2004 m. kovo 29 d. Vašingtone perdavusi JAV vyriausybei saugoti šalies prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus Lietuva tapo NATO nare. Apie šio įvykio svarbą „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.
Kodėl šis įvykis yra reikšmingas Lietuvai?
Tą dieną Lietuva tapo kolektyvinės gynybos organizacijos nare. Mūsų šalis įgijo svarbias saugumo garantijas. Vienos NATO šalies užpuolimas yra traktuojamas kaip visų. Sąjungininkės įsipareigoja kariniais ir visais kitais įmanomais būdais remti užpultąją narę. Tokia sąjunga atgraso kokių nors karinių ketinimų turinčias priešininkes. Juk per 70 metų (kitais metais aljansas minės 70-metį) nė viena valstybė tiesiogiai nebuvo užpulta. Vienintelis atvejis, kai buvo aktyvuotas 5 str. (numatantis, kad vienos ar kelių NATO šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu – red. past.), – tai 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro išpuolis prieš JAV.
Rusija savo veiksmais kelia didelę grėsmę šalių saugumui ir teritoriniam vientisumui. 2008 metais buvo užpulta Gruzija, o 2014-aisiais – Ukraina. Iki šiol dalis šių suverenių valstybių teritorijos yra okupuota. Lietuva to išvengė, nes turi aiškias saugumo garantijas. Rusija žino, kad agresija prieš Lietuvą nedelsiant sulauktų viso aljanso karinio atsako.
Kartu reikia pabrėžti, kad mūsų šalis taip pat prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus. Lietuva plėtoja nacionalinius gynybos pajėgumus, užtikrina savo indėlį į kolektyvinę gynybą, aktyviai dalyvauja kovoje su terorizmu (NATO misijoje Afganistane, koalicijos operacijoje Irake).
R. Karoblis
Vienas iš visiems matomų dalykų yra tai, kad nuo pirmos narystės aljanse dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę pradėjo saugoti NATO šalių naikintuvai. Kas dar?
Turbūt situaciją reikėtų vertinti „iki“ ir „po“ įvykių Ukrainoje. Iki Rusijos agresijos Ukrainoje NATO Baltijos šalyse daugiausia vykdė oro policijos misiją, t. y. saugojo Baltijos šalių oro erdvę taikos metu.
Iki 2014 m. NATO daug dėmesio skyrė tarptautinėms operacijoms, taip pat buvo diskutuojama apie naujus saugumo iššūkius (pvz., energetinį, kibernetinį saugumą). Nuo 2012-ųjų Lietuvoje veikia NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, siekiantis užtikrinti energetinį saugumą bei efektyvesnį išteklių panaudojimą.
Situacija drastiškai pasikeitė po Rusijos agresijos Ukrainoje. NATO nedelsdama reagavo į Rusijos veiksmus šioje šalyje. Buvo sustiprinta Baltijos oro policijos misija papildomais naikintuvais Šiauliuose bei papildomoje oro bazėje Estijoje (Amaryje).
2014 m. NATO vadovų susitikime Velse patvirtinta būtinybė tęsti rotacinių sąjungininkių vienetų buvimą narių teritorijose. Taip pat įsteigti nuolatinio buvimo NATO pajėgų padaliniai 8-iose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, siekiant užtikrinti atvykstančių NATO pajėgų priėmimą.
2016 m. Varšuvos vadovų susitikime buvo nuspręsta dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Lietuvoje dislokuotos daugiau nei 1 000 karių Vokietijos vadovaujamos daugianacionalinės pajėgos. Prie jų prisideda Olandija, Norvegija, Belgija, Kroatija, Čekija, Islandija, Prancūzija, Liuksemburgas. Labai džiaugiamės patyrusiais šių šalių kariais, patikima ginkluote ir karine technika, užtikrinta sąveika.
Taigi nuo įstojimo į NATO mūsų situacija iš esmės pasikeitė. Turime ne tik saugumo garantijas, bet ir patikimas karines pajėgas, esant reikalui gebančias nedelsiant reaguoti.
Kaip Lietuva atrodė, kai tik tapo aljanso nare: buvo nepatyrui naujokė suglaustomis ausimis ar vis dėlto turėjo ką pasakyti?
Lietuva nuo pat pradžių buvo ne saugumo vartotoja, o narė, prisidedanti prie saugumo užtikrinimo regione. Tai jau minėtas dalyvavimas NATO operacijose ir misijose. Mūsų kariai nusipelnė daug sąjungininkių pagarbos ir pagyrų dėl profesionalumo ir drąsos. Lietuva įrodė, kad yra patikima sąjungininkė. Vadovavimas vienai iš provincijos atkūrimo grupių Afganistane net 7 metus (2006–2013 m.) buvo didelis iššūkis, bet mūsų šalis sėkmingai susitvarkė. Iki pat Tarptautinių saugumo pajėgų (ISAF) karinės operacijos pabaigos Lietuva buvo atsakinga už saugumą Goro provincijoje Afganistane.
Ne kartą sulaukėme aukščiausių karinių vadų pagyrimo dėl sėkmingo Specialiųjų operacijų pajėgų dalyvavimo operacijose ir misijose. Dabar planuojama, kad į Afganistaną (dislokacijos vieta – Kandaharas) Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai išvyks balandį. Jie, veikdami kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų kariais, vykdys mokymo ir paramos vietos saugumo pajėgoms užduotis.
