Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prekeiviai žmonėmis: vieni išteisinti, kiti – nuteisti

Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) išteisino Luką Dimskį (27 m.) ir Eveliną Dimskytę (31 m.) dėl nepilnametės merginos pirkimo ir pardavimo, o Klaipėdos apygardos teismas nuteisė prekeivius žmonėmis.

Pirmiausia – apie LApT nuosprendį, kuriuo konstatuota, kad pirmosios instancijos nuosprendžiu brolis ir sesuo buvo nepagrįstai nuteisti.

Priminsime, jog prieš metus Šiaulių apygardos teismas L. Dimskį ir E. Dimskytę buvo pripažinęs kaltais dėl vaiko pardavimo ir Lukui skyrė 7 metų, o jo seseriai – 5 metų laisvės atėmimo bausmes.

Įsidarbino prostitute

Brolis ir sesuo į teisiamųjų suolą sėdo už 2007 metais padarytą nusikaltimą. Tais metais L. Dimskis buvo susidėjęs su panašiais į save draugeliais, kuriems norėjosi „lengvų“ pinigų. Kaip tik vieno iš jų – Mindaugo Libo – draugužis Tomas, emigravęs į Angliją, pranešė, jog šios šalies suteneriai ieško patrauklių merginų ir moka už kiekvieną po 3000 svarų!

Tad vyrai ir ėmė ieškoti patiklių merginų ar jaunų moterų. L. Dimskio sesuo Evelina tuo metu kaip tik laikinai buvo apsistojusi Graikijoje. Ji brolį informavo, jog čia irgi paklausios merginos, o ypač – nepilnametės, ir už jų atgabenimą mokamos nemažos pinigų sumos. Tad L. Dimskis ėmė suktis apie Gražvydą (vardas pakeistas – aut. past.), siūlydamas jai aplankyti Graikiją bei šioje pasakiško grožio šalyje paatostogauti. Kuri paauglė atsispirs tokiam siūlymui?! Tačiau vos atsiradusi šioje valstybėje, patikli mergina jokių turistams siūlomų malonumų nepatyrė. Atvirkščiai – tuoj E. Dimskytės pagalba buvo įkišta į vieną iš viešnamių, kur privalėjo aptarnauti sekso ištroškusius vyrus. Beje, priminsime, kad prostitucija Graikijoje yra legalizuota, viešnamiai veikia pagal griežtus reikalavimus.

Paauglė patyrė šoką, tačiau, kaip tokiais atvejais įprasta, naujieji šeimininkai merginą ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai „apdorojo“. Nors ir palaužta Gražvyda, dantis sukandusi vykdė „darbdavių“ reikalavimus ir brandino mintį, kaip pabėgti. Po poros mėnesių jai pasisekė. Tačiau neilgai trukus Gražvyda vėl buvo pagauta ir grąžinta, tik šį kartą į kitą viešnamį. Ką sugniuždyta mergina galvojo, sunku pasakyti, bet 2008-ųjų balandį, sulaukusi pilnametystės, ji kreipėsi į atsakingas Graikijos institucijas prašydama jai išduoti leidimą dirbti prostitute. Po mėnesio tokį leidimą Gražvyda gavo.

Tikėjo nukentėjusiąja

Vis gi grįžusi į Lietuvą mergina artimiesiems papasakojo apie patirtą smurtą. Šie patarė kreiptis į policijos pareigūnus. Gražvyda taip ir padarė bei nurodė savo skriaudikus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, brolis ir sesuo Dimskiai buvo pasodinti į teisiamųjų suolą. Teisme L. Dimskis dievagojosi, kad merginą vežė tik atostogauti, o prostitute, girdi, nusprendusi dirbti ji pati. „Ar to neįrodo ir jos prašymas gauti licenciją verstis prostitucija?“ – retoriškai teismo klausė L. Dimskis. Girdi, jį ir jo seserį apskundusi mergina, tenorėjusi iš jų pasipelnyti.

Tačiau Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad tokie kaltinamojo teiginiai tėra tik gynyba ir bylos esmės nekeičia. Teismas patikėjo nukentėjusiosios duotais parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme.

Parodymai nenuoseklūs?

