Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Po kojom – ledas, galvoje – keiksmai

 Šiemet žiema labai permaininga, todėl prastai valomi arba visai nevalomi pėsčiųjų takai, šaligatviai dažnai pasidengia ledu, o slidinėjantys ir neretai traumas patiriantys gyventojai prakeiksmais apdalija juos valyti turinčias tarnybas.

Negaili kritikos

Viešoje erdvėje vilniečiai jau atvirai šaiposi iš Vilniaus valdžios ir mero Remigijaus Šimašiaus. Kai sausį sostinės savivaldybė paskelbė įrengusi 11 nemokamų čiuožyklų, internete iškart pasipylė komentarai: „Gal meras nevaikšto po miestą, ypač po miegamuosius rajonus, ir nemato, kad beveik visas Vilnius yra nemokama čiuožykla?“, „Jie dar įrenginėja čiuožyklas ir kažkam moka už tai pinigus, kai kiekvienas gali išeiti į savo kiemą ir čiuožinėti, niekas nieko čia nevalo, nebarsto“, „Mere, atsimerkite su savo kompanija ir pažiūrėkite, kokie šaligatviai toliau, o ne tik prie savivaldybės“, „Anksčiau tokių sudėtingų sąlygų gatvėse būdavo labai retai, o dabar rizikuojama žmonių sveikata, o kaltų, kaip visada, nėra.“ Netgi sostinės medikai ėmė viešai gėdinti Vilniaus valdžią dėl neprižiūrimų takų ir šaligatvių. Kaskart jiems apledėjus, ligonines užplūsta gausybė traumas patyrusių vilniečių.

Roges ruošk... žiemą

Šią žiemą sostinėje ne kartą buvo susidariusi situacija, kai Vilniaus gatves prižiūrinti bendrovė „Grinda“ sandėliuose turėjo vos 300 t druskos atsargų. Smarkiai pasnigus, šio kiekio neužtektų net parai. Dabar, regis, padėtis pagerėjo, druskos atsargos papildytos.

Paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybė pernai visiškai nesiruošė žiemai – iš anksto nepasirūpino druskos ir druskos bei smėlio mišinio pakankamomis atsargomis. Konkursas buvo paskelbtas tik lapkričio 10-ąją, o vokai su pasiūlymais atplėšti prieš Kalėdas. Vilniaus savivaldybė teigia pasirašiusi 3 metų sutartis su trimis bendrovėmis: su „Keluva“ – dėl 350 t magnio, kalcio chlorido ir vakuuminių druskų, su „Žvyro karjerais“ – dėl 25 tūkst. t smėlio ir su „Baltkaliu“ – dėl 17 tūkst. t natrio chlorido techninės druskos.

Suraitė ieškinį

Šiauliečiai ne tokie kantrūs kaip vilniečiai, todėl nuo žodžių perėjo prie darbų ir dėl nevalytų gatvių bei šaligatvių pateikė ieškinį miesto savivaldybei. Grupės ieškinį Šiaulių miesto savivaldybei dėl netinkamai valomų gatvių inicijavusi advokatė Daiva Rusakienė sakė sulaukusi bene 300 gyventojų atsiliepimų.

Šiauliečiai skundėsi, kad metų pradžioje miesto gatvės ir šaligatviai buvo virtę čiuožykla. „Nuo sausio 4 iki 9 dienos mieste slidinėjo ir automobiliai, ir pėstieji, nes gatvės ir šaligatviai nebuvo valomi. Automobiliai negalėjo pajudėti sankryžose, sustoti prie perėjų, signalizavo pėstiesiems, kad šie nežengtų į gatvę. Buvo sutrikęs viešojo transporto judėjimas, stotelėse žmonės po kelias valandas laukdavo autobusų“, – pasakojo D.Rusakienė.

