Klaipėdos ir Šiaulių apygardų teismai išnagrinėjo baudžiamąsias bylas, kuriose ilgi nelaisvės metai skirti narkotikų platintojams. Tačiau, kaip jau ne kartą rašėme, ir griežtos bausmės neatbaido nuo noro pasipelnyti. Žmonės, manydami, kad galbūt pasiseks gerai užsidirbti, rizikuoja, bet vis tiek vieną kartą įkliūva. Mat policija nesnaudžia – atidžiai seka narkotikų prekeivių maršrutus.
Kelionė į sostinę
Taip buvo ir uostamiestyje. Klaipėdos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai gavo žvalgybinių duomenų, kad Sergejus Sencovas (34 m.) užsiima narkotinių medžiagų platinimu. Policininkai, gavę teismo sankciją, ėmė šį vyrą sekti. Tai daryti buvo nelengva, nes Sergejus, kaip, beje, ir visi narkotikų platintojai, laikėsi konspiracijos. Vyras nuolat keitė telefonų numerius, kartais išvis neturėdavo telefono ir skambindavo iš tokių, kurių pareigūnai sekti neturėjo teisės. Ir vis tik pernai, vieną spalio dieną, sužinota, kad S. Sencovas su draugais planuoja važiuoti į Vilnių ir ten nusipirkti heroino. Į sostinę važiavo net dviem automobiliais. Vienu – S. Sencovas su žmona ir vaiku, kitu – Jurijus Paškauskas (40 m.) ir Borisas Dutčikas (42 m.). Pareigūnų stebimi uostamiesčio gyventojai Vilniuje užtruko net dvi dienas.
Spalio 20-ąją Antakalnyje esančiame kinų restorane „Devyni drakonai“ vyrai susitiko su heroino prekeiviais, tačiau planuotas sandoris tą dieną neįvyko – vilniečiai davė tik po dozę heroino ir pasakė, jog daugiau galės atvežti tik kitą dieną.
Skirtingais automobiliais
Klaipėdiečiai pernakvojo viešbutyje ir spalio 21-ąją vėl atvažiavo prie kinų restorano. S. Sencovas jau žinojo, jog heroinas yra padėtas slėptuvėje ir jį reikia paimti. Po kelių minučių visi trys nuėjo prie netoliese esančios medinės pavėsinės, kurioje sėdėjo vilnietis Michailas Mudragelovas (44 m.).
Sergejus su Borisu nusileido nuo skardžio, prie Neries upės kranto. Čia po akmeniu ir buvo paslėpti narkotikai. Borisas su savimi turėjo švirkštą, tad išbandė heroiną ir, kai jam pasirodė, jog jis silpnas, apie tai pranešė pavėsinėje buvusiems S. Sencovui, J. Paškauskui ir M. Mudragelovui. Tuomet heroiną dar išbandė J. Paškauskas ir pasakė, kad už prašomą kainą, heroino stiprumas yra geras ir jį verta nusipirkti. Tada Jurijus pasiėmė apie 2 gramus heroino sau, likusius 98 gramus polietileniniame maišelyje paėmė B. Dutčikas. Vilniečiams už narkotikus buvo sumokėti 4300 eurų.
Prekybos sandorį stebėję pareigūnai matė, kaip vyrai vaikščiojo prie upės, įtarė jog B. Dutčiko atsineštame maišelyje gali būti narkotikai. Jie stebėjo, kaip link Klaipėdos pajudėjo vienu automobiliu S. Sencovas su šeima ir J. Paškauskas, o po pusvalandžio išvažiavo ir B. Dutčikas. Buvo nuspręsta pirma sulaikyti pastarojo automobilį, o informacijai pasitvirtinus, sulaikyti ir S. Sencovo automobilį. Taip ir buvo padaryta.