Tačiau skirtingai nuo Šiaulių apygardos teismo LApT kaip tik ir atkreipė dėmesį, jog nukentėjusiosios parodymai buvo itin nenuoseklūs ir prieštaringi, keitėsi priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo eigos ir krypties. Jie nuolat kito E. Dimskytės nenaudai, priskiriant E. Dimskytei išnaudojimo veiksmus, kurie anksčiau tiriant bylą buvo nukentėjusiosios priskirti kažkokiam užsieniečiui. Be to, elementariai logikai akivaizdžiai prieštaraujantis nukentėjusiosios elgesys nesikreipiant pagalbos (kai neva pabėgo iš viešnamio, ji keletą mėnesių gyveno pas vyriškį ir pagalbos niekur nesikreipė) kelia pagrįstų abejonių dėl jos parodymų patikimumo.

Byloje esantys įrodymai ir kiekvienas atskirai, ir visumoje nesudaro prielaidų padaryti neginčijamą išvadą dėl L. Dimskio ir E. Dimskytės kaltės dėl vaiko pirkimo ir pardavimo. Teismas pabrėžia, kad galima įrodyti tik tai, kad nukentėjusioji vyko į Graikiją, ten vertėsi prostitucija, tačiau nuosprendyje neatskleista kaltintų asmenų kaltė ir bendrininkavimas.

Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiąją, turėdamas suklastotą sutikimą nepilnametę vežtis į Graikiją, į užsienį vežėsi L. Dimskis. Jis teigia kartu keliavęs atostogauti, o nukentėjusioji nusprendusi pasilikti. Graikijoje juos pasitiko L. Dimskio sesuo Evelina. Šie veiksmai nors formaliai ir atitinka neteisėto vaiko gabenimo, perleidimo ir įgijimo nusikaltimo sudėtį, tačiau, siekiant pripažinti juos nusikalstamais, taip pat būtina neginčijamai įrodyti tai, jog jie ne tik atliko šiuos veiksmus, bet ir suvokė, jog mergina bus įtraukta į prostituciją ir bus pelnomasi iš jos prostitucijos. Byloje kaip tik to ir trūksta – nėra surinkta įrodymų, kurie neginčytinai įrodytų, kad L. Dimskis ir jo sesuo suvokė prisidedantys prie merginos įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš to.

Kas išnaudojo?

Kaip rašoma LApT pirmininko padėjėjos Kristinos Petrošienės išplatintame pranešime, svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pažymėjo, kad nukentėjusioji verstis prostitucija Graikijoje pradėjo būdama pilnametė. Tuomet, kai ji jau pati galėjo priimti savarankiškus sprendimus, taip sutinkant su tuo, kad ji nebuvo verčiama Graikijos institucijose tvarkytis dokumentus dėl vertimosi prostitucija. Be to, ji savo noru tikrindavosi sveikatą (vykdydama reikalavimą prostitucija užsiimantiems asmenims) ir neprašė jokios institucijos ar pareigūno pagalbos.

Be to, teisėjų nuomone, nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl brolio ir sesers tyčios bei bendrininkavimo, nors apkaltinamajame nuosprendyje privaloma nurodyti nusikaltimo kvalifikavimo motyvus ir išvadas dėl kiekvieno nusikalstamos sudėties objektyviojo ir subjektyviojo požymio, pvz., kaltės ir pan.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras taip pat akcentavo, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kad brolis su seserimi pelnėsi iš nukentėjusiosios prostitucijos, todėl byla teismui buvo atiduota tik dėl neteisėto merginos gabenimo į Graikiją ir jos perleidimo bei įgijimo.

L. Dimskio elgesys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo kvalifikuotas kaip galimas nukentėjusiosios verbavimas vykti į užsienį verstis prostitucija. Teismas pabrėžia, kad iš nukentėjusiosios parodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kas – E. Dimskytė, minėtas užsienietis, viešnamių savininkai ar kiti asmenys – ją išnaudojo prostitucijai.

Įdomu, kaip į tokius prieštaringus sprendimus pažiūrės Lietuvos Aukščiausiasis teismas.