Kai žiniasklaida sukėlė triukšmą, o gyventojai prabilo apie ieškinį savivaldybei, komunalininkai puolė tvarkytis. Nepaisant to, ieškinio neatsisakoma. Jį teikiančių gyventojų grupė prašo atlyginti neturtinę žalą, nors ji nurodoma simbolinė – po vieną eurą ieškinį pasirašiusiam gyventojui.

„Nesiekiame prisiteisti pinigų, tiesiog norime atkreipti dėmesį, kad negalima taupyti žmonių sveikatos sąskaita. Daug gyventojų patyrė traumas, sudaužė automobilius. Jeigu ateityje tai kartosis, šiauliečiai drąsiau galės kreiptis šį teismus, kad jiems būtų atlyginta reali žala“, – sakė pilietinės akcijos iniciatorė.

Neatakuoja skundais

Biržų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas

Giedrius Neviera teigė, kad gyventojai jų smarkiai neatakuoja su skundais dėl neprižiūrimų gatvių ir šaligatvių.

„Žinoma, kelių priežiūros galimybės yra ribotos, tačiau negalime rizikuoti žmonių sveikata“, – aiškino G.Neviera.

Biržų gatves prižiūri bendrovė „Biržų komunalinis ūkis“ ir įmonė „Panevėžio regiono keliai“, o už šaligatvių priežiūrą atsakinga Biržų miesto seniūnija. „Šių tarnybų atstovai kartais tarpusavyje pasipešioja dėl vienokių ar kitokių nesklandumų, bet didesnių problemų išvengiame“, – tikino Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovas.

Barsto daugiau kelių

„Panevėžio regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Čerškus pasakojo, kad šiemet numatyta daugiau kelių barstyti druska. Anksčiau tokiu būdu buvo prižiūrimi magistraliniai, krašto keliai ir rajoninių kelių atkarpos, kur eismo intensyvumas yra didesnis nei tūkstantis automobilių per parą. Šiemet pagal poreikį druska barstomi ir tie rajoniniai keliai, kur intensyvumas yra perpus mažesnis.

Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kupiškio ir Rokiškio rajonų keliams prižiūrėti žiemą pernai buvo skirta apie 400 tūkst. eurų. Ne mažiau turėtų tekti ir 2017-aisiais.

Alytiškiai nepatenkinti

Pietų Lietuvoje šią žiemą sniego apklotas nevienodas. Suvalkijoje kai kur jis net nepadengė laukų ir pievų, tad ir kelininkai bei komunalininkai, valydami kelius bei gatves, didelių problemų nepatyrė. Tuo tarpu Dzūkijoje prisnigo kur kas gausiau ir kai kurioms gatves bei kelius tvarkančioms bendrovėms sunkiai sekėsi susitvarkyti su iškilusiomis problemomis.

Ypač nepatenkinti tuo, kaip šiemet valomos gatvės, Alytaus gyventojai. Jie net pagrasė teikti miesto valdžiai peticijas, jei ir toliau miesto gatvės bus neprižiūrimos, kaip buvo šių metų pirmosiomis dienomis.

Kad miestas valomas ne taip, kaip derėtų, įsitikino ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus specialistų komisija. Dalyvaujant gatves valančios bendrovės „Raguvilė“ darbų vadovui Mindaugui Skesteniui, praėjusį mėnesį ji patikrino padėtį mieste.

Komisijos išvadose užfiksuota, kad „Raguvilės“ darbuotojai nenuvalė sniego Likiškėlių, A.Jonyno, Ulonų ir kitų gatvių buitinių ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelėse. Tarp Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir bendrovės sutartyje numatyta, kad pažeidimu laikoma, jeigu nuvalius gatves per 4 val. neatkasamos buitinių ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelės. Per patikrinimą prie konteinerių sniego sluoksnio storis praėjus daugiau nei 4 val. vis dar siekė 20 cm.

Laiku nebuvo nuvalyti ir šaligatviai, esantys prie važiuojamosios gatvės dalies – jie buvo užversti sniegu valant važiuojamąją dalį. Komunalininkai laiku neišvežė sniego nuo šaligatvių ir kelkraščių Kauno, A.Juozapavičiaus ir Merkinės gatvėse – tai turėjo būti padaryta per 24 val. baigus snigti. Dėl rastų sutarties pažeidimų Alytaus miesto valdininkai surašė du patikrinimo aktus.

