Karališkųjų daržovių titulą svetur pelnę šparagai (smidrai) Lietuvoje vis dar laikomi dekoratyviniais, o ne žmogaus mitybai tinkamais augalais. Tačiau, nepaisant to, jų augintojų šalyje daugėja. Vis dėlto senieji šios kultūros puoselėtojai perspėja: prieš pradedant auginti daugiamečius šparagus reikėtų susirasti, kas juos pirks. Kitaip vėjais nueis ir darbas, ir investicijos.
Nauja kultūra
Pačiame Lietuvos pakraštyje, šalia sienos su Lenkija, Zovodos kaime (Kalvarijos sav.), ekologinio ūkio savininkė Eglė Markevičiūtė šparagus pasodino tik birželio mėnesį. Jų derliaus ūkininkė sulauks kitų metų pavasarį.
„Tada ir sužinosime, ar mūsų lūkesčiai išsipildys. Šie augalai mėgsta lengvesnes dirvas, o pas mus žemė sunki. Kitą pavasarį pamatysime, ar šparagams patinka pas mus augti“, – svarstė šparagų augintoja.
Rinkos šiems augalams Eglė kol kas neturi. Ji teigė suprantanti, kad nebus lengva surasti pirkėjų, kaip ir kitoms ekologiškoms daržovėms. Anot Zovodos kaimo ūkininkės, ekologiškų produktų poreikis, ypač mažesniuose miestuose, nedidelis. Čia kol kas svarbiausias kriterijus – kad daržovės būtų pigios, o kokybė apskritai neaktuali.
„Manau, kad daržovių pasiūla Lietuvoje ženkliai viršija paklausą, lengviau tiems, kurie šioje srityje dirba daug metų, įgijo vardą, turi savo nuolatinių pirkėjų. O nedideliuose miestuose dažnas turi sodus, lysves prie privačių namų, močiutes, kurios daržovių užaugina“, – teigė E.Markevičiūtė.
Ieškojo, ko nėra
Jauni žmonės vis dažniau ryžtasi Suvalkijos krašto žemėse auginti netradicines kultūras. Tokį pasirinkimą lemia permainų siekis. Jų norėjo ir Patašinės kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkė Irma Šiaučiulienė.
Ji „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad auginti šparagus tėviškėje nusprendė ilgai svarsčiusi ir ieškojusi. Jų su vyru sumanymas auginti šparagus tapo staigmena artimiesiems, nors tėtis jai ir patikėjo šiems augalams auginti reikalingą žemės plotą.
„Dar ir dabar nesu tikra, kad jie patikėjo mūsų sumanymo realumu“, – teigė I.Šiaučiulienė, nesiryždama prognozuoti, ar jos verslo idėja iš tiesų pasiteisins, kur ją nuves papildomo pragyvenimo šaltinio paieškos.
Pirmuosius šparagus 60 arų žemės plote ji pasodino pernai pavasarį. Šių metų pavasarį lauką dar praplėtė. Šiuo metu šparagai auga 1 ha plote. Patašinės gyventojai susidomėję stebi, kas bus toliau. I.Šiaučiulienė planuoja ateityje plantaciją dar padidinti, nes šiemetis šparagų derlius, nors ir nebuvo labai gausus, tačiau nenuvylė.
Kitais metais per sezoną, trunkantį gegužės–birželio mėnesius, I.Šiaučiulienė iš hektaro planuoja nuimti ne mažiau kaip 4 tonas šparagų. Šiemet tiek neužaugino, nes derlių ėmė tik iš pernai apsodinto 60 arų ploto. Stabilaus derliaus galima tikėtis tik antraisiais trečiaisiais šparagų augimo metais. Tuomet jie pasiekia didžiausią derlingumą.