Daugiavaikė mama

Beje, L. Dimskis į teisiamųjų suolą už prekybą žmonėmis papuolė jau ne pirmą kartą. 2011 metų vasarį (o tų pačių metų gruodį L. Dimskis dar išklausė Šiaulių miesto apylinkės apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas už sukčiavimą bei netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą. Jam buvo skirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 35 MGL bauda) jis kartu su savo bendrais raseiniškiu Mindaugu Libu (gim. 1983 m.), bei šiauliečiais Renaldu Dagiu (gim. 1983 m.) ir Alvydu Poškevičiumi (gim. 1986 m.) buvo nuteisti už tai, kad 2008 metais apgaule į Graikiją ketino išvežti daugiavaikę vieno Raseinių rajono kaimo gyventoją Jūratę (vardas pakeistas – aut. past.). Moters istorija panaši į daugelio pakliuvusių į prekeivių žmonėmis rankas.

Nors ir bebaigianti trečią dešimtį Jūratė taip ir nebuvo įgyjusi socialinių įgūdžių, augino tris vaikus nuo skirtingų vyrų. Galų gale susirado rimtai į gyvenimą žiūrintį sugyventinį, gimė dukrytė. Tačiau nuolat trūko pinigų ir, greičiausiai, tarpusavio supratimo bei meilės, todėl Jūratė ir užkibo ant gražiais pažadais besižarstančių pažįstamų. Mat, kaip sykis pasimaišė vyresnės sesers bendraklasis M. Libas, kuris tuoj neva juokais pasiūlė „lengvą ir gerai apmokamą darbą lovoje su pasiturinčiais vyrais“.

Jis Jūratei ėmė pasakoti, jog, girdi, Anglijoje prostitutės susitaupo po 200 svarų per savaitę ir praktiškai nieko neveikia, tik gražiai apsirengusios ir pasidažiusios vaikšto! Nors Jūratė ir šiek tiek atsilikusio mąstymo, tačiau jai šis pasiūlymas nepasirodė viliojantis, tad paskambinusi M. Libui ji paprašė surasti normalų darbą Britanijoje bei iškėlė sąlygą, kad darbas turėtų būti toks, jog galėtų dažnai grįžti namo pas savo vaiką. „Na, tuomet galėsi skrajutes nešioti“, – nusišaipė M. Libas, tik Jūratė, deja, priėmė tai už gryną pinigą.

M. Libas paskambino į Angliją Tomui, o šis netrukus atsiuntė telefono numerį Šiauliuose gyvenančių žmonių, kurie išvežę į užsienį įdarbintų Jūratę, o Mindaugas už tai gautų 3000 litų atlygį.

Jiems paskambinęs M. Libas susitarė, kad merginą pristatys lapkričio 29-osios vakare į vieną Šiaulių degalinę, ir pranešė apie tai Jūratei.

Laiku atsitokėjo

Nei Jūratės motinai, nei anytai nekilo mintis merginą perspėti apie galimai gresiančias bėdas – jiedvi tik dar pažadėjo, kad pasikeisdamos paglobos Jūratės kūdikį. Lapkričio 29-osios vakare mergina išskubėjo į autobusų stotelę, kur jos jau laukė M. Libas su draugu. Mergina draugo automobiliu buvo nugabenta į Šiaulius, o, kad jaunoji moteris nekvaršintų galvos klausinėdama apie būsimą darbą, pakeliui jai buvo pasiūlyta degtinės ir sidro.

Šiaulių pakraštyje atvykėlių laukė kitas automobilis, kuriame sėdėjo trys šiauliečiai: L. Dimskis, R. Dagys ir A. Poškevičius, kurie ir perėmė Jūratę.

Visi nuvažiavo į nuošalią degalinę, kur vyrai tiesiai šviesiai moteriai paaiškino, kad darbas yra ne Anglijoje, o Graikijos viešnamyje. Tačiau tai esą gerai, nes šioje šalyje prostitucija yra legali. Be to, Graikijos viešnamyje tvarką prižiūri apsauginiai. Jūratė turėsianti aptarnauti nuo 30 iki 50 vyrų per parą, bet kiekvienam iš jų apsaugininkai su ja leistų užsibūti ne ilgiau kaip 8 minutes! Bet svarbiausia, alga karališka – net 10 000 litų (maždaug 2900 eurų) per mėnesį! Tik pirmasis atlyginimas teksiąs darbą parūpinusiems tarpininkams bei kosmetikai, drabužiams, apatiniams nupirkti.