Miesto savivaldybės ir bendrovės„Raguvilė“ sutartyje taip pat numatyta, kad už gatvių valymo žiemos laikotarpiu darbų techninių reikalavimų pažeidimus apmokėjimas gali būti mažinamas 0,3 proc. nuo visos metinės sutartyje nustatytos paslaugų kainos. Todėl savivaldybė pagrasė „Raguvėlei“ už netinkamą gatvių valymą beveik 2 tūkst. eurų sumažinti apmokėjimą bei nepratęsti šiuo metu galiojančios sutarties dar vieniems metams.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Žuromskas teigė, kad kol kas jie finansinių sankcijų taikyti dar nesiryžta, vildamiesi, jog bent jau šią žiemą komunalininkai susigriebs ir gatves valys taip, kaip reikalaujama. Tačiau ar jiems šiuos darbus patikės ir ateinantį sezoną – neaišku.

Druska netirpo

Pernai vien per lapkritį ir gruodį bendrovė „Utenos komunalininkas“ keliams ir šaligatviams prižiūrėti panaudojo tiek druskos, kiek anksčiau sunaudodavo per metus.

Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo Rimanto Kaušylo, labai sudėtinga situacija Ukmergėje buvo susidariusi sausio 23-iąją. Didžiausią galvosūkį jiems kėlė slidūs šaligatviai: nors oro temperatūra kaip žiemą buvo aukšta, tačiau druskos granulės netirpo, apsitraukdavo ledu.

„Buvo labai keista, todėl ieškodami išeities nusprendėme panaudoti gryną smėlį, tačiau ir jis apledėjo. Žinoma, druska ir smėlis suteikė šiokio tokio grublėtumo, jie nepavirto stiklu“, – pastebėjimais dalijosi R.Kaušylas. Anot jo, druska ir smėlis pradėjo tirpti tik vakare. Tą dieną, pasak pavaduotojo, buvo išbarstyta apie 30 t druskos. R.Kaušylas prisipažino, kad druskos atsargos mažėja, todėl ateityje gali iškilti rimtų problemų.

Resursai senka

Valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Gintautas Bilaišis aiškino, kad kelių priežiūrai skirtų priemonių išbarstoma daug, tačiau jų dar turima. „Magistralinių ir krašto kelių priežiūrai, pavyzdžiui, sausio 22-ąją buvo panaudotos 98 t druskos. Ja buvo barstoma net tris kartus. Per sausio 22 dienas jau išbarstėme 2 tūkst. 600 t druskos. Praėjusių metų sausį tokio druskos kiekio užteko visam mėnesiui“, – sakė G.Bilaišis.

Bendrovės „Ukmergės versmė“ direktorius servisui Vladimiras Novosiolovas kalbėjo, kad rajono kelių ir šaligatvių priežiūros priemonių dar turima, tačiau manoma, kad iki sezono pabaigos jų nepakaks. „Dažnos plikšalos pareikalauja daugiau druskos. Ją tenka berti ir ryte, ir vakare“, – aiškinoV.Novosiolovas.

Buvo ir sunkiau

Egidijus Steponavičius, sostinės bendrovės „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistas

Šie metai – įspūdingi. Pradėjome barstyti spalio 17-ąją. Žiema buvo intensyvesnė, todėl anksčiau išseko druskos atsargos, nors yra buvę ir sunkesnių situacijų. Sekame orų prognozes, galime taikyti įvairias kelių valymo taktikas. Druskos barstymas yra tik vienas variantų. Jei staigiai imtų snigti, naudotume ne druskos tirpinimo būdą. Turime didelį kaupą smėlio ir druskos mišinio,taigi kritinės situacijos nėra.

 

Rima Kazakevičienė, Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė

Rekomenduojami video