Šparagus realizuoti taip pat pavyko, nors, I.Šiaučiulienės teigimu, šių daržovių paklausa Lietuvoje dar tik formuojasi. Tačiau vis daugiau žmonių nori paragauti patiekalų, paskanintų šparagais. Juos į savo valgiaraščius įtraukia didžiųjų miestų restoranai. Lietuviškas daržoves perka ir tiesioginiai vartotojai, ir privatūs supirkėjai. Patiems ūkininkams užsiimti eksportu kol kas neleidžia pernelyg menki produkcijos kiekiai.
Investicija į daigus
I.Šiaučiulienės tikinimu, šparagų sodinimo procesas labai panašus į senovinį bulvių sodinimą. Tik vagos, į kurias guldo šparagų daigus, – platesnės ir gilesnės. Šparagų daigus pirko Olandijoje iš didmenininkų, nes ten jie kainavo pigiau nei Lietuvoje. Mūsų šalies prekiautojai už šparago daigą, pasak ūkininkės, prašo nuo 1 iki 1,5 euro, o ir jais prekiaujančiųjų nedaug.
Investicija į daigus buvo tikrai nemenka – hektarui žemės užsodinti reikėjo apie 16 tūkst. daigų. Pasirinko dvi žaliųjų šparagų veisles, besiskiriančias savo išvaizda, ilgiu, storiu.
„Šparagas – ne agurkas, jo taip paprastai nesuvalgysi. Nuo virtuvės šefo priklauso, kas iš jo bus pagaminta“, – teigė I.Šiaučiulienė. Anot jos, standartinis ūglių vidurkis – apie 22 cm. Nustojus imti derlių, jie gali išaugti iki 2 metrų. Būtina leisti augalui augti, nes tuomet jis sukaupia šaknyse maisto medžiagų kitam sezonui.
Daugiamečiai šparagai neatsodinti dera iki 10 metų. Pasak augintojos, jie gali augti ir ilgiau. Tačiau reikia gana daug rankų darbo – ravėti, nuimti. Šių procesų nepavyks automatizuoti. Kai subręsta derlius, šparagus reikia nuimti per kelias valandas, nes kitaip jie peraugs. Kuo šiltesnis oras, tuo sparčiau jie auga. Šiemet I.Šiaučiulienė šparagų derlių imdavo du kartus per dieną – ryte ir vakare, nes gegužė buvo labai šilta. Vėsesniu periodu užtenka derlių surinkti vieną kartą per parą.
Kaimynai kraipė galvas
Rasa Alaburdienė, Patašinės kaimo seniūnaitė
Yra mūsų krašte iniciatyvių žmonių, kurie nebijo naujovių, nors jos galbūt ir nuostolių atneš. Mačiau, kad laukuose prie pat kaimo auga kažkokie augalai, tačiau nesupratau, jog tai šparagai. Net vyro paklausiau, gal jis žino, ką žmogus pasodino, kad augalai iki vėlyvo rudens buvo nenudoroti. Nusprendėme, kad gal kaip trąšą panaudos – tiesiog užars. Paskui žiūriu, kad tie augalai vis stiebiasi aukštyn, niekas jų užarti net neketina. Buvo pačiai įdomu.
Reikia galvoti apie realizaciją
Jurgita Krištopaitienė, Šiaulių r. Bubių k. šparagų ūkio savininkė
Šparagus auginu nuo 2009 metų. Mūsų ūkyje šparagai auga 3 ha plote. Jų derlius imamas gegužę–birželį. Kiekvieną dieną turi parduoti, ką nupjauni. Realizuoti šparagus kol kas Lietuvoje gana sudėtinga, nes rinka maža, o daržovė brangi. Tad visų pradedančiųjų, kurie kreipiasi patarimo, pirmiausia paklausiu, ar turės kur parduoti, ar patys valgys.
Šparagus galima ir užšaldyti, tačiau mūsų šalyje kol kas populiariausi švieži. Lietuvoje nėra ir jokio jų perdirbimo, nors kai kas ir bandė raugti, marinuoti. Bet tuomet jų skonis jau visiškai kitas.