Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prieš atiduodami pinigus sukčiui, pasitarkite su kaimynu

Nors žiniasklaida labai dažnai skelbia apie telefoninius ir kitokius sukčius, tačiau jų nemažėja – apgavikai tampa vis išradingesni, o jų taikomos nusikaltimų schemos sudėtingėja.

38 teisiamieji

Kaip žinia, dažniausiai telefoniniai sukčiai skambina iš įkalinimo įstaigų. Ten uždaryti profesionalūs sukčiai savo veiklos nenutraukia, o tik tobulinasi. Darant kratas pas tokius nuteistuosius randami ne tik telefonai, bet ir psichologijos vadovėliai. Aišku, paradoksas, kad valstybė neišsprendžia, atrodo, paprastos problemos – laisvės atėmimo vietose neįrengia efektyvių mobiliojo ryšio blokavimo sistemų, o nuteistieji vis dar randa galimybių apsirūpinti mobiliaisiais įrenginiais. O kai tokia tvarka, tai „profesionalams“ belieka daryti naujus nusikaltimus, mulkinant patiklius žmones ir iš jų viliojant tūkstantines pinigų sumas.

Štai Šiaulių apylinkės teismas pernai net du kartus bandė pradėti nagrinėti bylą, kurioje 32 vyrai ir 6 moterys kaltinami sukčiavimu organizuotoje grupėje, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtu mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu bei valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimu.

Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad kaltinamieji nuo 2012 metų birželio iki tų pačių metų lapkričio mėnesio skambindavo žmonėms ir įvairiais būdais bandydavo išvilioti jų pinigus. Kaltinamieji prisistatydavo banko, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, prokuratūros ar ligoninės darbuotojais. Dažniausiai skambinusieji įtikindavo aukas, kad per jų sąskaitas „plaunami“ pinigai, todėl norint užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams būtina padiktuoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir kodus.

Atidėjo iki pavasario

Pradėti nagrinėti bylos nepavyksta, nes sunku surinkti visus 38 teisiamuosius ir 34 nukentėjusias moteris. Paskutinį kartą buvo bandoma teismo posėdį pravesti nuotoliniu būdu. Teismo posėdis vyko keliose vietose: 7 kaltinamieji buvo Alytaus rajono apylinkės teisme, vienas – Vilniaus pataisos namuose ir 13 suimtųjų – Šiaulių apylinkės teisme. Aštuoni kaltinamieji į teismo posėdį neatvyko, nes 2 išvyko į Jungtinę Karalystę, 4 – susirgo, vienas pranešė, kad mirė mama, vienas kaltinamasis nenurodė neatvykimo priežasties.

Tik prasidėjus teismo posėdžiui dėl garso trukdžių teko daryti kelias pertraukas. Proceso dalyviai, buvę Alytaus rajono apylinkės teisme ir Vilniaus pataisos namuose, negalėjo suprasti, ką sako teisėjas. Tačiau ir pašalinus technines problemas, teismas nepradėjo nagrinėti baudžiamosios bylos. Kaltinamieji nurodė, kad pritrūko laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu, kuris yra surašytas 1100 puslapių.

Bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis bylos nagrinėjimą atidėjo iki kovo mėnesio.

Susakė kodus

Šį teismą pasiekė dar viena panaši byla. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, jog baigė ikiteisminį tyrimą dėl telefoninio sukčiavimo. Prieš teismą stos trys pataisos namuose bausmes už anksčiau padarytus nusikaltimus atliekantys vyrai ir vieno jų žmona.

Ikiteisminį tyrimą 2015 metų gruodį pradėjo Vilniaus apskrities policijos pareigūnai, gavę vienos vilnietės pareiškimą dėl sukčiavimo. Paaiškėjus, kad tyrimo gijos veda į Šiaulius, tyrimą perėmė Šiaulių policijos pareigūnai.

Tų metų gruodžio 14 dieną Vilniuje gyvenančiai moteriai mobiliojo ryšio telefonu paskambino vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju ir pranešė, jog yra įtarimų, kad kažkas naudojasi jos elektroninės bankininkystės prisijungimais. Vyras pasakė, kad būtina tai patikrinti, o tam reikalingi moters elektroninės bankininkystės duomenys. Skambinusysis šnekėjo labai įtikinamai, vartojo bankininkų terminus. Net nesuabejojusi moteris juo patikėjo ir pasakė visus savo elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir kodus.

