Vidutinių pieno ūkių skaičius šalyje drastiškai mažėja. Vieni ūkininkai jau atsisakė šios nepelningos veiklos, kiti mažina karvių skaičių, treti dar vis viliasi, kad sumažėjusi konkurencija jiems padės išgyventi.
Nuostolingas verslas
Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura pasakojo, kad jų rajono pieno ūkių savininkų nuotaikos tokios pačios, kaip ir daugelio kitų Lietuvos ūkininkų. „Dalis vidutinių pieno ūkio šeimininkų jau likvidavo ūkius, kiti neberuošia pašarų, nes ketina rudenį karves parduoti. Yra ir tokių, kurie susiveržę diržus bei sukandę dantis delsia, nes tikisi, jog padėtis pagerės. Vilties suteikia ir tai, kad pasaulinėje rinkoje šiek tiek stabilizavosi gatavos pieno produkcijos kaina“, – rajono padėtį pristatė A. Baura.
Praėjusiųjų metų pabaigoje pieno ūkį likvidavo Anykščių rajono ūkininkas Virginijus Vaičionis. „Pribrendo laikas ir baigėme darbus. Pieno ūkis man neįdomus. Šios žemės ūkio šakos rinka yra iškreipta, ja naudojasi magnatai. Niekur pasaulyje pieno supirkimo kainos taip žemai nenukrito, kaip Lietuvoje. Nesakau, kad kitose žemės ūkio srityse lengva, bet čia per daug sunku“, – kalbėjo V. Vaičionis.
Anykštėnas Darius Varnas baigia išparduoti paskutines melžiamas karves. „Pieno supirkimo kaina nuolat mažėjo, pajamos buvo minimalios, išgyventi darėsi vis sunkiau. Teko priimti kokius nors sprendimus. Gaila buvo atsisakyti karvių, nes man patiko auginti gyvulius, todėl jas pakeičiau mėsiniais galvijais“, – sakė pašnekovas.
Kitas Anykščių rajono ūkininkas Raimondas Labonas prisipažino, kad jo galvoje taip pat kirba mintis likviduoti pieno ūkį. „Šiais metais dar nemažiname bandos, nes prisiruošėme pašarų ir tikimės, kad per žiemą išgyvensime, visgi 25 metus dirbome, investavome į ūkį, jį modernizavome “, – pasakojo 23 pienines karves prižiūrintis ūkininkas.
Jis teigė, kad supirkėjai už kg pieno moka 11 centų. Per dieną ūkyje primelžiama 700 ir daugiau kg pieno. „Jei pienas būtų superkamas po 18–22 centus, dar galėtume dirbti šioje srityje“, – aiškino R. Labonas.
Neįvertintas triūsas
Pasvalio rajone kai kurie ūkininkai taip pat mažina melžiamų karvių bandas. Šio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Kazėnas tvirtino, kad pieno supirkimo kaina ūkininkus stumia į neviltį. „Darbas pieno ūkiuose sunkus. Jis neįvertinamas ir dar prastai mokamas. Juk parduotuvėje geriamasis vanduo kainuoja brangiau už pieną. Todėl ūkininkai ir persiorientuoja į augalininkystę“, – pabrėžė vedėjas ir pridūrė, kad pernai pieno ūkį likvidavo ūkininkas, laikęs 30 karvių. Šiais metais dar vienas smulkus ūkininkas išparduoda karves.
Ką apie pieno ūkio ateitį mano Pasvalio rajono ūkininkai Vida ir Vitalijus Steponavičiai, prižiūrintys 27 karves?
„
Ne pyragai šiandien pieno gamintojams. Pašarų prisiruošėme, laukiame geresnių laikų ir vargstame. Kiekvieną dieną priduodame 300–500 kg pieno, už kg gauname 12 euro centų. Nuo liepos supirkėjai šiek tiek sumažino pieno išvežimo kainą. Anksčiau už šią paslaugą mokėjome po 0,02 cento, o dabar – 0,01 cento“, – pasakojo Vida.
Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Armonas mano, kad pieno ūkiai išgyventi galėtų, jei pieno supirkimo kaina siektų bent 20 centų.
Vyrui pieno ūkyje padedanti Dita Šiškovienė iš Biržų rajono vis dar nusiteikusi optimistiškai. Jų ūkyje – 20 melžiamų karvių. Kasdien kooperatyvui „Pieno puta“ ūkininkai priduoda apie 400 kg pieno. Jo supirkimo kaina šiek tiek padidėjo. „Už kg bazinio pieno gauname 14 centų. Tikimės, kad ateityje bus geriau. Pagalbininkų ūkyje neturime, darbuojamės patys, todėl šiaip ne taip išsilaikome“, – pasakojo moteris.