Bandė praryti
Prie Kauno, netoli degalinės „Orlen“, buvo sulaikytas B. Dutčikas. Po sėdyne buvo rastas polietileninis maišelis su šviesios spalvos milteliais. Pareigūnai taip pat atrado ir kiek daugiau nei 2 gramus kokaino, kurį Borisas buvo nusipirkęs už 100 eurų iš Sergejaus savo reikmėms. Tuomet pareigūnai pranešė kolegoms, kad reikia sulaikyti ir pirmąjį automobilį.
Jis buvo sustabdytas prie Klaipėdos. Automobilį vairavo Sergejaus žmona. Sulaikomas Sergejus pasipriešino policijos pareigūnams. Jam ir J. Paškauskui buvo uždėti antrankiai. Tačiau Sergejus sugebėjo už nugaros surakintas rankas permesti į priekį ir praryti narkotikų maišelį. Tai pastebėję pareigūnai neleido tai padaryti iki galo. Vyras priešinosi visomis turimomis jėgomis – prireikė net 4 policijos pareigūnų, kad jį sutramdytų. Teko net panaudoti elektroimpulsinį prietaisą – tazerį. Vėliau policijos pareigūnas surinko ant grindinio išbyrėjusius miltelius. Buvo nustatyta, kad tai apie 0,526 g heroino.
Po sulaikymo darant kratas buvo surasta ir daugiau neleistinų daiktų. B. Dutčikas turėjo kito asmens vairuotojo pažymėjimą ir kito asmens tapatybės kortelę, jo namuose buvo surasta dar įvairių psichotropinių medžiagų.
Išviliojo pinigus
B. Dutčikas ilgai nesispyriojo ir papasakojo, kad jis narkotikus pradėjo vartoti maždaug prieš pusmetį. „Pirkdavau heroiną Klaipėdoje po 20 eurų už „čekį“, – pasakojo pareigūnams Borisas. – „Čekyje“ yra 0,1g, taip išeina, kad 1 gramas padalijamas į 10 „čekių“. 1 g kaina – apie 200 eurų. Aš nusipirkdavau už 35 eurus. Tokią didelę nuolaidą gaudavau todėl, kad iš karto imdavau didelį kiekį. Per dieną paskutiniu metu man reikėdavo iki gramo, gal net ir daugiau narkotikų. Čia toks dalykas – kiek turi, tiek ir suvartosi, bet vieno „čekio“ tikrai jau buvo per mažai.
Visus psichotropinius vaistus pirkdavau tik dėl savęs, kad nelaužytų kaulų, kad geriau miegočiau – tiesiog norėjau turėti tokių vaistų, kad pasijutus blogai arba neturint narkotikų, būtų galima šiuos vaistus išgerti savijautai pagerinti. Taip pat laikiau ir truputį kanapių, tačiau, iš kokių narkomanų visa tai pirkau, nepamenu.
2016 metų spalio mėnesio pradžioje, į mano namus buvo atėję pažįstami D. K. ir I. L., kurie paprašė, kad aš jiems paskolinčiau pinigų. Aš jiems nenorėjau skolinti, todėl jie pasakė, kad kaip užstatus abu man paliks savo asmens dokumentus. Kai daviau pinigų, jie paliko savo dokumentus – vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę. Tuos dokumentus aš turėjau grąžinti, kai jie grąžins skolą, bet jie skolos taip ir neatnešė, o mane sulaikė policijos pareigūnai“.
BDutčikas taip pat papasakojo, jog su S. Sencovu susipažino ėmęs vartoti narkotikus ir žinojo, kad iš jo galima nusipirkti kvaišalų. Prisiminė ir tai, kad dar rugsėjo mėnesį su juo buvo sutaręs, kad Sergejus jam gaus apie 40 gramų heroino. Borisas davęs jam 2500 eurų, tačiau heroino taip ir nesulaukė. Sergejus sakė, kad jį su heroinu Šilutėje sulaikė pareigūnai, kurie atėmė ir heroiną, ir pinigus, todėl nei pinigų, nei heroino atiduoti negalįs. Vėliau Borisas sužinojo, kad S. Sencovo niekas nebuvo sulaikęs, tiesiog jis išviliojo iš jo pinigus.