Karinių oro pajėgų transporto lėktuvai taip pat sėkmingai transportuodavo kontingentus į operacijų rajonus. Karinių jūrų pajėgų laivai dalyvauja NATO budinčio laivyno pajėgose ieškant minų ir šalinant jų kenksmingumą, dalyvauja NATO greitojo reagavimo pajėgose. Lietuva prisideda prie NATO stiprinimo visomis savo galimybėmis ir dėl to yra vertinama.
Kartu nuo pat pradžių kėlėme regiono saugumo klausimus. Aktyviai dalyvavome politinėse ir karinėse diskusijose NATO. Mūsų patirtis ir žinios visada buvo ir yra vertinamos. Be to, galime dalytis gerąja patirtimi.
Nuo įstojimo praėjo 14 metų – kaip per šį laikotarpį keitėsi pati organizacija, kokių naujų iššūkių atsirado? Kaip bendrame organizacijos kontekste atrodo Lietuva?
Aljansas kito, sėkmingai adaptavosi prie saugumo iššūkių. Viena didžiausių už NATO ribų karinė operacija – Afganistane (vienu metu čia buvo net apie 130 000 karių iš maždaug 50 sąjungininkių ir NATO operacinių partnerių šalių – red. past.). Siekdama sunaikinti terorizmą šioje šalyje, NATO pradėjo karinę operaciją su Jungtinių Tautų mandatu ir ją sėkmingai įvykdė. Šiuo metu vykdoma nekovinė mokymo, paramos ir patariamoji misija „Tvirta parama“ (apie 13 000 karių).
Lietuva vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei. Tai buvo didžiausia mūsų karinė kontribucija nuo įstojimo į NATO pradžios (vienu metu turėdavome apie 150 karių). Be to, mūsų šalis nuolat prisidėjo bei prisideda ir prie kitų NATO tarptautinių operacijų ir misijų.
NATO vykdė jūrinę kovos su piratavimu operaciją „Vandenyno skydas“ Indijos vandenyne (šiuo metu ji baigta), taip pat tebevykdo jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Viduržemio jūroje. Atsakydamas į iššūkius Balkanuose, 1999 metais aljansas Kosovo provincijoje dislokavo Kosovo pajėgas, kurios ligi šiol užtikrina saugumą ir stabilumą regione. Taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovojant su nelegalia migracija Egėjo jūroje, remia ES jūrinę operaciją „Sophia“ Viduržemio jūroje. Neseniai NATO pradėjo mokymo misiją Irake, prisideda prie globalios koalicijos kovoje su ISIS. Tai parodo, kokia plati buvo ir tebėra NATO operacijų ir misijų geografija, įvairus dalyvavimo pobūdis ir mastas.
Vis dėlto svarbiausias iššūkis – agresyvi Rusijos laikysena ir kariniai veiksmai, kurie destabilizavo saugumo padėtį regione. Tai privertė imtis atgrasymo veiksmų ir stiprinti kolektyvinę gynybą. Per NATO vadovų susitikimus Velse (2014 m.) ir Varšuvoje (2016 m.) priimta daug svarbių sprendimų, įskaitant NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Baltijos valstybėse ir Lenkijoje. Turime stiprinti atsako kolektyvinės gynybos situacijoje pajėgumus. Tai nuolatos ir darome. Be to, kariuomenių vadai, gynybos ministrai reguliariai (tris kartus metuose) susitinka, kad aptartų saugumo padėtį, įvertintų priimtų sprendimų įgyvendinimo progresą, vykdomos veiklos efektyvumą ir priimtų naujus sprendimus, susijusius su atgrasymu ir gynyba. Šiais metais vyks valstybių vadovų susitikimas Briuselyje (vyksta kas dveji metai).
Aljansas susiduria ir su kitokio pobūdžio iššūkiais. Kibernetinės, informacinės atakos tampa dideliu iššūkiu hibridiniame kare. Dėl to NATO yra parengusi atsako į hibridines grėsmes strategiją, valstybės politiškai įsipareigojo stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus. Šiuo klausimu bendradarbiaujama su ES.
Lietuvos kariai nuolat dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose. Jų metu įgyja įgūdžių veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis, patikrinama jų sąveika. Šiuo metu apie 120 karių dalyvauja aštuoniose tarptautinėse operacijose ir mokymo misijose.
Per pastaruosius metus padaugėjo pritariančiųjų Lietuvos dalyvavimui aljanse. Vis dėlto klausimas, kokie būtų pirmieji NATO veiksmai, jei Lietuvoje nutiktų tokia pat situacija kaip Ukrainoje, lieka aktualus...
Visų pirma, Lietuvos ir Ukrainos padėtis yra nevienoda. Ukraina nėra NATO narė. Ji neturi saugumo garantijų, kurias turi Lietuva. Vis dėlto grėsmių dėl saugumo regione išlieka. Turime būti pasirengę į jas atsakyti. Dislokuotos NATO priešakinės pajėgos Lietuvoje yra pasirengusios reaguoti iš karto drauge su mūsų nacionalinėmis pajėgomis. Jos būtent čia ir yra, kad tokia situacija kaip Ukrainoje nenutiktų. Taigi nuo pat pirmos dienos, prasidėjus agresijai, būtume ne vieni. Galime tuo neabejoti. Kita vertus, situacijų gali būti įvairių, NATO atsakas priklausytų ir nuo scenarijaus masto, pobūdžio, kitų aplinkybių.