Laiko įsipareigojimai
Pasak Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos Marytės Kmitienės, nemaža dalis pieno ūkių šeimininkų turi įsipareigojimų, todėl šios veiklos nutraukti negali.
Širvintiškio Juozo Beinoro ūkyje – daugiau nei pusšimtis karvių. „Prošvaisčių nematau. Todėl, kai tik įsipareigojimai baigsis, pieno ūkį likviduosiu. Jau dabar bandą mažinu ir pereinu prie mėsinių galvijų auginimo“, – apie ūkininkavimą pasakojo J. Beinoras. Jis neslėpė, kad pieno ūkis – nuostolingas.
Per dieną gyvuliams sušeriama 600–700 kg koncentruotų pašarų. Daug pinigų tenka sumokėti ir už ūkyje sunaudojamą elektrą, gyvulių sveikatai skirtas priemones, kergimus, be to, slegia įvairūs mokesčiai.
„Kas dieną primelžiame 1,2 tūkst. t pieno. Už kg jo moka 14 centų. Suskaičiavę visas išlaidas, pastebime, kad patiriame nuostolių. Tai ar čia ne pasityčiojimas iš ūkininkų?“ – „Valstiečių laikraščiui“ sakė J. Beinoras.
Paklaustas, ką mano apie 13 mln. eurų europinę paramą pieno gamintojams, ūkininkas tikino, kad ji pienininkams nebepagelbės. „Aš noriu pasakyti, kad šie pinigai, jei bus gauti, nueis kaip į balą. Padėtį taisyti jau per vėlu“, – teigė J.Beinoras ir pridūrė, kad jam paramos ir išmaldos nereikia. Norėtųsi tik vieno – sąžiningos pieno supirkimo kainos. „Už parduodamas karves supirkėjai taip pat moka grašius. Jei karvė stambi ir sveria 600 kg, tai už kg gyvo svorio mokama apie 1 eurą. Jei gyvulys sveria mažiau, supirkėjai pasiūlo 60–80 centų. Jei karvė sveria 500 kg, už ją atseikėjama apie 350 eurų“, – pasakojo Širvintų rajono ūkininkas.
Komentaras
Įspūdingi skaičiai
Julija Šataitė,
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pieno apskaitos departamento Pieno apskaitos skyriaus vadovė
Per pastaruosius 1,5 metų pieno gamintojų, parduodančių pieną supirkimo įmonėms, skaičius tikrai sumažėjo. Labiausiai tai pastebima Akmenės rajone. Čia tokių gamintojų sumažėjo beveik per pusę – 40 proc. Tai pat didelis mažėjimas pastebimas Elektrėnų (29 proc. ), Pakruojo (28 proc.), Kaišiadorių (27 proc.), Šalčininkų (26 proc.), Mažeikių ir Trakų (25 proc.), Birštono ir Joniškio (24 proc.), Anykščių (22 proc.), Radviliškio ir Šiaulių (21 proc.), Ukmergės ir Šakių (20 proc.), Kėdainių (19 proc.) rajonuose.
2014–2015 m. Lietuvoje buvo 33 281 pieno gamintojas. Iki 2016 m. liepos jų liko 27 993.
Faktai (foto pienas)
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 m. pieno gamintojams jau išmokėta 35,1 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto: 2016 m. gegužę pieno gamintojus pasiekė parama, skirta pagal nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo principus (pagal šią priemonę pieno gamintojams skirta 18 mln. eurų), o birželį buvo išmokėta pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama – 17,1 mln. eurų.
Liepos 18 d. ES Tarybos posėdyje Europos Komisija pristatė naująsias 500 mln. eurų vertės paramos rinkoms priemones: 350 mln. eurų sudaro tikslinė išskirtinė parama pieno gamintojams, o 150 mln. eurų numatyta pieno gamybos mažinimo priemonei. Lietuvai iš šios sumos skirta 13,3 mln. eurų paramos.
2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje sumažėjo žalio natūralaus riebumo pieno prekyba. Per šį laikotarpį šalies pieno supirkėjai supirko 660,80 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno, t. y. 1 proc. mažiau, nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, o vidutinė minėto pieno supirkimo kaina sumažėjo 11,5 proc. (iki 196,44 euro už t (be PVM).
Šį laikotarpį, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, tik iš ūkininkų ir šeimos ūkių žalio natūralaus riebumo pieno buvo supirkta 2,6 proc. mažiau (476,51 tūkst. t) ir už 12,2 proc. mažesnę kainą (vidutiniškai 181,11 euro už t be PVM).
Iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių Lietuvos pieno supirkėjai pirmąjį šių metų pusmetį supirko 184,29 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno – apie 3,3 proc. daugiau nei 2015 m. pirmąjį pusmetį, bet vidutinė supirkimo kaina sumažėjo 10,8 proc. (iki 236,07 euro už t be PVM).