Kaltės nepripažino
Kiti teisiamieji nebuvo tokie atviri. J. Paškauskas dėl jam pareikštų kaltinimų ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino ir teigė, kad jis jokių narkotinių medžiagų neįgijo, jų neplatino ir neketino platinti. „Borisą Dutčiką aš pažįsta apie 10 metų ir susipažinau su juo per bendrus pažįstamus, kartais susitikdavom, – sakė J. Paškauskas. – Spalio 19-osios vakare į mano namus atėjo Borisas, kuris pasiūlė važiuoti į Vilnių. Ko jam reikėjo Vilniuje, aš nežinau ir neklausiau. Kadangi aš turėjau laiko, sutikau, nes norėjau aplankyti seserį ir užeiti į reabilitacijos centrą, kur nuolatos konsultuojuosi dėl priklausomybės narkotikams, nuo kurių esu priklausomas apie 10 metų“.
S. Sencovas irgi kaltės nepripažino. Jis sakė, jog Vilniuje nusipirko 2 gramus heroino sau, o daugiau apie narkotikų pirkimą nieko nežinąs.
Supratingas teismas
Daugiausia kaltinimų šioje byloje buvo pateikta B. Dutčikui – už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti (BK 260 str. 3 d. – maksimali bausmė laisvės atėmimas iki 15 metų), už nedidelį kiekį narkotikų laikymo sau (BK 259 str. 1 d. – maksimali bausmė iki 2 metų) ir dar už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo laikė svetimus dokumentus (BK 302 str. 1 dalis – maksimali bausmė laisvės atėmimas iki 6 metų).
Tačiau teismas jo atžvilgiu buvo gailestingas ir supratingas. Teisėja Violeta Miliuvienė, atsižvelgusi, į tai, kad B. Dutčikas visiškai pripažino savo kaltę ir padėjo išaiškinti labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusprendė neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Žinoma, buvo atsižvelgta ir į tai, kad Borisas baigė gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms reabilitacijos centre ir dabar jis, laisvu nuo darbo laiku, dirba savanoriu reabilitacijos centre. Čia jis padeda nuo narkotinių medžiagų priklausomybę turintiems asmenims grįžti į blaivybės kelią. B. Dutčikas taip pat augina 6 metų vaiką ir dar prižiūri sergantį tėvą. Tad teismas jam skyrė galutinę 37 660 eurų baudą, kuri dar buvo sumažinta už tai, kad jis 10 dienų buvo suimtas. Tad galutinė bauda – 36 906 eurai.
Pritrūko įrodymų
Tiek J. Paškauskui, tiek S. Sencovui ir M. Mudragelovui buvo pateikti kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Teismo nuosprendžio jie laukė suimti. Vilniečio M. Mudragelovo kaltės prokurorams įrodyti nepavyko. Jis buvo išteisintas ir teismo salėje paleistas į laisvę.
Šis vyras jau 3 kartus teistas, tačiau jo teistumai išnykę. 2004 metais Vilniaus apygardos teismas jam buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Jis buvo pripažintas kaltu, kad Vilniuje, Gedvydžių gatvėje esančiame bute, per apiplėšimą nužudė Mariją V. (58 m.). Artimųjų teigimu, M. Mudragelovas buvo jos giminaitis, todėl ji pati įsileido į butą žudiką ir plėšikus. Kartu su bendrininkais Michailas ketino moterį tik apiplėšti. Tačiau, kai ji atsigavo po pirmųjų smūgių, kurie ją tik apsvaigino, M. Mudragelovas sudavė jai dar 13 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Nuo patirtų sužalojimų moteris mirė vietoje. Nuosprendyje rašoma, kad M. Mudragelovas taip pasielgė norėdamas nuslėpti, kad padarė kitą nusikaltimą – tikriausiai jis bijojo būti atpažintas. Kambaryje, kuriame įvyko nužudymas, telkšojo klanai kraujo, visas butas buvo išverstas ieškant laikomų santaupų.