Nespėjo užblokuoti

Po kurio laiko vilnietę apniko abejonės, įtarė, jog yra apgauta ir elektroninės bankininkystės duomenis bus patikėjusi sukčiams. Prisijungusi prie savo banko sąskaitos ji pamatė, kad į jos sąskaitą iš vienos greitųjų kreditų bendrovės įplaukė 400 eurų, kurių ji nebuvo prašiusi. Moteris banko paprašė užblokuoti sąskaitą. Tačiau prašymas buvo pavėluotas – iš 400 į jos sąskaitą įplaukusių eurų 300 jau buvo pervesti į kitos moters sąskaitą, o 60 eurų dar į kitą sąskaitą. Tuomet vilnietė kreipėsi į policijos pareigūnus ir jau kitą dieną sužinojo, kad asmuo, kuris galimai su jos elektroninės bankininkystės duomenimis paėmė kreditą ir tuos pinigus pervedė dviem moterims, susektas. 40 eurų jos sąskaitoje liko tik dėl to, jog ji užblokavo sąskaitą ir sukčiai nebespėjo jų pervesti į kitą sąskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantys du 24 metų Šiaulių rajono ir 23 metų Jurbarko rajono gyventojai, išgavę kodus, tuoj pat paskambino tuo metu laisvėje buvusiam šiauliečiui (23 m.), kuris vilnietės vardu iš greitųjų kreditų bendrovės paėmė 400 eurų. Kai tik pinigai atsidūrė sąskaitoje, jie pagal tam tikrą schemą buvo gryninami ir skirstomi: dalis jų buvo investuota į nurodytą lažybų punkto sąskaitą, kiti pateko į dviejų Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų žmonų sąskaitas, iš kur įvairiais keliais turėjo pasiekti ir nuteistuosius. Pastarųjų moterys pripažino, kad jos nuolat iš įvairių asmenų gaudavo pinigų – ir į sąskaitą, ir paštu, ir grynais, ir juos įvairiais būdais perduodavo savo vyrams pataisos namuose.

Kodėl leidžiasi apgaunami?

Tyrėjai nurodo keletą veiksnių, lemiančių telefoninio sukčiavimo plitimą. Paradoksalu, tačiau viena iš priežasčių – informacijos trūkumas. Yra žmonių, kurie apie tai nieko nežino. O ir žinojimas ne visuomet padeda asmeniui atsispirti sukčiaus įkalbinėjimams. Paprastai gyventojai informuojami apie taikomas telefoninių sukčių taktikas. Pavyzdžiui, prieš keletą metų viena populiariausių buvo „Mama, aš padariau avariją“. Pastaruoju metu itin populiarūs skambučiai, kurių metu sukčiai prisistato esamų teisėsaugos pareigūnų pavardėmis ir prašo atskleisti elektroninės bankininkystės slaptažodį ir saugumo kodus, neva siekdami apsaugoti asmens pinigus nuo nusikaltėlių.

Psichologai sako, kad nors žmonės ir žino apie tokį sukčiavimo būdą, tačiau atsiranda „paklusimo autoritetui“ efektas – skambinantieji asmeniui prisistato, kad atstovauja tam tikrai institucijai (bankui, policijai ir pan.). Žmonės, išgirdę tai, pasimeta, išsigąsta, nes retas kuris nori turėti reikalų su teisėsauga, o tai palengvina sukčiams kurti įtikinamas istorijas. Įtikinamai veikti sukčiams padeda dar ir tai, kad žmogus jų nemato, daug sudėtingiau vien tik iš balso spręsti apie apgaulę, kai tuo tarpu sukčius pakankamai saugiai jaučiasi, nes, nepavykus įtikinti vieno, galima skambinti kitam.

Dar vienas svarbus veiksnys – laiko trūkumas. Žmogaus prašoma sprendimą priimti nedelsiant. Tokia situacija ne tik kelia stresą, bet ir trukdo objektyviai ją įvertinti. Mokslininkai pažymi, kad žmogus tokioje situacijoje būna labiau linkęs pasiduoti aplinkos siūlomiems sprendimų variantams.

Svarbiausia – neskubėti

Mokslininkai išskiria keletą rekomendacijų, kurių reikėtų laikytis susidūrus su tokio pobūdžio situacijomis. Visų pirma sulaukus įtartino skambučio nereikėtų bijoti skambinančiajam užduoti klausimų, prašant paaiškinti detales, patikslinti informaciją – nebijoti susisiekti su atitinkama institucija, kad būtų galima patikrinti faktus, pavyzdžiui, ar jos pareigūnai iš tiesų atlieka tokio pobūdžio veiklą ir gali prašyti iš asmens tokios informacijos.

Antra, labai svarbu nepriimti sprendimų greitai. Pirmiausia reikėtų nusiraminti, pabandyti pažvelgti į situaciją iš kitos pusės – tai padėtų objektyviau įvertinti galimus veiksmų padarinius. Svarbus ir paties asmens atidumas, atsargumas ir įtarumas. Geriau jau sugaišti kelias minutes papildomo laiko skambinant pasitikslinti į atitinkamą instituciją, nei iš karto pateikti skambinančiajam asmeninę informaciją. Dar vienas svarbus dalykas – nebijoti tokiose situacijose kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar tai būtų banko darbuotojas, ar kaimynas.

Prieš priimant sprendimą telefonu, nereikėtų bijoti pasikalbėti su artimiausiu draugu, kaimynu, asmeniu, kuriuo pasitikite – kartu objektyviau bus galima ne tik įvertinti susiklosčiusią situaciją, bet ir padidės tikimybė, kad kažkuris iš jūsų bus girdėjęs apie tokio pobūdžio vykdomus sukčiavimus.

 

Stasys ŠAULYS

Rekomenduojami video