Tokią žinią išgirdusi moteris apstulbo, tačiau nepratarė nė žodžio, nežinodama kaip elgtis, o vyrukai, manydami, kad Jūratė sutinka, pridūrė, kad ši išskrisianti jau kitą dieną, o naktį permiegosianti viešbutyje. Na o, kad „aplaistytų“ tokį sėkmingą sandorį, vyrai nupirko dar svaigalų.

Tuomet Jūratė buvo nuvežta į pigiausią Šiaulių viešbutį ir apgyvendinta kambaryje be patogumų. L. Dimskis su R. Dagiu išvažiavo rūpintis lėktuvo bilietais, o A. Poškevičius liko saugoti Jūratės.

Tačiau palikta viešbutyje Jūratė atsitokėjo ir suvokė į kokią peklą jį pateko. Laimė, kad vyrai dar nebuvo atėmę iš jos mobiliojo telefono, todėl, nuėjusi į koridoriuje esantį tualetą, Jūratė pranešė savo sugyventiniui, jog išvyksta dirbti į Graikiją prostitute.

Apsiverkusi moteris paaiškino esanti Šiauliuose ir nežinanti, kaip sugrįžti, tad sugyventinis paskambino į policiją ir paprašė gelbėti „mafijozų pagrobtą sugyventinę“.

Pareigūnai sureagavo akimirksniu – jie paskambino Jūratei, paliepė išeiti iš viešbučio ir gatvėje palaukti policijos. Moteris taip ir padarė, o atvažiavę policininkai sulaikė Jūratės skambučių negirdėjusį ir nieko neįtariantį A. Poškevičių. Netrukus buvo sulaikyti ir kiti trys į šią istoriją įsivėlę vyrai.

Nuo kalėjimo neišsisuko

Šią istoriją apie jos pardavimą Jūratė papasakojo ir kriminalistams, ir teisme. Tad M. Libas už prekybą žmonėmis nuteistas kalėti 3 metus ir 3 mėnesius. Kiti įdarbinimo tarpininkai šiauliečiai L. Dimskis su R. Dagiu už tą patį nusikaltimą turėjo už grotų pratūnoti po 2 metus ir 9 mėnesius, o „apsaugininkas“ A. Poškevičius – 2 metus ir 3 mėnesius.

Tuomet nuteistieji (išskyrus A. Poškevičių) Šiaulių apygardos nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, bet nieko nepešė. 2012 metų viduryje LApT atmetė M. Libo, L. Dimskio ir R. Dagio skundus bei paliko galioti paskirtąsias bausmes.

Iki šiol bijo

Bėga laikas, bylų susijusių su prekyba žmonėmis nemažėja, tačiau keičiasi jų pobūdis. Pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro Ruslano Ušinsko, šiuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūra tiria 10 bylų, susijusių su prekyba žmonėmis, kurie buvo vežami vogti. „Jei anksčiau dažniau pasitaikydavo apgaule į užsienio viešnamius išvežamų merginų, tai dabar padaugėjo aukų, kurios vežamos nusikaltimams daryti, – sakė prokuroras. – Bėda ta, kad kitose valstybėse sulaikytieji dažniausiai nubaudžiami už vagystes ir išsiunčiami iš šalies – nesiaiškinama, ar tai ne prekyba žmonėmis. O iki tol, kol mes sužinome apie nusikaltimą ir pradedame tyrimą, nusikaltėliai neretai turi laiko „apdoroti“ savo aukas, užtat šios vėliau ir bijo duoti parodymus“.

Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta dviejų tauragiškių – Antano Lioniko (56 m.) ir Živilės Jakaitės (27 m.) baudžiamoji byla. Šiai porelei pateikti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis, žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo ir fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sitrikdymo. Teismas A. Lioniką už grotų pasiuntė 5 metams, o jo draugei Ž. Jakaitei skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo. Be to, jie nukentėjusiems turės sumokėti 12 000 eurų neturtinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Lionikas su Ž. Jakaite 2011–2012 metais apgaule į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Daniją, Suomiją ir Norvegiją išvežė 6 žmones iš Tauragės apskrities – 5 vyrus ir moterį – ir tose šalyse vertė juos vogti iš parduotuvių. Nukentėjusiųjų amžius nuo 24 iki 42 metų.