Narkotikų byloje M. Mudragelovas iš pat pradžių teigė, kad įtarimai dėl jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje prasidėjo nuo to, kai Klaipėdos policijos darbuotojas, sekdamas S. Sencovą, iš jų telefoninių pokalbių padarė išvadą, kad jis yra narkotikų pardavėjas. „Sergejus man buvo skolingas 4500 eurų ir 600 eurų už dėžę cigarečių, – teisme aiškino M. Mudragelovas. – Dalį pinigų jis jau buvo grąžinęs, o kai sužinojau, kad jis atvažiavo į Vilnių, atvykau į kavinę pasikalbėti su S. Sencovu dėl šių reikalų. Vėliau, vakare, jis man paskambino ir sakė, kad ieško, kur pernakvoti Vilniuje. Man pasirodė keista, kad tokiame dideliame mieste jie negali rasti viešbučio. Pasakiau, kad kreiptųsi į taksistą. Tačiau supratęs, kad Sergejus labai girtas ir atvažiavęs su žmona bei kūdikiu, sutikau parodyti artimiausią žinomą viešbutį“.
Michailas neprisipažino, kad jie tarėsi dėl narkotikų pardavimo. Pirminėje apklausoje B. Dutčikas teigė, kad jie kalbėjosi dėl narkotikų, tačiau vėliau pats tuo suabejojo. Todėl teismas nusprendė, kad remtis tokiais B. Dutčiko parodymais negalima, o daugiau jokių įrodymų nebuvo.
Paškauskui, kuris iki tol jau buvo teistas 8 kartus – dažniausiai už vagystes, narkotikų platinimą – teismas skyrė galutinę 11 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nužudė pažįstamą
Dar daugiau nelaisvėje bus iki šiol 5 kartus – tame tarpe ir 7 metų laisvės atėmimo bausme už žmogžudystę – teistas S. Sencovas. 2015 metais lygtinai paleistas iš pataisos namų jis nusikaltimo padarymo metu privalėjo dalyvauti elgesio pataisos programose, tačiau jam rūpėjo ne tai. Todėl subendrinus bausmes ir už ankstesnius nusikaltimus teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
Sencovas žmogžudystę įvykdė 2002 metais. Jaunuolis buvo kaltinamas Maksimo R.(22 m.) nužudymu. S. Sencovas šį vyrą peiliu į kirkšnį ir kaklą mirtinai sužalojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Maksimas mirė ligoninėje po poros valandų dėl nukraujavimo išsivysčius hemoraginiam šokui.
Anot teisiamojo, stambus ir aukštas žuvusysis norėdavo pasirodyti, jį pastoviai terorizuodavo, nuolat ieškodavo priekabių. Kad galėtų nuo jo apsiginti, S. Sencovas net tapęs boksininku. Tą nelemtą dieną S. Sencovas iš namų ėjo pirkti alaus į netoliese esantį kioską. Jis jau mokėjo pinigus už du alaus butelius, kai Maksimas priėjęs juos atėmė. Dėl to ir kilo konfliktas, kurio metu Sergejus pasišvaistė peiliu.
Nors nuteistasis prisipažino kaltu tik iš dalies, teismas S. Sencovą pripažino kaltu dėl tyčinio nužudymo ir skyrė jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau S. Sencovas buvo teisiamas už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Siuntė mikroautobusu
Šiaulių apygardos teismas kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos pripažino Ispanijoje gyvenusį mažeikiškį Egidijų Dargį (34 m.) ir skyrė jam 10 metų nelaisvės bausmę. Ilgą laiką Ispanijoje nuo Lietuvos teisėsaugos slapstęsis mažeikiškis taip pat privalės atlyginti ir dėl jo ekstradicijos patirtas išlaidas – 2003 eurus.
Jo bendrai dėl šio nusikaltimo tame pačiame teisme nuosprendį išgirdo prieš dvejus metus.
Ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų kontrabandos buvo pradėtas dar 2014 metų balandžio 7 dieną, kai krovinius iš Ispanijos gabenusį mikroautobusą Mažeikių rajone sustabdę policininkai rado kvaišalų. Rankinėje, į kurią buvo įdėtas ir GPS siųstuvas, pareigūnai aptiko 3 kilogramus ir 32 gramus kanapių antžeminių dalių.
