos, nei mums suteikia „Agrokoncernas“. Bankai tvirtai užspaus, o dabartiniai mūsų partneriai padeda išsikapstyti iš skolų. Žinau, kad ne vienam kolegai, patekusiam į sunkią finansinę padėtį, „Agrokoncernas“ padėjo, ir dabar jie ūkininkauja be skolų. Ši bendrovė tikrai žemių neatima ir paskutinių kelnių nenumauna“, – tikino vyras.
Jis, kaip ir daugelis kitų ūkininkų, įsitikinęs, kad „Agrokoncernas“ tarkuojamas dėl kitų dalykų. „Tai susiję su politika, kuria siekiama kažkokių kitų tikslų. Tik gaila, kad dėl to gali nukentėti žemdirbiai ir verslininkai“, – apgailestavo Šiaulių rajono javų augintojas.
Ūkininkai vylėsi, kad politikoje, kaip ir jų aruoduose, pagaliau bus atsijoti grūdai nuo pelų.