Visi nukentėjusieji buvo tiek įbauginti, jog bijojo teismo salėje susitikti su savo „darbdaviais“ ir duoti parodymus. Jie tvirtino, kad A. Lionikas su savo drauguže Ž. Jakaite gali susidoroti ne tik su jais, bet ir su jų artimaisiais. Viena moteris ir vyras buvo apklausiami vaizdo konferencijos būdu tame pačiame teisme, tik iš kitos patalpos.

Privalėdavo vogti

Nukentėjusieji pasakojo, kad porelė juos suviliojusi legaliais, gerai apmokamais darbais užsienyje. Tačiau nuvykus į svečią šalį vietoj legalaus darbo būdavo įsakoma vogti. Atsisakyti buvo neįmanoma – visi nukentėjusieji buvo gana apdairiai parinkti: visų sunki materialinė padėtis, nei vienas nemokėjo jokios užsienio kalbos, lėto, ramaus būdo. Jei kas nors atsisakydavo vogti, sugyventiniai – ypač A. Lionikas – juos mušdavo, spardydavo, moteris tampydavo už plaukų, grasindavo apipilti verdančiu vandeniu, palikti juos likimo valiai, buvo grasinama susidoroti ir su jų šeimos nariais – girdi, tai padaryti vieni niekai, nes esą jau sėdėjęs kalėjime už tai, kad žmogui nupjovė galvą....

Pirmą kartą užsienyje atsidūrusiems, kalbos nemokantiems, nesuvokiantiems, kur jie atvežti, neturintiems nei pinigų, nei dokumentų žmonėms tai keldavo siaubą.

Išvežtieji privalėdavo vogti iš parduotuvių nedidelius, bet vertingus daiktus – tai, ką lengviausia parduoti Lietuvoje: kosmetiką, parfumeriją, drabužius, vitaminus, buities techniką. „Vergai“ buvo priversti vogti ir maisto produktus, nes nei pinigų, nei maisto negaudavo. Neturėdavo ir pastogės: kai kuriuos sugyventiniai priimdavo gyventi išsinuomotame bute, o kitiems liepdavo nakvoti automobilyje arba pasivogti palapinę.

Nukentėjusieji tvirtino, jog per dieną tekdavo „apeiti“ po 3-4 parduotuves. Kai kurie jų buvo sulaikyti vagiantys, uždaryti už grotų, nubausti, o kiti – iš karto išsiųsti į Lietuvą be teisės grįžti.

Kaltės nepripažino

Beje, A. Lionikas anksčiau buvo ne kartą teistas už vagystes užsienio valstybėse. Teistas ir Lietuvoje. Pasirodo, kad su nusižiūrėtomis aukomis šis vyras ir Lietuvoje elgėsi žiauriai. Vieną vyruką, kuris atsisakė vykti į užsienį, A. Lionikas ne tik sumušė, bet dar šį ir sunkiai sužalojo – automobiliu pervažiavo kojas. Už šį nusikaltimą tauragiškis buvo nuteistas, tačiau nepasimokė ir toliau verbavo žmones.

Tauragiškių pora savo kaltės nepripažino. Jie tvirtino, kad kai kurių nukentėjusiųjų, girdi, nė nepažįsta, o kiti neva važiavę savo noru, kartu, ir dar juos įtraukę į nusikaltimus. „Jie (nukentėjusieji) viską meluoja, tai jie sugadino mums gyvenimą“, – net išsijuosęs teisme gynėsi A. Lionikas.

PAGALBA VISĄ PARĄ:

SOS numeriu +370-679-61617 konsultuotuojami ir informuojami nukentėjusieji nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos bei pabėgę nepilnamečiai. Šiuo numeriu galima skambinti ir šeimų nariams, įvairių tarnybų atstovams, kurie įtaria apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video