Mikroautobuso vairuotojas nė nenutuokė, kad veža ne rankinę su apelsinais, o didžiulius paketus džiovintų kanapių. Tiesa paaiškėjo mikroautobusui sustojus aikštelėje greta Mažeikių. Į ją atsiimti siuntos atvažiavo kvaišalus Ispanijoje nupirkusio vaikino tėvas.
Tada ir pasirodė ne vieną savaitę mažeikiškius sekę operatyvininkai. Jie konfiskavo narkotikus ir sulaikė prekeivius.
Veikiai antrankiai buvo uždėti ir kvaišalus Ispanijoje nupirkusiam Steponui Balanui (26 m.). Jis buvo sulaikytas, kai parskrido į Lietuvą. Nieko neįtariančiam mažeikiškiui antrankiai buvo uždėti oro uoste. Po kelių mėnesių buvo sučiupti ir S. Balano bendrininkai – Mažeikių rajono gyventojai Alvydas Gintauskas (41 m.) ir Aurimas Jonikas (36 m.).
Gintausko vairuojamas automobilis buvo sustabdytas netoli Mažeikių. Kuršėnų link važiavusio vyriškio mašinoje per kratą buvo aptiktas 0,93 kg kanapių krovinys. Įkalčių prispirtas A. Gintauskas prisipažino, kad kvaišalus pirko Mažeikių rajone, Tirkšlių miestelyje, iš nepažįstamo asmens. Už šį nusikaltimą mažeikiškiui tų pačių metų lapkritį Šiaulių apygardos teismas skyrė 15 metų įkalinimo bausmę. Vėliau ją pusmečiu sumažino skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas.
Nevienodos bausmės
Kvaišalus Ispanijoje pirko ir mikroautobuso vairuotojui perdavė S. Balanas ir E. Dargis. Sužinojęs, kas nutiko jo bendrininkams, E. Dargis liko Ispanijoje. Gavę Lietuvos teisėsaugininkų prašymą Ispanijos policijos pareigūnai šį vyrą sulaikė pernai balandžio 29-ąją. Vyras atsidūrė už grotų ir buvo pargabentas į Lietuvą. Prieš teismą stojusio E. Dargio kaltė buvo įrodyta remiantis S. Balano parodymais ir kriminalinės žvalgybos surinkta informacija.
Kaltės neneigęs S. Balanas buvo nuteistas ir už kvaišalų įgijimą, ir kontrabandą, ir už suklastoto dokumento panaudojimą. Mat jis Ispanijoje buvo nusipirkęs padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Teismas šiam teisiamajam skyrė 7 metus kalėti, nors prokurorė siūlė jo neįkalinti – mat vyras padėjo tyrimui. Prokurorės nuomone, jo indėlis į nusikaltimą galėjo būti įvertintas laisvės apribojimu. Tačiau už šiuos nusikaltimus įstatymų numatyta švelniausia bausmė yra 10 metų. Tačiau iš šio straipsnio aiškėja, kad teisėjai nevienodai taiko įstatymus. Štai klaipėdiečio B. Dutčiko, kuris buvo teisiamas pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį, Klaipėdos apygardos teismas už grotų nepasiuntė.
Gintauskas ir A. Jonikas kaltės nepripažino. Jie tvirtino tik norėję atsiimti skolą. Įkalčių prispaustas A. Gintauskas teisme ėmė įtikinėti, jog girdi, kai supratęs, kad nebeatgaus pinigų, sutiko paimti ir kvaišalų. Tačiau teismas šią versiją atmetė kaip gynybinę. Juolab, kad vieno teisiamojo namuose buvo aptiktos svarstyklės su marihuanos ir kokaino pėdsakais.
Subendrinus bausmę su anksčiau skirtu nuosprendžiu A. Gintauską nuspręsta įkalinti 17 su puse metų. A. Jonikui buvo skirta švelnesnė – 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žilvinas VIZGIRDA